- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 1S-845-238/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- P. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. (P. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 93-204 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 3 punktu, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2004 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 (penki) metai 1 (vienas) mėnesis 26 (dvidešimt šešios) dienos.
3. Komisija 2019 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 93-204 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 59 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Komisija įvertino nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos nustatytas rekomendacijas, be to jo elgesio rizika sumažėjo nuo 64 balų iki 59 balų. Nurodė, kad nuteistasis nuo 2016 m. lapkričio 21 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir yra perkeltas tolimesnę bausmę atlikti į Lengvojo režimo sektorių. Pataisos įstaigoje siekia prasmingo užimtumo – dirba, turi teigiamą nuostatą į darbą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose. Pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, VšĮ Elektrėnų profesinio rengimo centre įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes. Komisija taip pat įvertino tai, kad nuteistasis už stropų darbą ir gerą elgesį 19 (devyniolika) kartų skatintas. Šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Teismo sprendimu priteistas civilinis ieškinys pilnai padengtas iš nuteistojo darbinių pajamų. P. V. po galimo lygtinio turi konkrečių planų: ketina registruotis darbo biržoje bei dirbti pagal specialybę, kurią įgijo pataisos namuose. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis bei elgesys bausmės atlikimo metu, todėl padarė išvadą, kad nuteistajam P. V. negali būti taikomas lygtinis paleidimas. P. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių padaryti labai sunkūs nusikaltimai, sukėlę negrįžtamas pasekmes (nužudymai), anksčiau buvo teistas, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, padarydamas ir labai sunkius nusikaltimus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam praeityje įtaką darė asocialios grupės. Jis smurtinius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis pataisos įstaigoje net tris kartus baustas drausmine tvarka už psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimą, vieną kartą baustas už fizinio smurto prieš kitą nuteistąjį naudojimą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, be kita ko rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir kas pagrindžia teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėjo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu pataisos įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė 23 kartus, iš jų dvidešimt kartų baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalsta „pagautas momento“, yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Jis, siekdamas kitų paklusimo, yra naudojęs smurtą. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Jis apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas. Pagal „OASys“ metodiką P. V. nustatyta vidutinė – 59 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai; gyvenimo stilius; mąstymas ir elgesys. Nuteistajam likusi dar labai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 metai 1 mėnuo 26 dienos. Teismas pažymėjo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatavo, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Apylinkės teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes, ir padarė išvadą, jog nuteistasis P. V. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam P. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis P. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis P. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
5.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas visą dėmesį nukreipė į nuteistojo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, išvadas darė ne nuteistojo naudai, o pirmumo teisę suteikdami jo nusikalstamai veikai. Taip pat teismas neįvertino nuteistojo pažangos į teigiamą pusę, keičiant požiūrį į gyvenimą. Komisija tiesiogiai bendraudama su juo turėjo galimybę geriau pažinti nuteistąjį, susidarė teigiamą ir tinkamą požiūrį į tolimesnį nuteistojo gyvenimą. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis keitė savo gyvenimo būdą, požiūrį į atliktus neigiamus veiksmus, dėjo visas pastangas laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už ką buvo paskatintas 19 kartų. Skunde nurodoma, kad teismas apskritai nevertino nuteistojo teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tarsi jų net nebūta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl P. V. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (59 balai pagal „OASys“). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta, sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, jog būdamas lygtinai paleistas P. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų P. V. pataisos aspektų. Nuteistasis nuo 2016 m. lapkričio 21 d. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos įstaigoje dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus ir baldžiaus specialybes. Skatintas 19 (devyniolika) kartų, turimos nuobaudos negaliojančios. Nuteistasis nuo 2009 m. birželio 3 d. iki 2011 m. spalio 13 d. dalyvavo tikslinėje programoje, skirtoje baustiems už apsvaigimą pataisos įstaigoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Lankė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Atsakomybę dėl padarytų nusikaltimų prisiima. Iš gaunamo darbo užmokesčio atlygino civilinį ieškinį. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad P. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. P. V. net 23 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko 20 kartų baustas drausmine tvarka. Nuobaudos buvo skiriamos ir už itin šiurkščius pažeidimus: psichotropinių, narkotinių medžiagų vartojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Nors šie pažeidimai buvo padaryti per pirmuosius aštuonerius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus (šiuo metu nuteistasis yra atlikęs beveik penkiolika metų jam skirtos laisvės atėmimo bausmės), vis dėlto, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytų taisyklių. Daugkartinis nustatytos tvarkos pažeidinėjimas rodo, jog asmuo net ir gerai žinodamas vidaus tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Todėl, nors nuteistasis paskutinius beveik septynerius metus nėra padaręs jokio režimo ir tvarkos pažeidimo, įvertinus veikų, už kurias atlieka bausmę, sunkumą ir pavojingumą (du iš jų labai sunkūs nusikaltimai – kvalifikuoti nužudymai), o taip pat ir atliktos bausmės dydį, šiuo metu nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčiai yra tokie tvirti ir stabilūs, kad jau būtų galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje, juo labiau turint omenyje, jog anksčiau skundo autorius taip pat yra teistas, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Be to, ir Socialinio tyrimo išvadoje jam vis dar išskiriami 3 kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai; gyvenimo stilius; mąstymas ir elgesys. Iki įkalinimo jis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, gyveno asocialų gyvenimą. Asocialios grupės įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių jo nusikalstamumu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad P. V. nusikalsta „pagautas momento“ bei linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Asmuo, siekdamas kitų paklusimo, naudojo smurtą bei būdamas piktas yra užpuolęs kitus. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes bei į padarytų nusikaltimų pobūdį (smurtiniai nusikaltimai), padarymo aplinkybes, taip pat ir į tai, kad net ir bausmės atlikimo metu P. V. naudojo smurtą prieš kitus asmenimis, akivaizdu, jog nuteistasis privalo ugdyti gebėjimą kontroliuoti neigiamas emocijas, t. y. stiprinti savitvardą, ieškoti alternatyvių būdų kylantiems konfliktams spręsti.
11. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (59 balai), iš kurių net 39 dinaminiai balai. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.
12. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, taip pat atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuteistajam vis dar išlieka vidutinis, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti kriminogeninių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.
13. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo P. V. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo P. V. (P. V.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.