Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-23 · Byla Nr. ATP-419-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-23
Bylos Nr.
ATP-419-485/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-419-485/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00448-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimo A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. lapkričio 5 d. apie 08.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį Volkswagen Caddy, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,66 promilės, neblaivumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutarimu A. Ž. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir paskyrė 290 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde A. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas, nes priimtas šališkai remiantis tik apeliantą apkaltinančiais įrodymais. Apeliantas savo kaltės, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nepripažįsta. Teigia, kad tik atvykęs į darbą išgėrė 200 ml talpos degtinės, kurią laikė neteisėtai tarp savo daiktų ir nenorėdamas kad ją rastų, išgėrė. Imuniteto tarnybos pareigūnui ir viršininkei nurodė, jog gėrė alaus iš vakaro. Pažeidėjas pripažįsta, kad įvykio dieną buvo neblaivus ir ginčo dėl to nekelia, tačiau neigia automobilio vairavimą išgėrus. Nesutinka su liudytojo V. E. parodymais, kad jis visą laiką buvo liudytojo akiratyje. Liudytojas V. E. negalėjo matyti ką pažeidėjas daro įlipęs į automobilio vidų. Todėl turi būti vadovautasi V. M. parodymais, nes jie nenuneigti. Be to policijos pareigūnai A. Ž. vairuojant automobilio nesulaikė, jie tik gavo medžiagą iš jo darbovietės ir jos pagrindu konstatavo neblaivumo faktą. Kadangi nėra byloje paneigta aplinkybė, jog buvo vartotas alkoholis V. M. automobilyje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad byloje pakanka įrodymų patvirtinančių aplinkybę, kad A. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėjo, jog nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumui yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio A. Ž. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliantas ginčija nustatytas įvykio aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad neįrodyta apelianto kaltė, vairavimas esant neblaiviam, todėl byla turi būti nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiama apelianto kaltė, o kurie atmetami. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog A. Ž. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Nors A. Ž. neprisipažino, kad jis vairavo automobilį jau būdamas neblaivus, tačiau konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Liudytojas V. E. patvirtino, kad į vidinį muitinės kiemą atvažiavo A. Ž., kurį liudytojas pasitiko ir pasisveikino. Liudytojui A. Ž. išvaizda sukėlė įtarimą, kad jis gali būti neblaivus ir paprašius jo papūsti, iš jo sklido alkoholio kvapas. Apie tai buvo pranešta viršininkei bei inicijuotas pažeidėjo girtumo patikrinimas. Liudytojas patvirtino, jog nuo atvykimo į muitinės vidinį kiemą iki apelianto pristatymo į apskrities priklausomybės ligų centrą girtumui nustatyti, visą laiką stebėjo A. Ž. ir jis neturėjo galimybės išgerti alkoholinių gėrimų. Liudytojo V. E. parodymai atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Be to, šio liudytojo nuosekliais parodymais teismas teisingai grindė savo nutarimą dėl A. Ž. pripažinimo kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. Tuo tarpu pažeidėjo versiją, kad jis nevairavo automobilio būdamas neblaivus, o alkoholinius gėrimus, t. y. degtinės išgėrė jau atvykęs į darbovietę, teismas pagrįstai atmetė. Pažymėtina, kad pažeidėjas pirmiausia nurodė, jog alaus yra gėręs iš vakaro, o paskui nurodė, kad išgėrė 200 ml degtinės, kurią turėjo neteisėtai tarnybiniame automobilyje ir baimindamasis, kad V. E. gali rasti, išgėrė įlipęs į V. M. automobilį tuo metu kai persikrovė daiktus. Liudytojas V. M. teismui nurodė, jog V. E., kalbėdamas telefonu, ne visą laiką stebėjo pažeidėją. Nepatvirtino ir fakto, jog pažeidėjas degtinę išgėrė būdamas jo tarnybiniame automobilyje. Įvertinus liudytojo duotus parodymus ir sulyginus juos su bylos medžiaga bei liudytojo V. E. parodymais, aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais ir išvada, jog šio liudytojo parodymai nėra absoliutūs ir paneigiantys A. Ž. kaltę.

Apygardos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas ne iš pavienių duomenų, o iš įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrįstai grindė apelianto kaltę. Pažymėtina, kad liudytojo V. E. teisme paaiškintos aplinkybės, tarnybinio patikrinimo išvados, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akto, Imuniteto tarnybos viršininko tarnybinio pranešimo duomenys dera tarpusavyje, papildo vienas kitą ir sudaro tvirtą įsitikinimą, kad būtent neblaivus A. Ž., vairavo transporto priemonę, o ne tik po to išgėrė degtinės, baimindamasis kad jos nerastų imuniteto tarnybos pareigūnas jo tarnybiniame automobilyje. Apibendrinus, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog nurodytu metu automobilį vairavo A. Ž. jau būdamas neblaivus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo tikėti apelianto argumentais apie tai, kad jis neblaivus automobilio nevairavo. Teismas tokius argumentus vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmeta kaip nepagrįstus. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Jo kaltė padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta visiškai.

Be to, aukštesniojo teismo nuomone, teismas, remdamasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu A. Ž. paskyrė tinkamai individualizuotą nuobaudą, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, atitinkančią nuobaudų skyrimo taikymo pagrindus ir adekvačią padarytam administraciniam teisės pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, todėl apylinkės teismo nutarimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika