Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2249-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
A5.-2249-992/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01828-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Viktorija Šelmienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. J.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2249-992/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01828-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant A. N., D. F.,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir VDI ar Darbo inspekcija) atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui J. V.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. J., jo atstovei advokatei J. R. – Gvozdovičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įsikūrusios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad įmonei priklausančioje kavinėje „D. P.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), indų plovėja D. K. ir virtuvės darbuotojas D. Z. 2020 m. sausio 10 d. dirbtų sudarius rašytines darbo sutartis ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu S. J. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad 2020 m. sausio 6 d. įgaliojimu pavedė direktoriaus pareigas eiti kavinės baristą E. S., kadangi jam pačiam reikėjo pailsėti, kiek atsitraukti nuo intensyvios kavinės veiklos, kad galėtų kūrybiškai vystyti veiklą toliau, atrasti laiko sau. E. S. jis suteikė visus įgaliojimus, o E. S. tuos įgaliojimus priėmė, jie aptarė sąlygas, ko iš E. S. reikalauja, jis viską suprato ir atrodė, kad viskas bus gerai. Kadangi kavinei reikėjo darbuotojų, E. S. buvo pavesta ieškoti darbuotojų ir jis turėjo atlikti visas priėmimo funkcijas. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sausio 8 - 9 d. nedalyvavo šiame procese. Sausio 9 d., prieš ateinant sausio 10 d. Darbo inspekcijai, E. S. susitiko kavinėje su D. K. ir D. Z., aptarė visas finansines sąlygas, pravedė instruktažą. Sausio 10 d. juos iškvietė į darbą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žiniomis, E. S. tiesiog pamiršo sausio 9 d. informuoti buhalterę, tą padarė 10 dienos rytą. D. K. patikrinimo metu jau buvo įtraukta į Sodros bazę. D. Z., atėjus inspekcijai, nebuvo įdarbintas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad įgaliojimu E. S. praplėtė atsakomybes ribas, jis buvo laikinai einantis pareigas direktorius, todėl mano, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra kaltas ne jis, o E. S.. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius įmonėje veda. K. D. inspekcijai paprašius darbo laiko žiniaraščių nepateikė, atsakyti negali. Jam nebuvo žinoma, kaip uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti deleguojamos vadovo pareigos. Susitarimas su E. S. buvo toks, kad kai nėra darbe administracinėn atsakomybėn traukiamo S. J., visus darbus turi atlikti E. S., o patikrinimo dieną S. J. darbe nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (50 – 52, 78 - 79 b. l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja D. K. paaiškino, kad S. J. pažįsta kaip vadovą, su juo yra bendravusi tik dėl darbo aplinkybių, bet indų plovėja darbinosi ne pas jį, o pas E. S.. Internete buvo parašiusi skelbimą, kad ieško darbo, jai paskambino darbuotoja Laura, pasakė, kad ieško indų plovėjos, jos susitarė, kokią dieną D. K. ateis. Darbo sutartį pasirašė su E. S., kada ją pasirašė, neprisimena, bet pasirašė ne iš karto, atsimena, kad kada atvyko Darbo inspekcija, sutarties dar nebuvo pasirašiusi, tai buvo pirma jos darbo diena. Dėl darbo sąlygų, atlyginimo, darbo grafiko tarėsi su E. S.. Po Darbo inspekcijos patikrinimo susipažino su S. J., jai paaiškino, kad jis – savininkas. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (74 – 75 b. l.).

Iš esmės analogiškus paaiškinimus, duotus parodymams teismo posėdyje, D. K. davė inspektoriams, 2020 m. sausio 10 d. atlikusiems nelegalaus darbo tyrimą (11 b. l.).

Liudytoju apklaustas E. S. teismui paaiškino, kad jei gerai pamena, sausio 6 d. buvo pasirašytas įgaliojimas, kad jis perima direktoriaus pareigas, nes direktoriui S. J. reikia pailsėti, kadangi jis pats buvo įmonėje jau ilgai atidirbęs, žinojo, kaip viskas vyksta, todėl buvo nutarę, kad bus priimtas toks sprendimas, jam duotos direktoriaus pareigos. Tuomet sausio 10 d. atėjo Darbo inspekcija. Tuo metu, kai atėjo inspektoriai, kavinėje nebuvo nei jo, nei S. J.. Kadangi nuo sausio 6 d. liudytojas buvo perėmęs įgaliojimą, klausimus su Darbo inspekcija tvarkė jis, o sausio 14 d. liudytojas išėjo atostogų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, E. S. paaiškino, kad jis įdarbino D. K., sausio 10 d. ryte nusiuntė buhalterei reikiamus dokumentus. Buhalterė praneša Sodrai, įdarbina žmogų į įmonę, darbo sutartį taip pat ruošia buhalterė. Nuo sausio 10 d. ryto D. atliko pareigas, kurioms buvo darbinama. Darbo kodeksą yra pavartęs, bet pilnai neišnagrinėjęs. Sausio 10 d. nežinojo, kad žmogus turi pradėti dirbti tik pasirašęs darbo sutartį. Nežinojo, kaip įforminamas direktoriaus pavadavimas, nebuvo pasiskaitęs akcinių bendrovių įstatymo, apie vadovų atsakomybę taip pat neskaitė. Dar jis įdarbino D. Z., su juo prieš dieną buvo susitikę ar susirašę, tiksliai nebepamena, su D. Z. buvo aptarta, kad sausio 10 d., penktadienį, liudytojas susitiks su juo, atsiųs visus dokumentus ir bus įdarbintas. Ryte kalbėjo su buhaltere, el. paštu nusiuntė informaciją apie naują darbuotoją, kad toks bus ir reikės paruošti dokumentus. Apie D. Z. kalbėjo su buhaltere, kas ji tokia, iki šiol nežino, direktorius pasakė, kokiai buhalterei reikia siųsti dokumentus. Jo paties kavinėje nebuvo, kai sausio 10 d. atvyko D. ir D. D. buvo prieš tai aprodyta kavinės tvarka, jis jai parodė virtuvę, jos darbo vietą, paaiškino, ką reikės daryti. D. Z. – virtuvės darbuotojas, jo darbas buvo padėti virtuvėje, kepti, pjaustyti. D. niekas neapmokė, sausio 10 d. turėjo su juo susitikti ir pasirašyti dokumentus. Į kavinės virtuvę įleidžiami tik darbuotojai, jam yra žinoma, kad inspekcijos patikrinimo metu D. buvo kavinės virtuvėje, tačiau nežino, kas jį ten įleido. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (75 – 78 b. l.).

Iš esmės analogiškus paaiškinimus, duotus parodymams teismo posėdyje, E. S. davė inspektoriams, 2020 m. sausio 10 d. atlikusiems nelegalaus darbo tyrimą (17 b. l.).

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas palaikė protokole nurodytas aplinkybes.

2020 m. kovo 25 d. nelegalaus darbo tyrimo akte (toliau tekste - Aktas) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje gavus du anoniminius pranešimus apie tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje „D. P.“, (duomenys neskelbtini), galimai yra nelegaliai dirbančių darbuotojų (virtuvėje, aptarnaujančio personalo), 2020 m. sausio 10 d. buvo atliktas patikrinimas. Akte nustatyta, jog patikrinimo dieną rasti du darbuotojai – indų plovėja D. K. ir pagalbinis virtuvės darbuotojas D. Z., - kurie paaiškino, jog kavinėje dirba pirmą dieną, informacija VSDFV duomenų bazėje apie D. K. įdarbinimą atsirado patikrinimo metu, apie D. Z. įdarbinimą informacija sausio 10 d. nebuvo gauta (3 – 6 b. l.).

Byloje pateikti D. Z. rašytiniai paaiškinimai, šio liudytojo teismas tiesiogiai apklausti negalėjo, nes posėdžio dieną D. Z. buvo išvykęs dirbti į užsienį, pateikęs tai patvirtinančius dokumentus.

Paaiškinime, rašytame 2020 m. sausio 10 d., 9.55 val., ir adresuotame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriui, D. Z. paaiškino, kad dirba nuo 7.20 val., bandomasis laikotarpis, darbo užmokestis minimalus, dirba pilnu etatu, paaiškinimo surašymo dieną virtuvėje paruošė produktus, supjaustė lašišą, avokadą kiaušinius. Dėl darbo tarėsi su E., darbo sutartis ruošiama, paaiškinimo surašymo dieną ją pasirašys. Virtuvėje instruktavo, kaip saugiai elgtis, vyr. virėja E. Darbo drabužius gavo, darbo pokalbis įvyko 2020 m. sausio 9 d. (12 b. l.). Paaiškinime, rašytame tą pačią dieną, 15.29 val., D. Z. papildė, jog atėjo susipažinti su būsima darbo aplinka, inventoriumi, kolegomis, produktais, su meniu, pamatyti darbo krūvį, sulaukęs vadovo, su kuriuo buvo sutaręs susitikti 10 - 11 val., turėjo jam pasakyti, ar jį tenkina darbo sąlygos ir pasirašyti darbo sutartį, maisto produktus susipjaustė savo pusryčiams pasiruošti (13 b. l.). Teismui teiktame rašytiniame paaiškinime nurodo, jog 2020 m. sausio 9 d. buvo nuvykęs į kavinę „D. P.“ dėl galimybės įsidarbinti virtuvės darbuotoju, dėl to tarėsi su E. S.. Pokalbio metu su E. S. buvo aptartas darbas kavinės virtuvėje – sutarta dėl bandomojo laikotarpio, dėl darbo užmokesčio dydžio, darbo pilnu etatu, darbą pradedant dirbti kitą dieną. 2020 m. sausio 10 d., 7.00 val., atvyko į kavinę, E. S. dar nebuvo, instruktažą jam pravedė virtuvės vyr. virėja E., buvo gavęs drabužius ir buvo alkanas, todėl E. leidimu virtuvėje pasiruošė maisto produktus sau pasigaminti valgyti, jokio nurodymo dėl maisto gaminimo gavęs nebuvo (62 b. l.).

Byloje pateiktame D. L. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. sausio 10 d. ji dirbo kaip barista, virtuvėje dirba indų plovėja D., virtuvės darbuotojai I. ir D. D. ir D. dirba savo pirmą darbo dieną, apie šių asmenų atvykimą informavo direktorius – vadovas E. S.. Asmenys atėjo pirmosios kavinės darbo pamainos metu. Papildė, jog D. 2020 m. sausio 10 d. atliko savo bandomąją dieną (15 b. l.).

Byloje pateiktame E. S. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. sausio 10 d. D. atėjo pasibandyti dirbti indų plovėja. D. 7.20 val. atėjo pabandyti dirbti virėjo padėjėju, jis tik žiūrėjo, kaip vyksta darbas virtuvėje ir ką reikia padaryti, kad darbas vyktų sklandžiai. Jis tik sau susitrynė avokadą ir susipjaustė lašišą. Į virtuvę D. atėjo likus valandai iki patikrinimo, ji jam davė švarką, kad jo viršutiniai rūbai liktų švarūs, nors jis tik stebėjo, kaip jie dirba virtuvėje, švarkas įmonės. D. ir D. instruktavo žodžiu (16 b.l.).

Integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatų duomenys patvirtina, kad patikrinimo dieną 2020 m. sausio 10 d. D. K. ir D. Z. registruotų ir įformintų darbuotojų sąraše nėra (18 – 19 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad D. K. ir D. Z. būtų tinkamai įdarbinti ir 2020 m. sausio 10 d. įmonės naudai dirbtų teisėtai, t. y., esant darbo sutarties požymiams, nesudarius rašytinės darbo sutarties, ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų D. K. ir D. Z. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, ir 2020 m. sausio 10 d., adresu (duomenys neskelbtini), leido D. K. plauti indus bei D. Z. dirbti kavinės virtuvėje.

Įstatyme nustatyta asmenų įdarbinimo tvarka ir iš jos darbdaviui kylančios pareigos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl darbdavys neturi pasirinkimo teisės vykdyti šias nuostatas ar ne. S. J. teiginiai, jog ne jis yra atsakingas už D. K. ir D. Z. įdarbinimą, nes jis kaip įmonės vadovas tomis dienomis buvo direktoriaus pareigas įgaliojimu (25 b. l.) ir/ar įsakymu (72 b. l.) perleidęs E. S., kuris turėjo su įdarbinamais darbuotojais pasirašyti darbo sutartis, pateikti duomenis buhalterei, kad ji praneštų VSDFV, ką patvirtino teisme apklausiamas E. S., neeliminuoja S. J., kaip uždarosios akcinės bendrovės vadovo, pareigos organizuoti kasdienę įmonės veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktai. Dar daugiau, kaip matyti iš 2020 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų (67 b. l.), S. J. sausio 6 – 10 dienomis įprasta tvarka dirbo, t. y., žiniaraštyje nėra pažymėta, kad S. J. tomis dienomis būtų atostogavęs, išvykęs į komandiruotę, turėtų nedarbingumo pažymėjimą ar pan. Tokių duomenų nepateikia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Vadinasi, jokio lokalaus teisės akto, reglamentuojančio, kad sausio 10 d. bendrovės direktorius de iure neatliko savo, kaip įmonės vadovo pareigų, nebuvo priimto. S. J. įvardijamas jo „atsitraukimas nuo darbo tam, kad pailsėtų“ privalo būti įformintas darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų tvarka, o to nepadarius visa atsakomybė už įmonėje nustatytus pažeidimus tenka būtent įmonės vadovui.

Teismas kritiškai vertina rašytinius D. Z. paaiškinimus, kadangi jie yra nenuoseklūs ir savo turiniu pilnėja (pateikiama daugiau detalių, konkrečių aplinkybių) laikui bėgant – pačiame pirminiame paaiškinime, duotame inspektoriui 9.55 val., jis patvirtina dirbantis ir vykdantis pavedimą paruošti maisto produktus, juos supjaustyti, apie aplinkybę, kad mokosi dirbti, nieko nekalba. Po kelių valandų, 15.29 val., paaiškinimus inspektoriui papildo, jog patikrinimo dieną tik stebėjo darbo krūvį, darbinę aplinką ir atėjo pasitikrinti, ar darbo sąlygos jį tenkins, o maisto produktus susipjaustė savo pusryčiams, jokio pavedimo juos supjaustyti kavinės naudai nebuvo gavęs, paaiškinimuose, rašytuose jį iškvietus liudyti į teismą, D. Z. nurodo dar daugiau savo darbinimosi aplinkybių ir detalių – kad buvo tariamasi dėl bandomojo laikotarpio, buvo gavęs darbo drabužius ir gavęs vyr. virėjos Erikos leidimą virtuvėje pasigaminti sau pusryčius. Teisme, nebuvo galimybės D. Z. apklausti kaip liudytojo, kadangi jis išvažiavo į užsienį ir posėdyje dalyvauti negalėjo, nebuvo galimybės užduoti kontrolinių klausimų, kurie būtų padėję išgryninti realią situaciją dėl D. Z. darbo funkcijų ir buvimo kavinės „D. P.“ virtuvėje Darbo inspekcijos patikrinimo metu priežasčių, todėl teismas D. Z. rašytiniais paaiškinimais, vertindamas jo įdarbinimo teisėtumą, nesiremia. Kiti bylos duomenys, kitų įmonės darbuotojų rašytiniai paaiškinimai, liudytojų D. K., E. S. paaiškinimai, paties S. J. paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, kad D. Z. inspekcijos patikrinimo dieną atliko darbą, dėl kurio buvo tariamasi, kai įstatymų nustatyta tvarka buvo neįformintas jo įdarbinimas, nepasirašyta darbo sutartis, todėl jo veiksmai atitinka nelegalaus darbo požymius.

Aplinkybė, kad D. K. įdarbinimo duomenys VSDFV informacinėje sistemoje atsirado patikrinimo metu, nešalina atsakomybės ir neeliminuoja nustatyto jos nelegalaus darbo fakto, kadangi, kaip jau buvo minėta, teisės aktai reikalauja, jog pirmiausia su darbuotoju turi būti pasirašoma darbo sutartis, apie jo įdarbinimą pranešama VSDFV skyriui, o dirbti darbuotojas gali pradėti tik kitą dieną po šių veiksmų atlikimo, t. y., nagrinėjamu atveju D. K. anksčiausiai galėjo pradėti dirbti tik 2020 m. sausio 11 d.

Teigtina, kad D. K. ir D. Z. darbas 2020 m. sausio 10 d., kai tiek vienam, tiek kitam asmeniui buvo leista vykdyti pareigas, dėl kurių buvo tariamasi, atlikti jiems pavestas darbo funkcijas – D. K. plauti indus, o D. Z. – virtuvėje pjaustyti maisto produktus – nepasirašius darbo sutarties ir teisės aktuose nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui atitinka nelegalaus darbo požymius ir užtraukia atsakomybę įmonės vadovui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos skyrimo

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad S. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas nuobaudą S. J., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. J. – dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka už kitus nusižengimus, tačiau už analogiško nusižengimo padarymą baustas nebuvo. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, reikšminga yra ir nuo 2020 metų kovo mėnesio šalyje susiklosčiusi situacija dėl pandemijos, tiesiogiai turėjusi įtakos viešojo maitinimo įstaigoms, kai kovo – birželio mėnesiais dėl šalyje paskelbto karantino tam tikru laikotarpiu iš viso buvo sustabdyta viešojo maitinimo įstaigų, įskaitant ir S. J. vadovaujamos kavinės, veikla, vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtingais sprendimais leista veikti su apribojimais, objektyviai turėjusiais neigiamų finansinių pasekmių, nepriklausiusių nuo verslininkų valios ir jų savarankiškų sprendimų. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog S. J. skirtina bauda, lygi ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai ir toks baudos dydis bus pakankamas bendrajai ir individualiajai prevencijai užtikrinti, ja bus pasiekti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20118378742.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Viktorija Šelmienė