- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-199-245/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- J. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. (toliau – J. J.) padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos D. M. atsakomybei su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta. Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas.
Laiduotoja D. M. įpareigota įmokėti 500 Eur (penkių šimtų eurū) užstatą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, (banko kodas 7300) per 10 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo.
Užstatą nuspręsta grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jei J. J., už kurią buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu J. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00081553 nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“.
Laikiną D. J. nuosavybės teisės apribojimą automobiliui BMW 7ER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta panaikinti.
Automobilį BWM 7ER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „A.“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti D. J. (a/k (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. J. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 271 straipsnio 7 dalį atleista BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad ji 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 19 kilometre, važiuodama kryptimi nuo Š. link K. ir vairuodama automobilį BMW 7ER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, KET 127 punktų reikalavimus, nes vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,09 promil4s etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio vingyje į kairę nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavusi nuo kelio į dešinę pusę, atsitrenkė ir apgadino keturis plastikinius apsauginius kelio stulpelius bei du metalinius stulpelius su kelio ženklais.
2. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti dalį, kuria D. J. priklausanti transporto priemonė BMW ER7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikta savininko D. J. nuosavybe ir minėtą transporto priemonę konfiskuoti.
Šalies argumentai
2.1. Apeliantės teigimu, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokurorė sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentuoja proporcingumo principo svarbą, tačiau pasak apeliantės, šiuo konkrečiu atveju jį taikė netinkamai. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nurodomi argumentai nėra pakankami išvadai, jog paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, būtų neproporcingai suvaržytas J. J. ar jos šeimos narių gyvenimas.
2.2. Prokurorės teigimu, byloje esančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. J. veiksmai akivaizdžiai kėlė pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir automobilyje važiavusiam jos nepilnamečiui sūnui P. J.. Visos apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog J. J. buvo abejinga gresiančioms pasekmėms, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių, prieš darydama nusikalstamą veiką ji galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad išgėrusi didelį kiekį alkoholio rizikuoja savo, savo sūnaus bei kitų eismo dalyviu sveikata, gyvybe bei turtu, o J. J. atsakomybę lengvinančios, teigiamai ją charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos jos atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.3. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju, asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Argumentai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra neteistas, niekada anksčiau nevairavo transporto priemonės neblaivus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gailisi padaręs nusikaltimą, taip pat sunki materialinė padėtis, nėra pakankami teigti, kad automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Tokį asmenį apibūdinančios aplinkybės (neteistas, nebaustas, gailisi) nėra kažkuo išskirtinė, nes kiekvienas įstatymus, moralės normas ir visuotinai priimtas elgesio taisykles gerbiantis žmogus nesėda prie vairo būdamas neblaivus i suvokia, kad nedaryti nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų yra įprastas, natūralus dalykas.
2.4. Savo skundu apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad J. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 eurų užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą, kartu paskirta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė, kuri taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų laikotarpiui.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos eismo paskirtos turtinio pobūdžio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelnios, savo pobūdžiu atitinkančios administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas. J. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jai nebuvo paskirta bausmė, ji neturi teistumo. Apeliantės teigimu, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tieki nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Prokurorės manymu, baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo paskyrimas, neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. J. prašo atmesti prokurorės apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundą palaikė, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista J. J. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu prokurorės skundu nėra ginčijama J. J. kaltė ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamo apylinkės teismo sprendimu dėl transporto priemonės nekonfiskavimo.
7. Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, jog baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.
7.1. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra konstatuojami nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo prevenciniai tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikalstamai veikai padaryti, jam privalo būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei tokios priemonės nebūtų taikomos, kaltininkas, atlikęs bausmę, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turimą turtą galėtų vėl naudoti naujiems nusikaltimams daryti. Svarbu pažymėti ir tai, jog nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai apriboja nuosavybės teisę, todėl ši priemonė turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Remiantis BK 72 straipsniu, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir jis privalomai skiriamais visais atvejais, kai yra nustatoma, kad šis turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos, minėtame straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo sąlygos.
7.2. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurio panaudojimas kaltininkui sudarė sąlygas ar palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, taip pat turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau yra nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas, nepanaudojus šio turto, būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodama automobilį BWM 7ER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su bylos duomenimis nustatyta, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso J. J. sutuoktiniui D. J. (b. l. 25). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad taikyti transporto priemonės konfiskavimą yra netikslinga, kadangi minėtas automobilis yra šeimos turtas ir šeimai jis reikalingas norint užtikrinti neįgalaus nepilnamečio sūnaus interesus, kadangi šeima gyvena kaime, o tėvai automobiliu vaiką turi vežioti pas gydytojus. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad J. J. yra taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ir tai jau savaime suvaržo jos galimybę vairuoti transporto priemones ir tuo pačiu užkerta kelią turimą transporto priemonė vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl automobilio nekonfiskavimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymas, neabejotina, kad J. J. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos transporto priemonės BMW 7ER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios D. J., konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, tačiau ir būtinas.
9. Teisėjų kolegija, konstatuodama šią išvadą pažymi, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu yra nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija formuotų nepagarbą baudžiamajam įstatymui, sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamumui bei leistų manyti, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali likti tinkamai nenubaustas, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
10. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad J. J. vairuota transporto priemonė – automobilis BMW 7ER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika padaroma tik naudojantis kelių transporto priemonėmis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju J. J. automobilį vairavo, kai jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kartu su ja automobilyje buvo jos neįgalus nepilnametis sūnus. Moteris automobilį vairavo kelyje (duomenys neskelbtini), taip sukeldama pavojų ne tik savo bei automobilyje buvusio sūnaus, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, taip padarydama vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimą. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam J. J. nusikalstamumui, transporto priemonė, kuria buvo įvykdyta nusikalstama veika, turi būti konfiskuojama.
11. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas konfiskuoti D. J. priklausančią transporto priemonę tenkinamas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – D. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 7ER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti:
- Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį BMW 7ER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris WBAHM21030DS67933.
Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.