Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo dalis civilinės bylos nutraukta, o kitoje dalyje ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-105-425/2007 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pripažinti, kad atsakovo teismai sistemingai pažeidinėjo ieškovo teisę į laisvę ir saugumą, suėmus sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-96, ir padarė ieškovui žalą;pripažinti, kad atsakovo buvęs Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas K. P. neteisėtai nuteisė ieškovą 1999 m. sausio 11 d. sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-96, ir tuo padarė žalą ieškovui;pripažinti, kad atsakovo teismai ir generalinė prokuratūra su tuometiniu generaliniu prokuroru A. Klimavičiumi po 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo iki 2003 m. birželio 17 d. nutarimo vykdė neteisėtą ieškovo baudžiamąjį persekiojimą ir politinį susidorojimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-96, už reikalavimą iškelti baudžiamąją bylą prokuratūros ir policijos pareigūnams sufabrikavusiems baudžiamąją bylą Nr. 20-1-198-96, ir tuo padarė žalą ieškovui;pripažinti, kad sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-96 buvo pažeista ieškovo nekaltumo prezumpcija atsakovo institucijose ir masinės informacijos priemonėse nuo 1999 metų iki 2005 metų, paskleidus dezinformaciją apie nuteisimą ir bausmės atlikimą, ir tuo buvo padaryta ieškovui žala;pripažinti, kad atsakovo teismai, prokuratūra ir policija vykdė šantažą ir prievartavo duoti kyšį už suklastoto apkaltinamojo 1999 m. sausio 11 d. nuosprendžio ir sufabrikuotos baudžiamosios bylos Nr. 20-1-198-96 nutraukimą, ir tuo padarė žalą ieškovui;pripažinti, kad atsakovo teismai ir generalinė prokuratūra su tuometiniu generaliniu prokuroru A. Klimavičiumi, neįvykdę Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000, neatlikę baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ieškovo skundo pagrindų tyrimo medžiagoje Nr. BD-2784 priimto nutarimo ir faktų tyrimo, pažeidė ieškovo teisę į teisingą sufabrikuotos bylos Nr. 20-1-198-96 išnagrinėjimą, neužtikrindami teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę ir saviraiškos laisvę, bei vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu, ir tuo padarė žalą ieškovui;priteisti ieškovui iš atsakovo 3 450 000 litų arba 1 000 000 eurų žalos, padarytos neteisėtu suėmimu, neteisėtu nuteisimu, neteisėtu procesinių prievartos priemonių taikymu ir neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-96, atlyginimui;pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai pažeidė ieškovo teisę į teisingą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką;pripažinti, kad atsakovo atstovai vykdė politinį susidorojimą su ieškovu vykdydami neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą baudžiamojo proceso priemonėmis baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-96 po 2000 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamojo persekiojimo senaties termino pasibaigimo BK 274 straipsnio 1 dalies (2003-04-30 d. redakcija) nustatytai baudžiamajai veikai ir įvykdė nusikaltimus valstybės tarnybai bei padarė ieškovui didelę žalą.

Teismas, įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes, pripažino, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui buvo pakankamai duomenų padaryti išvadą, jog kaltinamasis A. B. vengia atvykti į teismą ir vilkina bylos nagrinėjimą, kadangi 1997 m. sausio 21 d. teismo posėdyje galėjo dalyvauti, tačiau be pateisinamos priežasties nedalyvavo, žinodamas, kad jo baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, pakeitė savo gyvenamąją vietą ir išvyko į kitą miestą, apie naują gyvenamąją vietą be pateisinamų priežasčių nepranešė teismui. Teismas tris kartus siuntė kaltinamajam A. B. teismo šaukimus, tačiau visi jie nebuvo įteikti, todėl pripažino, kad teismas ėmėsi pakankamų veiksmų informuoti kaltinamąjį A. B. apie teismo posėdžio laiką ir vietą turėjo pakankamą pagrindą 1997 m. kovo 24 d. nutartimi teisiamajam A. B. kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeisti į suėmimą.

Teismas nenustatė, kad policijos, prokuratūros pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai, priimti procesiniai sprendimai būtų pažeidę BPK reikalavimus ir padarę turtinę ar neturtinę žalą A. B. , todėl nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeista ieškovo teisė į laisvę ir saugumą jį suėmus ar pažeista ieškovo nekaltumo prezumpcija atsakovo institucijose. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas, kad atsakovo institucijos pažeidė jo nekaltumo prezumpciją ir masinės informacijos priemonėse nuo 1999 iki 2005 metų paskleidė dezinformaciją apie nuteisimą ir bausmės atlikimą ir tuo buvo padaryta ieškovui žala, yra išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A7-1849-05). Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas šioje dalyje civilinę bylą nutraukė (CPK 293 str. 3 p.).

Teismas ieškovo prašymą pripažinti, kad atsakovo institucijų pareigūnai pažeidė ieškovo teisę į teisingą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, laikė nepagrįstu, nurodydamas, kad bylos medžiaga nustatyta, jog būtent pats A. B. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko buvo skelbiamos jo paieškos, pakeitęs gyvenamąją vietą, tik po teismo nutarimo pakeisti kardomąją priemonę į suėmimą pranešė teismui naujosios gyvenamosios vietos adresą. Teismas pripažino, kad absoliučiai nepagrįstas ir niekuo neįrodytas ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo institucijas vykdžius politinį susidorojimą ieškovo atžvilgiu. Teismas netenkino reikalavimo priteisti ieškovo nurodytas negautas pajamas, kadangi ieškovas neįrodė, jog jis turėjo legalias pajamas.

Teismas neišsprendė 5 ir 6 reikalavimų ir teismo sprendime nėra jokių motyvų, kurie patvirtintų, kad buvo išnagrinėti šie reikalavimai. Nebuvo iškviesti ir apklausti ieškovo prašomi iškviesti liudytojai.Teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nenurodęs argumentų, dėl kurių atmetė ieškovo pateiktus įrodymus.Teismas nepagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismas 1999 m. gegužės 18 d. nutartimi nereabilitavo A. B. dėl jam pateikto kaltinimo, kadangi minėtoje nutartyje yra nustatyta, kad A. B. BPK 226 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškė prašymą išreikalauti papildomus įrodymus, jie buvo išnagrinėti formaliai, todėl byla turėjo būti grąžinta tardymui papildyti, kas įrodo, kad šia nutartimi buvo nustatyta ir pripažinta, kad ieškovo suėmimas kardomojo kalinimo tvarka vienerius metus du mėnesius ir penkiolika dienų bei nuteisimas 1999 m. sausio 11 d. nuosprendžiu buvo įvykdyti nesilaikant BPK reikalavimų.Teismas pažeidė Konstitucijos 28, 29, 31, 109 straipsnius, kadangi teisingumo ministras darė įtaką teismo sprendimui – pradėjo drausminį persekiojimą prieš teismus ir teisėjus, kurie priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą asmenims, dėl kurių, kaip įtariamųjų, baudžiamosios bylos buvo nutrauktos dėl išteisinimo arba dėl senaties termino, tuo buvo pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.Sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas teismas. Teisėjas neiškvietė nei vieno ieškovo prašomo iškviesti ir apklausti liudytojo, kas akivaizdžiai rodė, kad bus priimtas procesinis sprendimas atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos CK 1.138 str. numatytais būdais. Vienas iš būdų yra išieškojimas iš pažeidusio teises asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą jam neteisėtais ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiksmais. Minėtą reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kurias laiko ne ieškinio pagrindu, kuriuo grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, o ieškinio dalyku. Tačiau tai nėra reikalavimai pareikšti atsakovui (ieškinio dalykas). Tai yra faktinis ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą atsakovui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Todėl ieškovo prašomi pripažinti faktai, kad ,,Kauno miesto teisėjas K. P. neteisėtai nuteisė ieškovą ......“, ,,pripažinti, kad atsakovo teismai ir generalinė prokuratūra po 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo iki 2003 m. birželio 17 d. nutarimo vykdė neteisėtą ieškovo baudžiamąjį persekiojimą“ ir kiti reikalavimai, pripažinti faktus, nurodytus ieškinio pareiškime, yra laikomos aplinkybėmis, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui atlyginti žalą.

1996 m. lapkričio 13 d. ieškovui buvo pareikštas kaltinimas pagal 1961 m. BK 275 str. 1 d. (1995-06-08 Nr. 1-962 įstatymo redakcija) ir baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 1996 m. lapkričio 18 d. nutartimi atidavė ieškovą teismui pagal LR BK 275 str. 1 d. 1999 m. sausio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 275 str. 1 d. ir nuteistas vieneriems metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikant 1995 m. Įstatymo ,,Dėl amnestijos“ 4 str., paskirta bausmė sumažinta iki vienerių metų, kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 11 d. nuosprendžio teisėtumo, 1999 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikino minėtą Kauno apylinkės teismo nuosprendį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kliudančių teismui nagrinėti bylą ir bylą perdavė tirti iš naujo ( BPK 255 str. 1 d. ).

Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą neteisėtais tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais grindžia aplinkybėmis, kad jam buvo pareikštas nepagrįstas kaltinimas, kad teismas pagal pareikštą kaltinimą negalėjo jo perduoti teismui, o turėjo iš parengiamojo teismo posėdžio bylą grąžinti naujam tyrimui, kad buvo panaikintas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas neteisėtai jį neteisėtai atidavus teismui pagal LR BK 275 str. 1 d.

Žalos, padarytos asmeniui dėl neteisėto nuteisimo, atlyginimą tuo metu, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, iš kurio neteisėtumo ieškovas kildina jam padarytą žalą, reglamentavo 1997 m. Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. buvo pasakyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu jiems neteisėtais veiksmais padaryta materialinė ar moralinė žala ir jeigu yra įsiteisėjęs procesinis sprendimas panaikinti kaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme arba nuteistą asmenį išteisinti dėl to, kad kuri nors nauja ar naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, kad teismas padarė klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteisto kaltės, jeigu baudžiamasis procesas pagal LR BK yra pasibaigęs.

LR Konstitucinis teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarimu pripažino, kad Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais atlyginimo įstatymo 3 str. 1 d. ir 4 str. 1 d. 1 p. ta apimtimi, kuria paneigiama teisės į žalos atlyginimą asmenims, kurių atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis panaikintas neįsiteisėjęs ir byla nutraukta arba nuteistasis asmuo išteisintas dėl to, kad kuri nors nauja arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, jog teismas padarė klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės, ir baudžiamasis procesas yra pasibaigęs, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 30 str. 1 bei 2 dalims.

Minėta, kad ieškovo atžvilgiu buvo panaikintas neįsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis ir byla buvo perduota iš naujo tirti. Procesas baudžiamojoje byloje yra pasibaigęs. 2003 m. birželio 17 d. Kauno miesto apylinkės prokurorės nutarimu Nr. 198 baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (2003 m. BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad pateiktas A. B. kaltinimas pagal BK 275 str. 1 d. yra neaiškus, netinkamai suformuluotas, neišdėstyti kaltinamojo apsiginimo argumentai, kaltinamoji išvada surašyta pažeidžiant BPK 230 str. reikalavimus ir šių reikalavimų pažeidimas suvaržė A. B. gynybą, proceso dalyvių teises, todėl teismas negalėjo priimti teisingo ir pagrįsto nuosprendžio (BPK 382 str. 1 d.) ir kad teismas iš tvarkomojo posėdžio turėjo grąžinti bylą tyrimui papildyti. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis A. B. atžvilgiu yra panaikintas, baudžiamasis procesas 2003 m. birželio 17 d. yra pasibaigęs, todėl A. B. turi teisę į žalos atlyginimą, padarytą neteisėtais teismo veiksmais priimant apkaltinamąjį nuosprendį (Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Ieškovas jam padarytos žalos atsiradimą kildina ir iš neteisėto suėmimo. Ieškovas Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių pagrindu buvo suimtas nuo 1997 m. balandžio 9 d. iki 1998 m. vasario 12 d. ir nuo 1998 m. rugpjūčio 30 d. iki 1999 m. sausio 11 d. , t. y. ieškovas buvo suimtas vienerius metus 2 mėnesius ir tris dienas. Kauno apygardos teismas 1997 m. kovo 24 d. ieškovo suėmimą motyvavo tuo, kad jis neatvyko į teismo posėdį, nors, teismui išsiaiškinus su medikais dėl ligos pobūdžio, galėjo į posėdį atvykti. Teismas padarė išvadą, kad A. B. sąmoningai vengia atvykti į posėdį ir vilkina bylos nagrinėjimą ( b. b. t. 1, b. l. 188). 1998 m. rugpjūčio 21 d. A. B. suėmimą teismas motyvavo tuo, kad jis neatvyko į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių. Teismas A. B. nurodytas neatvykimo priežastis (žmonos nėštumas, teismas neleidžia realizuoti teisės į gynybą) laikė nerimtomis (b. b. t. 2, b. l. 169).

1997 m. kovo 24 d., kai A. B. pirmą kartą buvo suimtas, žalos atlyginimo klausimus reglamentavo CK 486 str. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija Nr. 1-459). Šis straipsnis numatė, kad žalą, padarytą neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, visa apimtimi atlygina valstybė įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau specialaus įstatymo, reguliuojančio šios rūšies teisinius santykius, iki 1997 m. lapkričio 19 d. nebuvo. Nuo 1997 m. lapkričio 19 d. įsigaliojo LR Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas. Nesant specialaus įstatymo pagal teisės analogiją buvo taikomos CK 483 str., 485 str. nuostatos. Teismui, skiriant A. B. antrą kartą suėmimą 1998 m. rugpjūčio 21 d., jau galiojo minėtas specialus įstatymas, kuris numatė, kad teisė į žalos, padarytos neteisėtu suėmimu, atlyginimą atsiranda, jei yra įsiteisėjęs procesinis sprendimas panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą teismo (teisėjo) nutartį, pagal kurią asmeniui buvo paskirtas sulaikymas ar suėmimas (Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.). Kauno miesto apylinkės teismo nutartys, pagal kurias A. B. buvo suimtas, buvo neapskųstos, nes pagal tuo metu galiojančias BPK normas teismo nutartys, pagal kurias teismas skirdavo kardomąją priemonę suėmimą, nebuvo skundžiamos (BPK 372 str. 4 d.). Byloje yra duomenys, kad A. B. gynėjas buvo Kauno apygardos teismui pateikęs skundą dėl neteisėto suėmimo (b. b. t. 1, b. l. 212-214). Skunde buvo ginčijamos sąlygos, turėjusios reikšmės suėmimo teisėtumui (teismas pakeitė posėdžio laiką apie ką teisiamajam nebuvo žinoma, suėmimą paskyrė teisiamajam nedalyvaujant, o po suėmimo teisiamasis nebuvo pristatytas teismui ir neapklaustas teismo dalyvaujant prokurorui ir gynėjui, kaip reikalauja BPK 104 str. Tačiau skundas nebuvo nagrinėjamas dėl tuo metu buvusio įstatyminio draudimo kompetentingam teismui peržiūrėti suėmimo teisėtumą (BPK 372 str.). Tai reiškia, kad tuo metu galiojantis įstatymas neužtikrino A. B. teisės ginčyti procesines ir materialines sąlygas, turėjusias reikšmės jo suėmimo teisėtumui. Taip pat buvo pateikti prašymai apylinkės teismui pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, bet buvo atmesti (b. b. t. 1, b. l. 239-242, t. 2, b. l. 48, 62). Nuo 1998 m. birželio 11 d., įsigaliojus BPK 109¹ str. (1998-06-11 įstatymo Nr. VIII-784 redakcija) suimtasis arba jo gynėjas turėjo teisę paduoti skundą dėl teismo paskirto suėmimo, tačiau teismo nutartyje skirti suėmimą buvo konstatuota, kad nutartis neskundžiama.

Pirmosios instancijos teismas A. B. suėmimą pripažino teisėtu motyvuojant tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad A. B. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl pagrįstai jam skyrė suėmimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suėmimo teisėtumo vertinimas turi būti susietas su tuo, kad teismas pagal pareikštą kaltinimą iš tvarkomojo posėdžio nepagrįstai kaltinamąjį A. B. atidavė teismui, o dėl esminio proceso pažeidimo turėjo bylą grąžinti papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Iš to seka, kad A. B. negalėjo būti teisiamas, todėl tuo aspektu jo suėmimas teisiamajame teismo posėdyje yra neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovo suėmimo trukmė vieneri metai 2 mėnesiai ir 3 d. buvo nepriimtinas. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme rezultatus bylos nagrinėjimas tęsėsi per ilgai, ieškovui buvo pareikštas kaltinimas tik dėl BK 275 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo (vienas epizodas). Pirmą kartą A. B. pritaikius kardomąją priemonę suėmimą byla teisme buvo nagrinėjama 11 mėnesių, antrą kartą - daugiau kaip 4 mėnesius. Tokiu ilgai besitęsiančiu bylos nagrinėjimu negalima pateisinti A. B. suėmimo trukmės pagrįstumo. Teismas, pradėjęs bylą nagrinėti teisiamajame teismo posėdyje, turėjo įvertinti, kad A. B. pareikštas kaltinimas yra neaiškus, kad jį galima įvairiai interpretuoti, kad kaltinamojo keliami apsigynimo argumentai nebuvo patikrinti ir paneigti ir iš bylos eigos teisiamajame teismo posėdyje numatyti bylos nagrinėjimo teisme rezultatų – grąžinti bylą tyrimui papildyti. Tuo tarpu teismas ir iš teisiamojo posėdžio negrąžino bylos tyrimui papildyti (BPK 255 str. 1 d. 1 p.,276 str., 382 str. 1 d.). Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinis teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 str. 3 d., nes jam pritaikius kardomąją priemonę suėmimą byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.

Kauno apygardos teismui 1999 m. gegužės 18 d. nutartimi A. B. atžvilgiu panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą grąžinus papildomam tyrimui, 1999 m. lapkričio 18 d. nutarimu parengtinis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas (b. b. t. 3, b. l. 145). 1999 m. gruodžio 19 d. nutarimu byla sustabdyta iki bus surastas liudytojas K. T. (b. b. t. 3, b. l. 146). 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu baudžiamoji byla A. B. atžvilgiu buvo nutraukta BK 49 str. 3 p., BPK 5 str. 3 p. pagrindu (suėjus senaties terminui). Per laikotarpį nuo bylos perdavimo parengtiniam tyrimui iki bylos nutraukimo suėjus senaties terminui buvo atlikti tik šie veiksmai: atnaujintas parengtinis tyrimas ir sustabdytas parengtinis tyrimas iki kol bus surastas K. T. . Byloje nėra jokių duomenų, kad K. T. būtų buvęs kviestas atvykti ir neatvyko, kad jam būtų buvusi paskelbta jo paieška ir dėl tos priežasties reikėjo bylą sustabdyti. Su A. B. susiję procesiniai veiksmai taip pat per tą laiką nebuvo atliekami (b. b. t. 3, b. l. 142-152). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuo baudžiamosios bylos grąžinimo tyrimui papildyti iki 2000 m. rugpjūčio 30 d., kol suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko jokių tyrimo veiksmų. Grąžinus teismui bylą, parengtinis tyrimas byloje buvo atnaujintas tik po 4 mėnesių. Situacija, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. vasario 6 d. nutartyje, kai baudžiamojoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (LAT civilinė byla Nr. 3K-7-7/2007). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo institucija minėtu laikotarpiu (nuo bylos grąžinimo parengtiniam tyrimui iki 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo nutraukti bylą) baudžiamojoje byloje neatlikdama tyrimo veiksmų pažeidė, ieškovo A. B. teisę į įmanomai trumpiausią procesą, kas neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. reikalavimų.

Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuratūros ir teismo kaltės. Atlyginama turtinė ir neturtinė žala (2000 m. CK 6.272 str.) 1997 m. Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais atlyginimo įstatymas) nustatė maksimalų žalos atlyginimo dydį – 10 000 litų, CK 486 str. (1997 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. VIII-465 redakcija) buvo nustatytas moralinės žalos dydis nuo 300 litų iki penkių tūkstančių litų. LR Konstitucinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas neturi konstitucinių įgaliojimų nustatyti kokių nors maksimalių atlygintinos valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos žalos dydžių ir kad žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 7 str. nuostata, kad atlygintinos moralinės žalos dydis negali būti didesnis kaip 10 000 litų prieštaravo Konstitucijos 30 str. 2 d., 109 str., konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Minėta, kad ieškovas neteisėtai buvo atiduotas teismui pagal BK 275 str. 1 d., neteisėtai nuteistas, neteisėtai taikyta kardomoji priemonė suėmimas, byla išnagrinėta ne per įmanomai trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl minėtų ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiksmų ieškovas patyrė moralinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais. Suėmimo metu ieškovas, reikšdamas protestą dėl neteisėto suėmimo, badavo, ko pasekoje pablogėjo jo sveikata (b. b. t. 1, b. l. 221, t. 2, b. l. 65, 77). Ieškovas apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, o suimtas buvo daugiau kaip vienerius metus. Žinios apie pareikštą kaltinimą, suėmimą ir nuteisimą pasklido visuomenėje, apie tai buvo rašoma spaudoje. Baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, A. B. buvo kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau baudžiamasis procesas vyko 8 metus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais kriterijais, A. B. nustato 50 000 litų neturtinės atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., 1997 m. Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., CK 6.272 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).

Pagal BPK 5 str. 1 d. 3 p. baudžiamoji byla negalėjo būti keliama, o iškelta byla turėjo būti nutraukta, jeigu buvo suėję senaties terminai (1997 m. gruodžio 10 d. įstatymo I-2078 redakcija). Minėta, kad ieškovo atžvilgiu 2000 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamoji byla buvo nutraukta BPK 5 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Tačiau BPK 1 d. 3 p. pagrindu nutraukti bylą buvo neleidžiama, jeigu tam prieštarauja kaltinamasis ir tokiu atveju procesas toliau vyksta įprastine tvarka. A. B. pareiškus, kad jis nesutinka su bylos nutraukimu BPK 5 str. 1 d. 3 p. pagrindu, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2000 m. spalio 12 d. nutarimu pagrįstai panaikino 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą nutraukti ieškovo atžvilgiu baudžiamąją bylą suėjus senaties terminui ir atnaujino parengtinį tyrimą (b. b. t. 4, b. l. 10).

Baudžiamasis procesas turėjo vykti toliau įprastine tvarka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir toliau buvo atliekami tyrimo veiksmai, priimami procesiniai sprendimai. 2001 m. vasario 28 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ieškovo atžvilgiu baudžiamąją bylą BPK 5 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, tačiau šį nutarimą Kauno miesto apylinkės prokuroras 2001 m. balandžio 13 d. panaikino (t. 4, b. l. 161-162). Kadangi ieškovui nesutikus baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui bylos procesas toliau vyko įprastine tvarka, prokuroras pagal BPK normas turėjo įgalinimus panaikinti nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą ir duoti nurodymą toliau vykdyti parengtinį tyrimą, nurodant, kad reikalinga apklausti A. B. apie sandorio sudarymo aplinkybes ir atlikti kitus būtinus tyrimo veiksmus. Bylos procesas vyko toliau. A. B. neatvykus pas tardytoją, buvo paskelbta jo paieška ir byla sustabdyta. Byla atnaujinta 2002 m. gegužės 16 d., 2002 m. rugpjūčio 4 d. antrą kartą nutraukta BPK 5 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Kauno miesto apylinkės prokurorės 2002 m. rugsėjo 9 d. nutarimu antrą kartą panaikintas nutarimas nutraukti bylą BPK 5 str. 1 d. 3 p. pagrindu ir byla vėl atnaujinta. 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu parengtinis tyrimas byloje sustabdytas dėl A. B. sveikatos būklės, nes, atlikus komisinę teismo medicinos ekspertizę, buvo nustatyta, kad A. B. nevaikšto, jam reikalinga slauga (b. b. t. 5, b. l. 32). 2003 m. birželio 17 d. byla nutraukta 2003 m. BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai (b. b. t. 5, b. l. 35).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. garantuoja asmens teisę, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų išnagrinėta per trumpiausią laiką. Ikiteisminis tyrimas nuo to laiko, kai ieškovui nesutikus, kad byla būtų nutraukta suėjus senaties terminui, byla 2000 m. spalio 12 d. prokuroro nutarimu buvo atnaujinta, iki 2003 m. birželio 17 d., kai byla buvo nutraukta pagal 2003 m. BPK 3 str. 1 d. 2 p., suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, teisėjų kolegijos nuomone tęsėsi pakankamai ilgai ne dėl ikiteisminio tyrimo institucijų kaltės. Sprendžiant klausimą, ar ikiteisminis tyrimas minėtu laikotarpiu buvo atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, yra būtina įvertinti ir kaltinamojo A. B. elgesį parengtinio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos nuomone, A. B. elgesys turėjo įtakos bylos nagrinėjimo trukmei. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. B. nevykdė pareigos atvykti pas tardytoją, todėl jam buvo paskelbta paieška ir parengtinis tyrimas sustabdytas (b. b. t. 4, b. l. 20, 25-26, 173-177). Tolimesnė bylos eiga rodo, kad tyrimo veiksmai buvo neatliekami dėl A. B. sveikatos būklės. A. B. 2001 m. birželio mėnesį sunkiai susižalojo, buvo gydomas. Dėl tos priežasties atlikus komisinę teismo medicinos ekspertizę byla buvo sustabdyta dėl A. B. sveikatos būklės. 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus naujam BPK, pagal šio kodekso normas baudžiamasis procesas nebegalimas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, nors kaltinamasis tam ir prieštarautų. Todėl baudžiamoji byla buvo pagrįstai nutraukta BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

A. B. 1998 m. rugsėjo 9 d. pateikė Vidaus reikalų ministrui skundą dėl K. T. (baudžiamojoje byloje K. T. buvo liudytoju) melagingų pranešimų policijai apie tai, kad jis yra K. T. sumušęs (b. b. t. 2, b. l. 187-188). Šis A. B. pareiškimas ir K. T. pareiškimo tyrimo medžiaga BPK 241 str. tvarka buvo pateikta teismui į baudžiamąją bylą (b. b. t. 2, b. l. 183-208). Iš tyrimo medžiagos matyti, kad 1998 m. rugpjūčio 28 d. Kauno m. Žaliakalnio PK nutarimu buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą pagal K. T. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad A. B. jį sumušė ir grasino susidoroti, nesant nusikaltimo, numatyto BK 225 str. 1 d. Kauno m. apylinkės teismas 1998 m. rugsėjo 24 d. pranešė A. B. , kad teismas, tik užbaigęs teisminį nagrinėjimą, gali pasisakyti dėl baudžiamosios bylos liudytojui iškėlimo už melagingai žinomų parodymų davimą. Minėta, kad panaikinus neįsiteisėjusį teismo nuosprendį ir grąžinus bylą papildomam tyrimui, teismas nuosprendžio šioje byloje nėra priėmęs ir įvertinęs įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, pagrįstumą. Baudžiamoji byla nutraukta BPK 5 str. 2 d. 1 p. pagrindu ir baudžiamasis procesas šioje byloje nebegalimas. Todėl medžiagos atsisakyti kelti baudžiamąją bylą pagal K. T. pareiškimą, taip pat ir liudytojų parodymų bei kitų įrodymų pagrįstumas baudžiamoje byloje, kurioje A. B. buvo kaltinamas pagal BK 275 str. 1 d., yra nebetiriamas ir nebevertinamas.

Ieškovo atlyginti žalą reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad teismai, prokuratūra ir policija vykdė šantažą, reikalavo duoti kyšį už suklastotą apkaltinamąjį nuosprendį ir sufabrikuotos (tokią terminologiją naudoja ieškovas) baudžiamosios bylos nutraukimą, vykdė politinį susidorojimą, yra nepagrįstas, nes šios aplinkybės yra neįrodytos (CPK 178 str.). Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad su ieškovu buvo vykdomas politinis susidorojimas.

Teismų sprendimų civilinėse bylose vykdymo tvarką reglamentuoja CPK normos, pagal kurias teismo sprendimo nevykdymo klausimus sprendžia teismas, o ne prokuratūra. Reikalavimas atlyginti žalą, padarytą nevykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas ir atsakovas K. T. buvo įpareigotas paneigti 1996 m. gegužės 14 d. prokurorui rašytame pareiškime išdėstytus teiginius (b. b., t. 1, b. l. 81), negali būti tenkinamas, nes tuo pagrindu pareikštos žalos atlyginimo klausimas jau yra išspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo civil. byla Nr. 2A-139/2008). Taip pat išspręstas žalos atlyginimo klausimas dėl VRM informatikos ir ryšių departamento pateiktos informacijos (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. 1-984-13-2005). Ieškovo reikalavimas priteisti žalą dėl neteisingos informacijos paskleidimo masinės informacijos priemonėse yra ta aplinkybė, kurią apeliacinės instancijos teismas įvertino, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Dėl turtinės žalos.

Byloje esantys įrodymai (pajamų gavimo kvitai) patvirtina, kad ieškovas už advokato teikiamą pagalbą 1997 m. balandžio 16 ir 24 d. yra sumokėjęs 2300 litų (t. 1, b.l. 67). Šios išlaidos yra priskiriamos prie turtinės žalos ir yra atlygintinos. Ieškovo reikalavimas priteisti išlaidas, turėtas maisto produktams, drabužiams, vitaminams, kurie jam buvo teikiami būnant suėmime, netenkintinas. Ieškovui laisvės atėmimo vietoje maitinimą suteikė valstybė. Byloje nėra duomenų, kad valstybės suteiktas maitinimas neatitiko nustatytų reikalavimų ir standartų, buvo nekokybiškas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, būdamas laisvėje taip pat būtų tenkinęs savo poreikius ir būtų turėjęs išlaidų maisto produktams, drabužiams. Ieškovo reikalavimas priteisti 1 732 282 litų neatgautų pajamų (užmokesčio už darbą) tenkintinas iš dalies. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis iki baudžiamosios bylos iškėlimo dirbo ir nuo gautų pajamų mokėjo socialinio draudimo įmokas. Ieškovas nurodo, kad jis, turėdamas teisininko kvalifikaciją, teikė teisinės pagalbos paslaugas ir taip per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo 5000 litų – 6500 litų. Tą aplinkybę grindžia asmenų, kuriems jis teikė teisines paslaugas, patvirtinimais apie tokių susitarimų buvimą ir atlyginimo gavimą (t. 1, b. l. 73-74). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai yra nepakankami įrodymai, patvirtinantys pajamų dydį, kad ieškovas per mėnesį uždirbdavo nuo 5000 iki 6500 litų (CPK 185 str.). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad suėmimo laikotarpiui ieškovui buvo atimta teisė dirbti ir gauti darbo užmokestį. Negauto darbo užmokesčio dydis per suėmimo laikotarpį nustatomas remiantis patvirtintu minimaliu darbo užmokesčiu, kuris šiuo metu yra lygus 800 litų. Tokiu būdu apskaičiuojant turtinę žalą, negautas darbo užmokestis per suėmimo laikotarpyje sudaro 13 200 litų, kuris pripažįstamas turtine žala ir yra atlygintinas (Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., CK 6.272 str. 1 d.). Tuo laikotarpiu, kai ieškovui nebuvo apribota laisvė, jam nebuvo atimta galimybė dirbti, todėl reikalavimo priteisti negautas pajamas už tą laikotarpį nėra pagrindo tenkinti. Šiuo metu ieškovui nesuvaržyta teisė į darbą, todėl jo reikalavimas priteisti pajamas iki 2021 metų taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir išdėstyti taip: ,,Priteisti iš Lietuvos valstybės A. B. naudai 13 500 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.