- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-305-487/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04709-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Audrius Cininas, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- E. A., S. S.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė),
Žemesnės instancijos teismas
nuteistajai S. S., jos įstatyminei atstovei J. S.,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:
Žemesnės instancijos teismas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. K. automobilio vagystės) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl turto vagystės iš O. K. priklausančio gyvenamojo namo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. A. automobilio vagystės) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo būdu įgyto turto iš R. G.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos paskirtos bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, o tokiu būdu subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir E. A. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu paskirtoji bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi, iš dalies sudedant, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2017 m. vasario 15 d. Į bausmės laiką įskaitytas E. A. sulaikymas ir suėmimas nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. vasario 5 d. ir nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas panaikinta ir nutarta, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. A. asmens tapatybės kortelę.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį S. S., ir jai paskirta subendrinta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, įpareigojant S. S. tęsti mokslą arba dirbti, o nedirbant, registruotis darbo biržoje ir bausmės atlikimo metu nebendrauti su E. A.. Tačiau nuteistosios S. S. atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai patenkinti ir priteista solidariai iš E. A. ir S. S., o jai neturint lėšų, subsidiariai iš jos motinos J. S. - J. K. naudai 435 eurus, O. K. naudai 715 eurų.
Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš E. A. A. A. naudai 970 eurų.
Nukentėjusiojo R. G. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir byla šioje dalyje nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1.E. A. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą - automobilį, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo bei sukčiaudamas, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
1.1. 2016 m. sausio 29 d., apie 15 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 3-iame km., E. A. ir S. S. iš anksto susitarę, bendrininkų grupėje, E. A. apžiūrėjus nukentėjusiajai J. K. priklausantį lengvąjį automobilį FIAT BRAVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. gamybos, paaiškino, kad ketina automobilį išbandyti ir galimai pirkti, bei S. S. atsisėdus už automobilio vairo, o E. A. atsisėdus į automobilio keleivio sėdynę, S. S. nuvažiavo automobiliu bei jo negrąžino ir tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai J. K. priklausantį automobilį FIAT BRAVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 eurų vertės, automobilyje buvusį USB atminties įrenginį, 4 GB talpos, 20 eurų vertės, vaikų drabužius: trejas kelnes 40 eurų vertės, tris megztinius 40 eurų vertės, tuo nukentėjusiajai J. K. padarydami 500 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
1.2. Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. vasario 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, E. A. ir S. S. iš anksto susitarę, bendrininkų grupėje (duomenys neskelbtini), išdaužę nukentėjusiajai O. K. priklausančio gyvenamojo namo prieangio lango stiklą, pateko į vidų, bei po to sulaužius prieangio lauko durų spyną, įsibrovė į namo vidų, ir iš namo patalpų slapta pagrobė dvi dvigules antklodes, bendros 80 eurų vertės, keturias pagalves, 40 eurų bendros vertės, kasetinį magnetofoną su dviem garso kolonėlėmis 100 eurų vertės, vaflių keptuvę 25 eurų vertės, sumuštinių keptuvę 30 eurų vertės, pyragaičių - grybukų keptuvę 30 eurų vertės, vieną porą moteriškų šlepečių 5 eurų vertės, keturias teflonines keptuves 28 eurų bendros vertės, 10 litrų talpos emaliuotą kibirą 5 eurų vertės, šešis aliuminio puodus su dangčiais bendros 60 eurų vertės, kirvį su kotu 20 eurų vertės, du plaktukus 5 eurų bendros vertės, reples 10 eurų vertės, plastmasinį elektrinį arbatinuką 17 eurų vertės, kepimo skardą 3 eurų vertės, keturis elektros laidų prailgintuvus bendros 50 eurų vertės, vakavimo dangtelių užsukimo mašinėlę 14 eurų vertės, plaktuką mėsai mušti 8 eurų vertės, elektrinį tepalinį radiatorių bronzos spalvos 70 eurų vertės, elektrinį šildytuvą žalios spalvos 30 eurų vertės, 15 porų peilių ir šakučių rinkinį 20 eurų vertės, 10 vienetų šaukštų 10 eurų bendros vertės, lovatieses ir staltieses 30 eurų bendros vertės, pakuotę kruopų, pakuotę miltų, pakelį cukraus, vieną butelį aliejaus bendros 5 eurų vertės, viso nukentėjusiajai O. K. padarydami 705 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
1.3. Be to, E. A., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2016 m. vasario 11 d., apie 13 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kavinės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, apžiūrėjęs nukentėjusiajam A. A. priklausantį lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad ketina šį automobilį pirkti ir tuo tikslu nori jį išbandyti, bei atsisėdęs už automobilio vairo, šiuo automobiliu nuvažiavo, jo negrąžino ir tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajam A. A. priklausantį lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, automobilio salone ir jo dėtuvėje buvusius pinigus - 320 eurų, piniginę su A. A. asmens ir kitais dokumentais, automobilio bagažinėje buvusią kolonėlę „VIBE CBR“ bei garsiakalbius, bendros 90 eurų vertės, CD grotuvą „PANASONIC“, 20 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam A. A. padarydamas bendrą 930 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
1.4. Be to, E. A. 2016 m. vasario 15 d., apie 18.17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule pagrobti nukentėjusiojo R. G. lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo tikslu jį mainydamas į kitą pavogtą, A. A. priklausantį lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pildydamas 2016 m. vasario 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, šioje sutartyje pasirašė netikru parašu imituodamas ir suklastodamas A. A. parašą ir tokiu būdu šį dokumentą suklastojo bei panaudojo. Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
1.5. Be to, 2016-02-15, apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, E. A. ir S. S. iš anksto susitarę, bendrininkų grupėje nukentėjusiajam R. G. pateikė melagingus duomenis ir E. A. prisistačius kitu asmeniu - A. A., bei 2016 m. vasario 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis - A. A. vardą ir pavardę, šią sutartį pasirašius E. A. imituojant A. A. parašą, ir prieš tai pagrobtą nukentėjusiajam A. A. priklausantį lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, iškeitus į R. G. priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų vertės, E. A. įgijo svetimą, R. G. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. G. 300 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu prašo dalyje panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį – išteisinti jį iš nusikalstamos veikos dėl A. A. 320 eurų vagystės padarymo, ieškovų civilinius ieškinius patenkinti tik iš dalies, perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką dėl automobilių Fiat Bravo ir Volkswagen Golf pasisavinimo iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama atmestinai, ne iš esmės, šališkai, palaikant tik vieną pusę. Į baudžiamosios bylos nagrinėjimą teismo posėdžių metu nebuvo kviečiami itin svarbūs liudytojai, galintys patvirtinti arba paneigti baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes ir faktus, tai E. K., V. P., L. A., L. A., D. A., nes visų liudijimai yra skirtingi.
2.2. Apelianto teigimu, nesant įrodymų, o tik liudytojo M. J. neužtikrintiems parodymams, jis buvo pripažintas kaltas dėl 320 eurų vagystės. Jei teismas tikėjo šio liudytojo parodymais, tai turėjo tikėti ir kaltinamosios S. S., kuri turi būti laikoma geros reputacijos, nes yra neteista, parodymais.
2.3. Apeliantas nesutinka su priteistais civiliniais ieškiniais, nes priteistos pinigų sumos neatitinka tikrosios žalos vertės, kas rodo, jog byla buvo nagrinėjama šališkai. Nukentėjusioji O. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagrobti daiktai nebuvo nauji, ji negalėjo teismui pateikti jų įsigijimo dokumentų bei teigė, kad tie daiktai buvo seni, pirkti daugiau nei prieš dešimt metų ir ji negali tiksliai nurodyti tų daiktų vertės, kadangi pagrobtų daiktų aktą rašė su savo seserimi, kas rodo netikslų daiktų įvertinimą bei daiktų kiekį. Teismas vertino ir palaikė nukentėjusiosios pusę ir tikėjo tik jos duotais parodymais, kas rodo teismo šališkumą.
2.4. Nuteistasis skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo prašė perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikos buvo ne atvira vagystė, o turto užvaldymas apgaulės būdu, t. y. melagingai teigdamas, kad automobilį pirks, nukentėjusiajam leidus apžiūrėti automobilį bei juo važiuoti, jis ketino apgaulės būdu užvaldyti turtą, jį išviliojo iš nukentėjusiųjų. Nukentėjusieji, niekieno neverčiami, savo noru atiduodami jam automobilį, nieko neįtardami, yra apgaunami. Taigi, nukentėjusieji savo valia atidavė jiems priklausantį turtą, todėl jo veiksmai, nuteistojo manymu, turi būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas.
2.5. Apelianto teigimu, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Skiriant bausmę, visiškai neatsižvelgta į nusikalstamų veikų motyvus, nes nebuvo planuojama iš anksto padaryti nusikalstamas veikas, iš nusikalstamų veikų nebuvo jokios naudos, nebuvo siekta praturtėti, tai tiesiog turėjo būti pokštas, buvo įvertintas žmonių patiklumas. Dėl šių nusikaltimų apeliantui labai gėda ir jis gailisi padaręs šiuos nusikaltimus. Nusikaltimai buvo padaryti per labai trumpą laiką, vos per 14 dienų. Jis yra jaunas ir nepagalvojo apie gresiančias griežtas bausmes, davė nuoseklius parodymus, bendradarbiavo su teisėsauga, parodė vietas, kur ir kaip padaryti nusikaltimai, tai turėjo būti įvertinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas turėjo atsižvelgti į jo charakteristiką: jis nėra gydytas nuo priklausomybės ligų ir psichinių ligų, nebaustas administracine tvarka, bausmę pataisos namuose atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose laikosi nustatytų taisyklių, nesilaiko nuteistųjų subkultūros, su kitais nuteistaisiais sutaria, jo darbinė motyvacija teigiama, jis dirba 0,25 etato valytoju, atlieka neatlygintinus darbus bendrose patalpose, darbus atlieka laiku ir nepriekaištingai. Jis laikosi higienos normų, jo socialiniai ryšiai nenutrūkę, bendrauja su mama, broliais, draugais, pataisos namuose charakterizuojamas patenkinamai. Šias aplinkybes teismas vertino atmestinai.
2.6. Apeliantas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmė skiriama kraštutiniu atveju. Jis nukentėjusiųjų atsiprašė, nuoširdžiai gailisi, pažadėjo kuo greičiau atlyginti žalą, todėl teismas turėjo galimybę parinkti jam švelnesnę bausmę.
3. Teismo posėdyje nuteistasis E. A. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą. Nurodė, kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tai buvo padaryta spontaniškai, veiksmai buvo neapgalvoti. Po bausmės atlikimo jis ketina atlyginti žalą, teismo metu visų nukentėjusiųjų atsiprašė. Galvoja, kad jam paskirta per griežta bausmė, norėtų įrodyti, kad gali pasitaisyti.
4. Nuteistojo E. A. gynėja advokatė E. Žilėnienė prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Palaiko nuteistojo prašymą perkvalifikuoti dvi vagystes kaip sukčiavimą. Pažymėjo, kad automobiliai buvo užvaldyti sukčiavimo būdu, E. A. tyčia buvo nukreipta būtent į sukčiavimą, o ne į automobilių vagystes. Dėl pagrobtų pinigų advokatė nurodė, kad nėra įrodymų, jog pinigai tikrai buvo A. A. automobilyje ir juos pasisavino E. A., todėl prašo atmesti A. A. ieškinį dėl 320 eurų vagystės. Taip pat, gynėjos nuomone, nėra įrodymų, kad E. A. iš O. K. namo pagrobė turto už tokią didelę sumą, galėjo būti pagrobta už ne didesnę kaip 300 eurų sumą, todėl prašo mažinti nukentėjusiajai O. K. priteistą turtinę žalą. Taip pat prašo švelninant nuteistajam bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
5. Nuteistoji S. S. nurodė, jog jokių susitarimų daryti nusikaltimus nebuvo ir jie negalvojo, kad už jų veiksmus bus nubausti. Nuteistosios įstatyminė atstovė dėl nuteistojo E. A. skundo tenkinimo nuomonės neišreiškė. Nukentėjusiosios gynėjas advokatas A. Svila palaikė nuteistojo E. A. apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti.
6. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi yra gautas tik nuteistojo E. A. apeliacinis skundas, kita nuteistoji – S. S. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio neskundžia, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik nuteistojo E. A. apeliacinio skundo ribose.
9. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis šio kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis, kad E. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. K. automobilio vagystės), BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl turto vagystės iš O. K. priklausančio gyvenamojo namo), BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl A. A. automobilio vagystės), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo) ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo būdu įgyto turto iš R. G.). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, E. A. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai ir paskyrė jam tinkamą subendrintą bausmę. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, o taip pat nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
11. Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir prašo išteisinti jį iš nusikalstamos veikos dėl 320 eurų vagystės iš A. A. priklausančio automobilio padarymo, ieškovų civilinius ieškinius patenkinti tik iš dalies, perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką dėl automobilių Fiat Bravo ir Volkswagen Golf iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Dėl 320 eurų vagystės iš A. A. priklausančio automobilio
12. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis buvo pripažintas kaltu pavogus 320 eurų be įrodymų, o tik liudytojo M. J. neužtikrintiems parodymams.
12.1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje ištirtų įrodymų visuma, o būtent, nukentėjusiojo A. A., liudytojų M. J., V. P. parodymais nustatyta, jog E. A. pagrobė A. A. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio salone buvusius pinigus – 320 eurų.
12.2. Iš nukentėjusiojo A. A. parodymų matyti, kad kartu su automobiliu iš jo buvo pagrobta jo piniginė su asmens ir bankininkystės dokumentais, 180 eurų jo pinigų bei 140 eurų jo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių pinigų su kvitais.
12.3. Iš liudytojo M. J. parodymų matyti, kad tą dieną, kai iš A. A. buvo pagrobtas automobilis, jie buvo kartu. Jam yra žinoma, kad A. A. pristatydavo mėsą į parduotuves ir paimdavo pinigus, kuriuos kitą dieną turėdavo pristatyti tiekėjui. Tą dieną liudytojas matė, kad A. A. turėjo pinigų piniginėje, valdiškus pinigus jis dėdavo į maišelį. Pinigus ir piniginę laikė po magnetola, durelių kišenėje, gal ir daiktų dėtuvėje.
12.4. Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad 2016 m. vasario 10 d. vakare jam paskambino UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. A. ir pasakė, kad buvo pagrobtas A. A. priklausantis automobilis VW Golf bei automobilyje buvę bendrovei priklausantys pinigai – apie 150 eurų, gauti už bendrovei priklausančių prekių pristatymą. Su A. A. buvo sudarytas susitarimas ir jis minėtus pinigus grąžino bendrovei.
12.5. Teisėjų kolegijai nutarus atlikti dalinį įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas V. P., kuris parodė, kad dirba ŽŪB (duomenys neskelbtini) mechaniku. A. A. jam žinomas, jis dirbo vairuotoju ŽŪB (duomenys neskelbtini). Jis prisimena atvejį, kai A. A. jam paskambino ir pasakė, jog pardavinėjo automobilį, kuris iš jo buvo pavogtas kartu su dokumentais, todėl pranešė, kad jis negalės kitą dieną išeiti į darbą. Taip pat pasakė, kad buvo pavogti automobilyje buvę du ŽŪB (duomenys neskelbtini) orderiai ir pinigai, kokia suma – neprisimena, atrodo virš 100 eurų. Orderis ir pinigai buvo pas A. A., nes vairuotojams išduodami orderiai, kad iš įmonių paimtų grynus pinigus; jam pagal darbo funkcijas priklausė priimti pinigus ir išduoti dokumentus, ir būtent šitie dalykai buvo pavogti. Taip jam pasakė A. A.. Kiek liudytojas žino, A. A. dėl minėtų pinigų su buhalterija atsiskaitė. Papildomai V. P. parodė, kad galėjo būti, jog jam A. A. paskambino 2016 m. vasario 10 d. vakare, galėjo būti, kad A. A. priklausančio automobilio VW Golf vagystės metu dingo du ŽŪB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiai ir bendrovei priklausantys 150 eurų.
12.6. Iš byloje esančio ŽŪB (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 2 d. rašto matyti, kad A. A. su bendrove atsiskaitęs ir jam kokių pretenzijų bendrovė neturi (t. 3 b. l. 40).
12.7. Taigi, nors E. A. ginčija, jog jis pagrobė automobilyje VW Golf buvusius 320 eurų, aplinkybė, kad minėti pinigai buvo automobilyje VW Golf ir jie buvo pagrobti kartu su automobiliu, yra visiškai įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo A. A., liudytojų M. J., V. P. parodymais, ŽŪB (duomenys neskelbtini) pažyma, netikėti šiais parodymais nėra jokio pagrindo. Nuteistojo E. A. versija, kad pats nukentėjusysis A. A. galėjo išleisti šiuos pinigus savo reikmėms ir nepagrįstai juos prašo priteisti iš nuteistojo, atmestina kaip paneigta nuosekliais A. A. ir liudytojo V. P. parodymais, nustatyta, jog jau nusikaltimo padarymo dieną nukentėjusysis A. A. informavo darbdavio atsakingą darbuotoją apie pagrobtą automobilį su jame buvusiais jo asmeniniais daiktais bei įmonei priklausančiais orderiais bei pinigais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilio VW Golf vagystės metu buvo pagrobti ir automobilyje buvę A. A. priklausantys daiktai - asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, magnetola, piniginė su pinigais, o taip pat darbdaviui priklausę dokumentai ir pinigai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti A. A. parodymais dėl pagrobtos pinigų sumos.
Dėl iš nukentėjusiosios O. K. pagrobtų daiktų vertės
13. Nuteistasis E. A. pripažįsta, kad iš O. K. priklausančios sodybos pagrobė daiktų, tačiau nesutinka, kad jų vertė galėjo siekti 715 eurų.
13.1. Pažymėtina, kad BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 44 straipsnio 10 dalies bei 110 straipsnio nuostatas apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teises bei pareigas, darytina išvada, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis (civilinis ieškovas). Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis).
13.2. Nukentėjusioji O. K. 2016 m. balandžio 13 d. apklausos metu tiksliai įvardino, kokie daiktai iš jos sodybos buvo pagrobti, nurodydama pagrobtų daiktų vertę (t. 1 b.l. 162-164). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiosios O. K. duotus parodymus, įvertinusi tai, kad nukentėjusioji tiksliai išvardino, kokie daiktai, apibūdinant jų individualias savybes, iš jos sodybos buvo pagrobti, ji nurodė pagrobtų daiktų vertę, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo netikėti šiais detaliais ir nuosekliais nukentėjusiosios parodymais dėl pagrobtų daiktų. Šie parodymai patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais - dalis pagrobtų daiktų buvo rasti automobilyje Mazda 323, kuriuo naudojosi nuteistasis E. A., juos nukentėjusioji O. K. atpažino kaip priklausančius jai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios O. K. įvardinta pagrobtų daiktų vertė, atsižvelgiant į daiktų kiekį ir pobūdį, yra gyvenimiška ir reali. Vien aplinkybė, kad nukentėjusioji negalėjo pateikti minėtų daiktų įsigijimo vertę patvirtinančių dokumentų, pati savaime nesudaro pagrindo mažinti civilinį ieškinį, kadangi buitinio naudojimo daiktų įsigijimo dokumentai paprastai nėra išsaugomi. Nuteistojo E. A. nesutikimas su iš jo priteista civilinio ieškinio suma, nenurodant konkrečių argumentų, nesudaro pagrindo paneigti aukščiau nurodytas aplinkybes.
Dėl nuteistojo prašymo perkvalifikuoti nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilių Fiat Bravo ir Volkswagen Golf)
14. Nuteistasis E. A. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jo nusikalstama veika dėl automobilių Fiat Bravo ir Volkswagen Golf pagrobimo buvo kvalifikuota kaip automobilių vagystės ir prašo šias veikas perkvalifikuoti į sukčiavimą.
14.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų E. A. ir S. S. parodymus, nukentėjusiosios J. K., liudytojo E. K. parodymus (dėl automobilio Fiat Bravo vagystės), nuteistojo E. A. parodymus, nukentėjusiojo A. A., liudytojo M. J. parodymus (dėl automobilio VW Golf vagystės), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. A. įvykdytas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi, sprendžiant pagal padarytų nusikalstamų veikų objektyviąją pusę, nustatytą remiantis tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, E. A. nusikalstamos veikos visiškai atitinka vagystės, o ne sukčiavimo sudėtį.
14.2. Teismų praktikoje kaip vagystė kvalifikuojami tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (prižiūrėti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį pasiima. Apgaulė vagystės ir plėšimo atvejais yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė - tai priemonė įgyti turtą (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrą turtą). Sukčiavimo atveju turtą turi perduoti veiksnus asmuo, kurio veiksmai turto atžvilgiu yra juridiškai reikšmingi. Apgaulė turi būti esminė, dėl kurios, suklaidinus turto savininką ar valdytoją, kaltininkas įgyja turtą savo nuosavybėn. Todėl, nors ir panaudojant apgaulę, sukčiavimu nelaikomi veiksmai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o tik jam laikinai patikėtas palaikyti ar trumpam pasinaudoti (pvz., paskolinamas). Tokios pozicijos laikomasi ir nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-07/2004).
14.3. Taigi, nagrinėjamu atveju, E. A. automobiliai Fiat Bravo ir Volkswagen Golf buvo perduoti laikinai, t. y. tik išbandyti, kaip jie važiuoja, E. A. nebuvo perduota teisė ilgesniam laikui naudotis šiais automobiliais, todėl E. A. veiksmai, kuriais jis perėmė automobilių valdymą, nelaikytini sukčiavimu, o laikytini tik priemone neteisėtai užvaldyti turtą, todėl nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip vagystė.
14.4. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, E. A. veiksmai, kuriais jis neteisėtai užvaldė automobilius Fiat Bravo ir Volkswagen Golf, visiškai atitinka vagystės požymius, todėl tenkinti E. A. prašymą perkvalifikuoti šias jo nusikalstamas veikas kaip sukčiavimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Dėl bausmės švelninimo
15. Nuteistasis E. A. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.
15.1. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau teismas, individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kitų konstitucinių principų.
15.2. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
15.3. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad skiriant E. A. bausmę, buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. E. A. padarė tris apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje (kartu su S. S.). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad E. A. nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu, kas rodo jo nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti, jis buvo nusikaltimų iniciatorius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tik realia laisvės atėmimo bausme galima pasiekti bausmės tikslų.
15.4. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. A. už padarytus nusikaltimus subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Iki šio nuosprendžio priėmimo E. A. buvo tris kartus teistas. Išvadų iš savo ankstesnių teistumų nepadarė, toliau linkęs nesilaikyti įstatymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad E. A. iš dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, ginčijo priteistą turtinę žalą, kas rodo, jog jis pakankamai neįvertino savo nusikalstamų veikų pavojingumo ir žalingų padarinių (padarytos turtinės žalos dydžio), mažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ar švelninti jam paskirtą bausmę kitais BPK numatytais pagrindais nėra jokio pagrindo. E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina per griežta.
16. Nuteistojo gynėja teismo posėdyje prašė taikyti E. A. atžvilgiu BK 75 straipsnį, t. y. atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
16.1. Pagal suformuotą teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).
16.2. Atsižvelgiant į E. A. nusikalstamų veiksmų pobūdį, jo ankstesnius teistumus, į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, iš dalies pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, atidėjus nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realia laisvės atėmimo bausme, izoliavus nuteistąjį E. A. nuo visuomenės.
17. Baudžiamojoje byloje 2017 m. balandžio 25 d. yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 81,06 eurus iš nuteistojo E. A. valstybės naudai ir 2017 m. birželio 2 d. yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 17,37 eurus iš nuteistosios S. S. valstybės naudai.
17.1. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
17.2. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistiesiems E. A. ir S. S. buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Dėl pastarosios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 81,06 eurus iš nuteistojo E. A. ir 17,37 eurus iš nuteistosios S. S. netenkinamas.
18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. A. nusikalstamas veikas ir už jas paskyrė teisingą subendrintą galutinę bausmę, kurią švelninti nėra jokio pagrindo, taip pat pagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, kuriuos mažinti nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.
19. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendis iš esmės yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti E. A. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau, šiuo nuosprendžiu E. A. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta, todėl nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį – E. A. paskirtą subendrintą galutinę 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.