- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- 1-1468-284/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25556-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi, vedęs, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. P. 2019 m. birželio 18 d., apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia rankos delnu sudavė daugybinius smūgius šeimos nariui - žmonai I. P. į kairę ausį bei abiem rankomis suėmęs jai už kaklo ją smaugė, taip nukentėjusiajai I. P. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
papildomai apklaustas įtariamuoju E. P. parodė, kad 2019-06-18 I. sugrįžo namo jis buvo labai supykęs, ieškojo jos telefono ir jį rado rankinuke, bet telefonas buvo užrakintas. Tuomet I. pripuolė prie jo ir pradėjo daužyti delnais, bet dėl to jis jai jokių pretenzijų neturi. Žmoną jis nuo savęs atstūmė, bet ji vėl puolė ir tuomet, norėdamas ją sudrausminti, jis sudavė rankos delnu per kairę veido pusę. Kuria ranka sudavė dabar netgi nepamena, nes vienoje rankoje vis dar laikė jos mobiliojo ryšio telefoną. Tikrai žmonai trenkė ne kumščiu, o delnu. Viskas vyko labai greitai, todėl gali būti, kad jai trenkė ir ne vieną, o du kartus, tik to pats neužfiksavo. Buvo išgėręs, I. buvo blaivi, todėl jeigu ji sako, kad jai trenkė du kartus, tai taip ir gali būti, ji viską turi atsiminti geriau. Jau po suduotų smūgių, šaukdama, kad iškvies policiją, I. bėgo link laukinių namo durų. Nenorėdamas, kad ji iškviestų policiją bandė ją sulaikyti sugriebęs ją viena ranka, kita apglėbė jos kaklą ir taip ją laikė, bet I. išsilaisvino ir vis tiek išbėgo iš namo. Abiem rankomis suėmęs jos kaklo nebuvo ir jos nesmaugė, buvo apglėbęs tik viena ranka. Prisipažįsta, kad tuo metu galėjo jos kaklą užspausti ir taip ją smaugti, sukelti jai fizinį skausmą, bet viskas vyko labai trumpai. Galbūt neįvertino savo fizinės jėgos, nes jis tvirto kūno sudėjimo. Apklausiamas pirmą kartą ir akistatoje nenorėjo pripažinti savo kaltės nes galvojo, kad jam pavyks nuo bausmės išsisukti ir su žmona susitaikyti. Namuose tuo metu pašalinių žmonių nebuvo, duodama parodymus I. nemelavo, melavo jis. Dėl to, kad sudavė žmonai smūgius ir jai sukėlė fizinį skausmą, tikrai nuoširdžiai gailisi. Jeigu būtų buvęs blaivus, šio konflikto tikrai nebūtų buvę (112-114, 123-124 b. l.);
nukentėjusiosios I. P. parodymais, kad 2019-06-18 apie 12.00 val. ji grįžo namo. Namie nebuvo parą laiko. Su vaikais, kurių namie keturi, buvo pasilikęs vyras E. P.. Grįžusi ji rado vyrą girtą, vaikai prižiūrėjo vieni kitus. Jie pradėjo konfliktuoti, vyras pradėjo priekaištauti, klausė kur ji buvo parą laiko. Ji įėjo į kambarį, pasiėmė savo mažąjį vaiką M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kartu buvo mažametė dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kai įėjo į kambarį, vyras agresyviai nusiteikęs ėjo iš paskos, tada mažąjį vaiką paėmė jos vyriausias sūnus U. P., gim. (duomenys neskelbtini), o vyras tuo metu trenkė kairės rankos delnu jai du kartus į kairę ausį, kurią suskaudo, tada abiem rankom suėmė ją už kaklo ir smaugdamas tempė iš kambario lauk, kas jai taip pat sukėlė skausmą. Ji išsisuko ir pabėgo pas kaimynę kviesti pagalbos, iš jos paskambino policijos pareigūnams. Vyras smurtauja ne pirmą kartą, buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl jo smurto, tačiau niekas nesikeičia. Smurto vaikų atžvilgiu niekada nenaudojo, tik prieš ją. Į medikus kol kas nesikreipė, su vyru ketina skirtis, nes nebeapsikenčia jo agresyvaus elgesio ir nuolatinio alkoholio vartojimo. Žala padaryta tik fizinė, jokio civilinio ieškinio nereiškia (42-43 b. l.);
liudytojos L. L. parodymais, kad ji prisimena įvykį, kai į jos mamos namus buvo atėjusi P., kuri buvo išsigandusi ir prašė iškviesti policiją, nes namuose tėtis muša mamą, staiga prie namo durų atbėgo jos brolis B. P. ir prašė to paties, iškviesti policiją. Berniukas taip pat sakė, kad namuose tėtis muša mamą. Jai besikalbant su vaikais, atėjo ir I. P., kuri taip pat prašė iškviesti policiją. Atėjo ir P. vyras, kuris prašė nekviesti policijos, nes jie susipyko. I. su vyru ir vaikais išėjo iš jos kiemo. I. jai neatrodė, kad būtų sumušta (83-84 b. l.);
nukentėjusiojo nepilnamečio U. P. parodymais, kad tėtis mušė mamą namuose, dar mušė B. ir A.. Jis mamą sumušė, laikė ir smaugė, mama A. pasakė bėgti pas kaimynę, jie nubėgo ir kaimynė iškvietė policiją (56-57 b. l.);
nukentėjusios nepilnametės A. P. parodymais, kad, kai mama parvažiavo, tėtis supyko ant mamos, pradėjo mamą mušti, atėmė telefoną, nutempė už ausies į virtuvę ir pradėjo smaugti. Ji išsigando (63-64 b. l.);
nukentėjusio nepilnamečio B. P. parodymais, kad tėtis yra mušęs mamą. Kai jis grįžo į namus išgirdo, kad tėtis smaugia ir daužo mamą, trenkė iš „kuloko“ mamai į ausį, virtuvėje tampė už ausies. Tėtis buvo girtas. Jis bėgo pas kaimynus kviesti policiją (70-71 b. l.);
akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos su įtariamuoju E. P. metu nukentėjusioji I. P. patvirtino kaip buvo sumušta (118-120 b. l.);
tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad ant smurtą patyrusio asmens kaklo dešinės pusės matoma nežymi kraujosruva, smurtu įtariamam E. P. nustatytas 1, 22 promilių girtumas (10-13 b. l.);
Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad moteris kvietė policiją ir nurodė, kad prieš ją smurtavo jos vyras (35-36 b. l.).
Kaltinamojo E. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis 2019 m. birželio 18 d., apie 12 val. 30 min., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - žmonai I. P..
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. P. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį E. P. siūlė nubausti 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-06-18 iki 2019-06-19, t.y. vieną parą, kas kas prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis E. P. yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (89-97 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, administracine tvarka nebaustas (98 b. l.), dirba,. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui (BK 46 straipsnio 1-3 dalys)..
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, E. P. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2019 m. birželio 19 d. (101, 105 b. l.), t.y. viena para, kas prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis).
E. P. paskirtos kardomosios priemonės: dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (128-129 b. l.) bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu (125-126 b. l.), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. P. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2019 m. birželio 19 d., t.y. vieną parą, kas prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms.
E. P. paskirtas kardomąsias priemones: dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamajam išaiškinti, kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.