Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Muitinės departamento prie finansų ministerijos Individualių tarnybinių ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 7BE-3048; 2) panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R. rezoliuciją 2022 m. rugsėjo 14 d., kuria ji patvirtino Muitinės departamento pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2022 rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 5BE-573; 3) įpareigoti atsakovą Muitinės departamentą prie finansų ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo R. J. tarnybinės veiklos už 2021 metus vertinimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

Skunde nurodo, kad pareiškėjas užima Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyriausiojo inspektoriaus pareigas, 2022 m. vasario 23 d. buvo atliktas jo 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimas, tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas, nesutikdamas su pateikta Vertinimo išvada ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 22 dalimi, kreipėsi į Vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti jo Vertinimo išvadą, nurodė, kad Vertinimo išvadoje nurodyta, kad visos užduotys yra atliktos, o kai kurie rodikliai net viršyti. Taip pat paaiškino, jog tinkamumą einamoms pareigoms, „Fizinio pasirengimo“ kriterijus buvo įvertintas 1 balu su komentaru „Fizinio pasirengimo testas neišlaikytas“. Toks įvertinimas neatitinka tikrovės, kadangi nuo 2019 metų, kuomet fizinio pasirengimo reikalavimai pradėjo būti taikomi muitinės sistemos pareigūnams, visą laikotarpį turėjo gydytojo išduotas pažymas dėl atleidimo nuo padidinto fizinio krūvio. Atleidimai yra susiję su liga, kuria pareiškėjas sirgo. Teigia, kad Vertinimo komisija turėjo detaliai išnagrinėti Vertinimo išvadą, apsvarstyti ir įvertinti tarnybinės veiklos rezultatus.

Vertinimo komisija 2022 m. kovo 28 d. pateikė išvadą, kurioje pareiškėjo veiklą įvertino „gerai“, šiai išvadai pritarė Muitinės departamento vadovas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją su prašymu dėl individualaus tarnybinio ginčo. Tarnybinių ginčų komisija 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 7BE-1459, kuriuo nusprendė pasiūlyti panaikinti 2022 m. kovo 28 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą Nr. 5BE-190 bei pasiūlė atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2021 metus.

2022 m. rugsėjo 13 d. įvyko pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis, kurio metu buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir nuspręsta pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 m. įvertinti paliekant tą patį galutinį įvertinimą – „gerai“, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Ž. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija pritarė Vertinimo komisijos siūlymui ir priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“, neatsižvelgė, kad skirtas 2021 m. užduotis jis įvykdė, o pusę iš jų viršijo, taip pat, kad pasiekė gerų asmeninių tarnybinių funkcijų atlikimo rezultatų, neturėjo jokių pastabų dėl tarnybos vykdymo bei 2022 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos muitinės generalinio direktoriaus apdovanotas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą.

2022 m. spalio 13 d. pareiškėjas, nesutikdamas su 2022 m. rugsėjo 16 d. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimu Nr. 5BE-573, pakartotinai su prašymu kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimo peržiūrėjimo.

2022 m. lapkričio 4 d. buvo gautas Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas Nr. 7BE-3048, kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi skunde nurodytas reikalavimas nepriskirtinas tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai.

Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybinių ginčų komisija turėjo pareigą spręsti kilusi ginčą, o ne formaliais pagrindais atsisakyti nagrinėti prašymą, motyvuodami, jog prašymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bei mano, kad turėjo pareigą nustatyti terminą trūkumams pašalinti, todėl sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vertinimo komisija formaliai išnagrinėjo Vertinimo išvadą, iš esmės nevertino 2021 m. pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas nesilaikant tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo principų, vertinimas buvo atliktas netinkamai ir priimta nepagrįsta išvada, todėl išvada yra naikintina.

Atsakovas Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas G. F. įvertinęs jo veiklą „gerai“, Vertinimo išvadą suderino su savo tiesioginiu vadovu K. L., kuris pritarė pareiškėją įvertinti „gerai“. Pareiškėjas nesutiko su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, todėl kreipėsi į Vertinimo komisiją su prašymu peržiūrėti Vertinimo išvadą, įvertinti tarnybinę veiklą „labai gerai“.

Vertinimo komisija narių balsų dauguma priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“. Atsakovas nurodo, kad nebuvo nustatyta, kad Vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, nariai motyvavo savo poziciją ir vertino pareiškėją individualiai.

Pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Vienas iš tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų yra fizinis pasirengimas. Fizinio pasirengimo kriterijus pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertintas 1 balu, kadangi fizinio pasirengimo testas nebuvo išlaikytas.

Nurodo, kad nors R. J. savo skunde teigia, jog jo pateiktos medicininės pažymos galiojo visus metus, tačiau atsakovas su tuo nesutinka. Pareiškėjo pateikta 2020 m. spalio 15 d. VŠĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma galiojo iki 2021 m. balandžio 15 d., o 2021 m. birželio 4 d. VŠĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma galiojo iki 2022 m. birželio mėnesio. Atsakovo teigimu, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 birželio 4 d. pareiškėjas neturėjo galiojančios medicininės pažymos dėl fizinio krūvio ribojimo. 2021 m. gegužės 28 d. postų viršininkams buvo išsiųstas pranešimas su informacija, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio kiekvieną ketvirtadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. planuojamas atitikimo fiziniams reikalavimas tikrinimas. Pirmasis tikrinimas įvyko birželio 3 d., tuo metu R. J. neturėjo medicininės pažymos iš gydymo įstaigos dėl jo fizinio krūvio ribojimo.

Vertinimo komisija, atlikdama kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą, rėmėsi 2021 m. vasario 12 d. CMEK pažyma, todėl fizinis pasirengimas buvo įvertintas 1 balu, nes nebuvo išlaikytas fizinio pasirengimo testas. R. J. CMEK išvada buvo žinoma, tačiau jis fizinio pasirengimo testo laikymui neužsiregistravo. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše (patvirtintas 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-142, toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas) nėra numatyta išimčių nevertinti tam tikrų pareigūno tarnybinės veiklos kriterijų, todėl vertinimo kriterijus - fizinis pasirengimas privalėjo būti įvertintas.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad R. J., žinodamas 2021 m. vasario 12 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje nurodytą išvadą dėl tinkamumo tolesnei tarnybai ir galimumo eiti pareigas, nesiregistravo ir net nebandė laikyti fizinio pasirengimo testo, jo vertinimo kriterijus „fizinis pasirengimas“ tiesioginio vadovo įvertintas 1 yra teisėtas ir pagrįstas, nes fizinio pasirengimo testas neišlaikytas. R. J. 2021 m. tarnybinė veiklos vertinimo išvada įvertinti pareiškėjo 2021 m. tarnybinę veiklą „gerai“ yra pagrįsta ir teisėta, pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį.

Vertinimo komisija 2022 m. kovo 28 d. pateikė išvadą, kurioje pareiškėjo veiklą įvertino „gerai“, šiai išvadai pritarė Muitinės departamento vadovas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją su prašymu dėl individualaus tarnybinio ginčo. Tarnybinių ginčų komisija 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą kuriuo nusprendė pasiūlyti panaikinti 2022 m. kovo 28 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą bei pasiūlė atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2021 metus.

2022 m. rugsėjo 13 d. įvyko pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis, kurio metu buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir nuspręsta pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 m. įvertinti paliekant tą patį galutinį įvertinimą – „gerai“.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Ž. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija pritarė Vertinimo komisijos siūlymui ir priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“.

Pareiškėjas 2022 m. spalio 13 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją, nurodydamas, kad nesutinka su Vertinimo komisijos Išvada bei prašo ją įvertinti vertinimu „labai gerai“.

Atsakovas su tokia pareiškėjo nuomone nesutinka, nes prašymas objektyviai ir visapusiškai įvertinti 2021 metų tarnybinės veiklos pasiekimus bei įvertinti ją vertinimu „labai gerai“ nėra priskirtinas tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai. Tarnybinių ginčų komisija nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Tarnybinių ginčų komisija, vadovaudamasi Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus statuto įgyvendinimo“, 25, 26, 27.5 punktais, atsisakė nagrinėti R. J. prašymą. Šio aprašo 27.5 numatyta, kad ginčų komisija gali priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti pareigūno prašymą, jeigu prašymas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta arba jeigu pareigūnas atsisakė prašymo iki ginčų komisijos posėdžio arba jeigu prašymas nepriskirtinas ginčų komisijos kompetencijai.

Tarnybinių ginčų komisija posėdžio metu nustatė, kad Prašymas galimai neatitinka Statuto 34 straipsnio 24 dalies, kurioje nurodyta, jog pareigūnai sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai. Statuto 34 straipsnio 12 dalyje pažymėta, kad pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant. Papildomai Tarnybinių ginčų komisija atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. teikdamas prašymą Tarnybinių ginčų komisijai skundė Vertinimo komisijos priimtą sprendimą. Šis R. J. prašymas atitiko Statuto 34 straipsnio 24 dalies nuostatas, todėl Tarnybinių ginčų komisija išnagrinėjo prašymą ir priėmė sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijos, kuria ji patvirtino Muitinės departamento pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2022 rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 5BE-573, bei Tarnybinių ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 7BE-3048 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 23 d. buvo atliktas pareiškėjo R. J. tarnybinės veiklos vertinimas už 2021 metus, buvo surašyta vertinimo išvada. Pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas su Vertinimo išvada pasirašytinai supažindintas.

Vertinimo išvadą pasirašė pareiškėjo tiesioginis vadovas G. F. , vertinimo išvadą suderino su savo tiesioginiu vadovu K. L..

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vertinimo išvadoje jo tarnybinės veiklos įvertinimu „gerai“, su prašymu kreipėsi į Vertinimo komisiją, prašydamas peržiūrėti Vertinimo išvadą ir įvertinti jo tarnybinę veiklą „labai gerai“.

Vertinimo komisija 2022 m. kovo 28 d. surašė išvadą, kurioje pareiškėjo veiklą įvertino „gerai“, šiai išvadai pritarė Muitinės departamento vadovas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vertinimo komisijos išvada, 2022 m. balandžio 20 d. prašymu kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją, prašydamas atlikti pakartotinį jo tarnybinės veiklos už 2021 metus vertinimą Vertinimo komisijoje, dėl individualaus tarnybinio ginčo.

Tarnybinių ginčų komisija 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 7BE-1459, kuriuo nusprendė pasiūlyti panaikinti 2022 m. kovo 28 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą Nr. 5BE-190 bei pasiūlė atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2021 metus.

2022 m. rugsėjo 13 d. įvyko pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis, kurio metu buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir nuspręsta pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 m. įvertinti, paliekant tą patį galutinį įvertinimą – „gerai“, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Ž. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija pritarė Vertinimo komisijos siūlymui ir priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“.

2022 m. spalio 13 d. pareiškėjas, nesutikdamas su 2022 m. rugsėjo 16 d. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimu Nr. 5BE-573, pakartotinai su prašymu kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimo peržiūrėjimo.

2022 m. lapkričio 4 d. buvo gautas Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas Nr. 7BE-3048, kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi skunde nurodytas reikalavimas nepriskirtinas tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, t. y. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija, kuria patvirtinta Vertinimo komisijos Išvada, bei Tarnybinių ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. Sprendimu, skundžia juos teismui.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnis bei jį detalizuojantis Vertinimo tvarkos aprašas.

Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

Sutinkamai su Statuto 34 straipsnio 6 dalimi, pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 34 straipsnio 7 dalis). Pagal Statuto 34 straipsnio 8 dalį, tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas, jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai.

Statuto 34 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant.

Pagal Statuto 34 straipsnio 19 punktą, kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo (Statuto 34 straipsnio 22 dalis). Statuto 34 straipsnio 23 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

Vertinimo tvarkos apraše, be kita ko, 24 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą; pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados surašymą.

Sutinkamai su Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų.

Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (25 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo (26 punktas). Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai; šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais (27 punktas). Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (28 punktas). Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo (29 punktas). Vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas, pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną (34 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2017 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017).

Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas, reglamentuojančias šiuos teisinius santykius yra konstatuota, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-407-438/2020; 2012 m. vasario 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A143-265/2012; 2006 m. vasario 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A248-750/2006 ir kt.). LVAT yra konstatavęs, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvadų / siūlymo įgyvendinimo (2015 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Statuto 34 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai.

Vertinimo tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai.

Iš šių teisės normų analizės matyti, kad pareigūno (šiuo atveju pareiškėjo) tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas (šiuo atveju Ž. R.) tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje dalyvauja prisiimdama visą atsakomybę, susijusią su pareigūno vertinimu, jos parašas vertinimo išvadoje lemia tam tikras teisines pasekmes. Pavyzdžiui, pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui nesutikus su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, - tai pareigūno tiesioginis vadovas privalo vertinimo išvadą teikti tarnybinės veiklos vertinimo komisijai, šiuo atveju vertinimo procedūra tęsiasi.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginei vadovei (Ž. R.) sutikus su vertinimu gerai (Vertinimo išvadoje pasirašius bei padarius įrašą „Sutinku su vertinimu gerai“), reiškia, kad ji valingai išreiškė savo poziciją pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo atžvilgiu, t. y. jo veiklą vertina gerai, toks jos sprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 15 d. buvo pateikęs VŠĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymą, kurios išvada: iki 6 mėnesių atleisti R. J. nuo dalyvavimo fizinėse pratybose; taip pat buvo pateikta 2021 m. birželio 4 d. VŠĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma, kuri galiojo iki 2022 m. birželio mėnesio. 2021 m. vasario 12 d. buvo gauta specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma, kurioje nurodyta, kad R. J. „Tinkamas tolesnei tarnybai pagal nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį. Gali eiti pareigas tarnyboje pagal nurodytas profesinės rizikos sąlygas“.

Remiantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1V-1172 redakcija) 28, 29 ir 41 punktais, pareigūno fizinio pasirengimo reikalavimai dėl nelaikymo tam, kad būtų įvertinti „1“ yra būtina pareigūno kaltė dėl nelaikytų fizinio pasirengimo patikrinimo normatyvų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų tyčia vengęs fizinio pasirengimo normatyvų laikymo ar būtų kitos aplinkybės pareiškėjo kaltės konstatavimui. Pažymėtina, jog šiuo atveju pareigūnas negalėjo laikyti normatyvų dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, todėl pareiškėjo kaltės nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R. rezoliucija 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimas (rezoliucija) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis buvo priimtas nesilaikant tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo principų, neįvertintos aplinkybės, dėl kokių priežasčių nebuvo išlaikytas pareiškėjo fizinio pasirengimo testas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų vertinęs pareiškėjo pateiktus medicininius pažymėjimus dėl fizinių pratybų ribojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atkreiptinas dėmesys ir į kitus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros trūkumus, kad nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pasiektais gerais asmeninių tarnybinių funkcijų atlikimo rezultatais, kad jis neturėjo jokių pastabų dėl tarnybos vykdymo. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos muitinės generalinio direktoriaus suteiktas apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Taigi, 2021 m. tarnybinės veiklos rezultatus pareiškėjas pasiekė ir net viršijo.

Tad, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir įvertinimą, sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad užduotis pagal vertinimo rodiklį jis viršijo.

Vertinimo veiklos aprašo 3 priede nurodyta, kad jeigu pareigūnas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas nepriekaištingai vykdė visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo veikla turi būti įvertinta 4 balais. Nors pareiškėjas, minėta, viršijo sutartus rodiklius, tačiau jo veikla buvo įvertinta ne 4, bet tik 3 balais; ir tokį pareigūno atliktos užduoties vertinimą patvirtino Vertinimo komisija be aiškių motyvų.

Kilus ginčui, teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo tik nurodyta, kad Vertinimo tvarkos apraše nėra numatyta išimčių nevertinti tam tikrų pareigūno tarnybinės veiklos kriterijų, todėl vertinimo kriterijus - fizinis pasirengimas privalėjo būti įvertintas.

Statuto 71 straipsnio „Ginčai vidaus tarnyboje“ 1 dalyje įtvirtinta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Statuto 71 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. 1V-55 įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 27 punkte įtvirtinta, kokias sprendimų rūšis gali priimti statutinės įstaigos tarnybinių ginčų komisija, t. y. atmesti prašymą kaip nepagrįstą (27.1 papunktis); siūlyti statutinei įstaigai panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą (jo dalį) arba jį pakeisti (27.2. papunktis); siūlyti statutinei įstaigai pašalinti pažeidimą ar įvykdyti kitą ginčų komisijos pasiūlymą (27.3. papunktis); siūlyti statutinei įstaigai per ginčų komisijos nustatytą laiką priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (27.4. papunktis); atsisakyti nagrinėti pareigūno prašymą (sprendimas priimamas be prašymo žodinio nagrinėjimo) (27.5. papunktis); nutraukti prašymo nagrinėjimą (27.6. papunktis).

Darytina išvada, kad Tarnybinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo pakartotiną prašymą dėl Vertinimo komisijos Išvados, neįvertino šioje byloje teismo nustatytų svarbių aplinkybių ir nepagrįstai prašymą atmetė, kaip nepriskirtiną ginčų komisijos kompetencijai.

Teismas pažymi, kad atlikdamas pareigūno vertinimą tiesioginis vadovas, nors ir pildydamas nustatytą formą, turi aiškiai ir pagrįstai apibrėžti, kokios užduotys buvo neįvykdytos, dėl kokių priežasčių, kokios įvykdytos nevisiškai ir kurie rodikliai viršyti.

Vertinimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos.

Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo Vertinimo išvadoje pateiktus užduočių įvykdymo rezultatus ir bendrą vertinimo rezultatą nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjo pasiekti rezultatai buvo įvertinti objektyviai ir teisingai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalį, kiekvieno pareigūno veikla turi būti įvertinama individualiai ir turi atitikti realią situaciją, kaip pareiškėjas atliko pareigas 2021 metais.

Pastebėtina ir tai, kad yra akivaizdūs prieštaravimai tarp Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje ir Vertinimo išvadoje įrašyto vertinimo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas pasiekė gerus asmeninių tarnybinių funkcijų atlikimo rezultatus, neturėjo jokių pastabų dėl tarnybos vykdymo. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos muitinės generalinio direktoriaus suteiktas apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Darytina išvada, kad 2021 m. tarnybinės veiklos rezultatus pareiškėjas pasiekė ir net viršijo.

Atsižvelgiant į Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo nuostatas, konkrečiai, VII skyrių, reglamentuojantį atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo atlikimo sąlygas, spręstina, kad pareiškėjas, turėjęs sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo pažymą dėl fizinio krūvio ribojimo ir dėl to negalėjęs iki 2021 m. balandžio 15 d. dalyvauti tikrinant fizinį pasirengimą, iki birželio 3 d. nedalyvavęs atitikimo fiziniams reikalavimams patikrinime, 2021 m. birželio 4 d. esant vėl išduotai medikų išvadai dėl fizinio aktyvumo ribojimo iki 2022 m. birželio mėnesio, nepažeidė minėtą patikrinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, teisėtai negalėjo dalyvauti fizinio pasirengimo patikrinime, juo labiau, dėl to nebuvo jokio pagrindo į tai atsižvelgti vertinant jo tarnybinę veiklą už 2021 metus.

Kaip numatoma Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo 37 punkte, tokiu kvestionuotinu atveju, pareigūnas, negalintis jam paskirtu laiku dalyvauti tikrinant jo fizinį pasirengimą, gali būti siunčiamas į CMEK, siekiant nustatyti pareigūno galimybę atlikti atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo fizinius pratimus, arba kai yra abejonių dėl pareigūno sveikatos būklės tinkamumo vidaus tarnybai.

Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iš visų nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijami sprendimai priimti formaliais pagrindais, neįsigilinus į pareiškėjo keltą klausimą dėl jo vertinimo rezultatų už 2021 m., nepaisant jo teiktų medicininių pažymų, netiriant aplinkybių dėl pareiškėjo negalėjimo atlikti fizinio pasirengimo patikrinimus.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R., 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimas (rezoliucija), kuriuo buvo patvirtina Vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 13 d. Išvada, naikinamas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Kadangi Tarnybinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Vertinimo komisijos Išvados, neįvertino šioje byloje teismo nustatytų svarbių aplinkybių, jos Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti panaikintas.

Patenkinus pareiškėjo reikalavimus dėl minėtų sprendimų panaikinimo, tenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2021 metus vertinimą Vertinimo komisijoje.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra patenkintas, tačiau jis nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jos nepriteisiamos.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą patenkinti.

Panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R. rezoliuciją 2022 m. rugsėjo 14 d., kuria ji patvirtino Muitinės departamento pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2022 rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 5BE-573.

Panaikinti Muitinės departamento prie finansų ministerijos Individualių tarnybinių ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 7BE-3048 „dėl tarnybinės veiklos vertinimo“.

Įpareigoti atsakovą Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjo R. J. tarnybinę veiklą už 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje įvertinti iš naujo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.