Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Tvorų tiekimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6470-650/2015 pagal ieškovo UAB „Talša“ ieškinį atsakovui UAB „Tvorų tiekimas“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didėlė ir tai jau suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ir tokias nepagrįstas išvadas pirmosios instancijos teismas padarė, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtą. Teismo nutartis yra nemotyvuota, ir tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas.

2. Atsakovo pateikiamo balanso duomenimis įmonės turto vertė yra 833 110,04 Eur (2 876 555,44 Lt). Lyginant su 2013 finansiniais metais įmonės turto vertė išaugo beveik 300 000 Eur. Balanso sudarymo dieną įmonėje buvo piniginių lėšų 40 744,99 Eur (140 684,32 Lt). Įmonė veikia pelningai – 2014 metais gauta 20 593,16 Eur pelno, o nepaskirstyto pelno yra 77 060,93 Eur. Todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovui nekiltų sunkumų jį įvykdyti.

3. Pirmosios instancijos teismas galėjo susipažinti su viešame juridinių asmenų registre skelbiamomis bedrovės finansinėmis ataskaitomis, arba su nekilnojamojo turto registro duomenimis, iš kurių būtų tapę aišku, kad įmonė, be kito ko, disponuoja 139 000 Eur vertės nekilnojamaisiais daiktais (žemės sklypais). Iš viešai prieinamos informacijos apie atsakovo kreditingumą matyti, kad atsakovas pradelstų kreditorinių įsipareigojimų neturi, o jo kreditingumo reitingas nevertinamas kaip rizikingas.

4. Teismas galėjo apie klausimo nagrinėjimą pranešti atsakovui ir pasiūlyti jam pateikti duomenis apie finansinę padėtį (CPK 147 str. 1 d.), tačiau ir to nepadarė.

1. Atsakovas pateikė teismui tik 2014 metų balansą, pagal kurį negalima vienareikšmiškai spręsti apie atsakovo šiandieninę finansinę padėtį.

2. Atsakovas nenurodo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1043-291/2015, kurioje ieškovu ir atsakovu yra tos pačios, yra priimta ir galiojanti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Tvorų tiekimas“ turtui, nors ieškinio suma yra ženkliai mažesnė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 26 594,07 Eur dydžio reikalavimas atsakovui yra didelis.

Pateikdamas atskirąjį skundą ir teigdamas, kad minėta suma atsakovui nėra didelė, apeliantas pateikė tik 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovas turėjo turto už 833 108 Eur (2 876 555,44 Lt), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos yra net 671 203 Eur (2 317 530,07 Lt), t. y. ženkliai viršija į atsakovo balansą įrašyto pusės turto vertę, kas leidžia daryti išvadą, jog Įmonių bankroto įstatymo prasme atsakovas gali būti pripažintas nemokiu, juolab, kad duomenų apie turimą turtą atskirojo skundo pateikimo dienai atsakovas nepateikė, nors tokią pareigą, ginčydamas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, turėjo (CPK 178 str.). Svarbus aspektas yra ir tai, kad teigdamas, jog ieškovo reikalavimo suma jam nėra didelė, atsakovas savo atsikirtimų įrodinėjimo pareigą nukelia teismui, o pats pateikia viešai internete skelbiamus duomenimis apie įmonės kreditingumą 2013 metais, kad šiuo atveju įtakos skundžiamos nutartis pagrįstumui negali turėti, ne tokie duomenys yra seni ir šiuo konkrečiu atveju neaktualūs.

CPK 147 str. 1 d. numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Minėta teisės norma suteikia teismui diskrecijos teise spręsti, būtina, ar ne, apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pranešti atsakovui. Nepranešimas nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas, neinformavimas sukelia tik tam tikras pasekmes, o būtent, terminas pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pradedamas skaičiuoti nuo nutarties kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Todėl ir šioje dalyje atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuotą ir išsami, priimta laikantis visų reikalavimų, būtinų klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti ( CPK 144 str.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose, kuriose nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti atsakovo UAB „Tvorų tiekimas“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurie suponuoja esant pagrindą taikyti ieškovo reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones (yra grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas). Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba taikytas panaikinti, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį.