Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei iki 2017 m. vasario 15 d. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2015 m. lapkričio 29 d., apie15.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. sudavė vieną smūgį ranka į veido sritį savo žmonai L. M., po to tampė ją už galvos plaukų, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą.

Taip pat jis 2015 m. lapkričio 29 d., apie15.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. tampė mažametę dukrą E. M. už plaukų, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiai mažametei E. M. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 29 d. jis buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo stipriai išgėręs. Namo grįžo žmona L. M. ir mažametė dukra E. M., jis pradėjo priekaištauti žmonai dėl to, kad ji buvo išėjusi. Priekaištaudamas žmonai jis vartojo necenzūrinius žodžius, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie pasistumdė. Į jų konfliktą įsiterpė dukra, ir kadangi jis buvo labai supykęs ant žmonos, taip pat dėl girtumo, jis nesusivaldė, sugriebė dukrą už plaukų ir laikydamas ją už plaukų, kelis žingsnius pavedė ir paleido. Po to jis nuėjo į savo kambarį ir užsidarė. Būdamas kambaryje išgirdo, kaip žmona pasakė, kad kvies policiją, ir po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK, ir jis buvo sulaikytas. Jis labai gailisi dėl to, kad tempė dukrą Eglę už plaukų, bei gailisi dėl konflikto su žmona, norėtų jų atsiprašyti, daugiau taip nesielgs. Papildomai nurodė, kad konflikto metu vieną kartą trenkė savo žmonai į veidą ir patampė už plaukų. Kadangi buvo piktas, nesusivaldė ir griebė dukrą už plaukų ir porą žingsnių pavedė. Jis savo žmonos ir dukros atsiprašė ir labai gailisi (b. l. 38, 47).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. M. nurodė, kad ji, jos dukra E. M., gim. 2003 metais, ir vyras D. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 29 d., apie 15.30 val., ji ir jos mažametė dukra E. M. grįžo namo. Namuose buvo vyras D. M., kuris buvo girtas. Vyras, vartodamas keiksmažodžius, pradėjo aiškintis, kur ji su dukra buvo. Ji atsakė, kad šis atstotų nuo jos. Dukrai nuėjus į savo kambarį, ji nusisuko pakabinti savo paltą ir tuo metu D. M. ranka griebė jai už kaklo ir prispaudė veidu į sieną, o kita ranka pradėjo tampyti už plaukų. Dėl patirto šoko ji nepamena, ar nuo tokių vyro veiksmų pajuto skausmą. Paskui jai pavyko apsisukti ir D. M. ranka pastumiant jai į krutinę, prispaudė prie sienos ir ranka sudavė vieną smūgį per žandą. Paskui vyko apsistumdymas. Tada, tikriausiai išgirdusi triukšmą, iš kambario išėjo E. M., kuri bandė nustumti vyrą nuo jos bei sakė, kad paleistų ją. Tuomet vyras viena ranka atitvėrė ją nuo Eglės, o kita griebė dukrą už plaukų ir pradėjo tampyti. Paskui joms pavyko išsilaisvinti, jos nuėjo į savo kambarį, užsidarė ir iškvietė policiją. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, ji parašė pareiškimą ir policijos pareigūnai išvežė D. M. į policijos komisariatą. Dėl įvykio ji ir jos dukra Eglė į gydymo įstaigą nesikreipė, nuo „abdukcijos“ atsisakė, kadangi nuo patirto smurto jokių žymių nėra ir ekspertai nieko negalės nustatyti (b. l. 17, 19).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. M. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 29 d. su mama buvo išvažiavusi. Grįžo apie 15-16 val. Kai grįžo į namus, tėvas elgėsi agresyviai. Ji nuėjo į savo kambarį ir ten užsidarė. Iš jo išėjo išgirdusi barnius bei vartojamus necenzūrinius žodžius. Išėjusi pamatė, kad tėvas, paėmęs jos mamą už gerklės, šaukia, keikiasi. Tada ji bandė jį atitraukti nuo mamos. Tėtis sugriebė ją už plaukų, patraukė porą žingsnių, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Kai ją tempė už plaukų, ji jautė fizinį skausmą. Tada ji su mama išėjo į kitą kambarį ir užsirakino bei paskambino į policiją. Kai pasakė tėčiui, kad iškvietė policiją, šis elgėsi ramiai (b. l. 27).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio patrulio A. A. 2015 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 29 d., apie 15.30 val., L. M. grįžus kartu su dukra E. M. į namus, bute buvęs neblaivus vyras D. M. pradėjo ją įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius, vieną kartą sudavė L. M. į veidą, tampė už plaukų, laužė ranką. E. M. mėginant užstoti mamą, D. M. puolė jai tampyti už plaukų. Nukentėjusiosios nuo GMP atsisakė, namų aplinka tvarkinga. Smurto žymių nesimatė. L. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė psichologiškai, o taip pat ir fiziškai – ranka trenkiant per veidą, rankų laužimu bei plaukų tampymu, matan nepilnametei dukrai (b. l. 12-13).

Alkoholio kvito duomenimis, 2015 m. lapkričio 29 d. 16.07 val., D. M. buvo nustatytas 2,94 promilių girtumas (b. l. 33).

Aukščiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. M., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – žmonai L. M., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje; taip pat sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – mažametei dukrai E. M., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. M. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo ją sumažinti bei skirti laiką sumokėti baudai (b. l. 73).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs, tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, kuriais buvo sukeltas fizinis skausmas šeimos nariams – sutuoktinei ir mažametei dukrai), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė pats sukėlęs konfliktą, kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus), į D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikoms padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. M. – administracine tvarka baustas (b. l. 51-52), teistas (b. l. 49-52), be kita ko, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, po to teistas dar kartą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Sodros duomenimis, nedirba (b. l. 53-55), VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ negydytas (b. l. 57), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 58), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą 5 metų laikotarpiu nesikreipė (b. l. 59).

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką: 1) dirbti arba registruotis darbo biržoje be pažeidimų; 2) nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 3 p., 7 d.), o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 12 MGL (451,92 Eur) baudą. Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, visiškai sudėti ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką: 1) dirbti arba registruotis darbo biržoje be pažeidimų; 2) nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 3 p., 7 d.), ir 12 MGL (451,92 Eur) baudą, kartu su bausme taikant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.),

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, D. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Paskirta bausmė nebendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kadangi byloje nėra duomenų, kokia šios bausmės dalis yra įvykdyta (kiek paskirtų įpareigojimų D. M. yra įvykdęs). Šiuo atveju ekonomiškiau ir protingiau bausmes bendrinti po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pagal atskirą teikimą.

Kaltinamajam 2015 m. lapkričio 30 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 39-40).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką: 1) dirbti arba registruotis darbo biržoje be pažeidimų; 2) nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Pripažinti D. M. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 12 MGL (451,92 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, D. M. paskirtas bausmes visiškai sudėti ir D. M. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką: 1) dirbti arba registruotis darbo biržoje be pažeidimų; 2) nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir 12 MGL (451,92 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką: 1) dirbti arba registruotis darbo biržoje be pažeidimų; 2) nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir 8 MGL (301,28 Eur) baudą.

Kartu su bausme D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią D. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.