- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-29
- Bylos Nr.
- A-556-335-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 4-7), kuriuo prašė panaikinti atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2006 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 20-TE-9, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1553-03, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnio ir 172 straipsnio 2 punkto, vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IV-190 patvirtintos Dokumentų, susijusių su Vidaus reikalų ministerijos veikla, rengimo, tvarkymo ir valdymo, pavedimų vykdymo kontrolės organizavimo instrukcijos” 131 punkto ir pareigybės aprašymo 6 punkto reikalavimus.
Pareiškėja nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas vienpusiškai, šališkai ir neobjektyviai. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo vertinami pareiškėjos veiksmai tik vienoje ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau tuo metu savo žinioje turėjo apie 40 ikiteisminio tyrimo bylų. Be savo tiesioginių pareigų atliko papildomą darbą - pildė laiko apskaitos žiniaraščius, kuravo savo kolegės J. V. darbą. Be to, keletą kartų per mėnesį jai tekdavo budėti operatyvinės grupės sudėtyje. Be to, nuo 2004 m. gruodžio 8 d. yra profesinės sąjungos narė. Pareiškėjos teigimu, 30 dienų terminas nuobaudai paskirti prasidėjo nuo 2005 m. gegužės 30 d., kai atsakovas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 25-5-1293. Pažymi, kad profesinės sąjungos atsakymas dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nesukėlė jokių teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 10-11) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta nepažeidus įstatymo reikalavimų ir nuobaudos skyrimo tvarkos. Atlikus policijos komisariate tarnybinį patikrinimą pagal Kauno apygardos prokuratūros 2005 m. balandžio 20 d. raštą Nr. TA-348-03 buvo nustatyta, kad 2005 m. sausio 12 d. ikiteisminiam tyrimui papildyti pareiškėjos žinion buvo perduota baudžiamoji byla Nr. 25-1-1553-03, nustatant trijų mėnesių terminą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Nustatytu laiku pareiškėja tyrimo veiksmų neatliko ir baudžiamosios bylos prokurorei neperdavė. Reikalauta byla buvo išsiųsta tik 2005 m. balandžio 28 d. Be to, teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėja laiku nepateikė atsakymo į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. balandžio 15 d. raštą. Atsakovo nuomone, pareiškėjos nurodytos pavestų užduočių neįvykdymo priežastys nėra svarbios ir tarnybinio patikrinimo išvadoje jos tinkamai įvertintos. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta 2005 m. gegužės 30 d. Profesinei sąjungai nedavus sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, jos sprendimas 2005 m. birželio 29 d. buvo apskųstas teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjai 2006 m. sausio 6 d. buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Todėl pareiškėjos argumentai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų pažeidimo yra nepagrįsti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (b. l. 116-118) pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, 26 straipsnio 4 dalimi, vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 29 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-170/2004. Teismas nustatė, kad tarnybinis pažeidimas paaiškėjo 2005 m. gegužės 30 d. (b. l. 20). Tą pačią dieną atsakovas kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą (b. l. 71). Profesinė sąjunga prašymą išnagrinėjo 2005 m. birželio 22 d. ir sutikimą duoti atsisakė (b. l. 72). Šį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atsakovas 2005 m. birželio 29 d. apskundė teismui. Teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu policijos komisariato prašymas buvo patenkintas, ir, sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjai 2006 m. sausio 6 d. įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda (b. l. 12, 14-16). Teismas konstatavo, kad skiriant pareiškėjai nuobaudą administracinės nuobaudos skyrimo terminai pažeisti nebuvo. Teismas tarnybinio patikrinimo išvada nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorė A. Vansevičienė 2005 m. sausio 12 d. persiuntė Žaliakalnio policijos komisariatui ikiteisminiam tyrimui papildyti baudžiamąją bylą Nr. 25-1-1553-03. Papildyti tyrimą buvo pavesta pareiškėjai, kuri prokurorės nurodymus turėjo įvykdyti iki 2005 m. kovo 10 d. Nustatytu terminu prokurorės privalomų nurodymų pareiškėja neįvykdė. Prokurorei pareikalavus atsiųsti baudžiamąją bylą patikrinimui iki 2005 m. balandžio 24 d., pareiškėja šio nurodymo taip pat neįvykdė ir bylą su tarnybine ataskaita bei paaiškinimu pateikė Žaliakalnio policijos komisariato viršininkui tik 2005 m. balandžio 28 d. (b. l. 20-23 ). Teismas nurodė, kad iš prokurorės 2005 m. gegužės 17 d. rašto Nr. TA-348-03 matyti, jog ir po bylos pateikimo prokurorei nurodymai tinkamai nebuvo išpildyti (b. l. 28). Teismas konstatavo, kad pareiškėja neveikė taip, kaip galėjo veikti pagal įstatymą (BPK 83, 89, 142, 163 str.). Teismas taip pat patikrinimo išvada nustatė, jog pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė atsakymo į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. balandžio 15 d. raštą (b. l. 27 ), kurio įvykdymui didelių pastangų ir laiko nereikėjo.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 121-123) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Profesinė sąjunga tik 2005 m. birželio 22 d. pateikė atsakymą Nr. 188-(05) atsakovui, kuriuo nesutiko, kad pareiškėjai būtų skirta tarnybinė nuobauda. Šis profesinės sąjungos raštas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes 9 dienomis buvo pažeistas terminas profesinei sąjungai atsakyti į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2005 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 20-S-1967. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad profesinės sąjungos atsakymas buvo pateiktas pavėluotai, o tai reiškia, jog jis negalėjo ir negali sukelti jokių pasekmių tiek pareiškėjai, tiek atsakovui.
2. Teismas nepagrįstai sprendime visiškai nenagrinėjo tarnybinio nusižengimo sudėties. Visiškai nebuvo nagrinėjamas pareiškėjos kaltės klausimas. Teismas apsiribojo tarnybinio nusižengimo objektyviaisiais požymiais.
3. Teismas privalėjo atskleisti pareiškėjos kaltės intelektualinį bei valinį momentus. Iš pareiškėjos, atsakovo atstovės paaiškinimų, liudytojo V. B. parodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos darbo krūvis yra didelis, todėl objektyviai yra neįmanoma atlikti visus pavedimus nepriekaištingai ir laiku. Būtent ši aplinkybė ir atskleidžia valinį kaltės momentą – galėjimą veikti tokiu būdu, kurio reikalauja teisės normos. Teismas tik konstatavo, jog pareiškėja neveikė taip, kaip galėjo elgtis pagal įstatymą (BPK 83, 89, 142, 163 str.), tačiau visiškai nepasisakė dėl priežasčių. Teismas turėjo vertinti tiek pareiškėjos objektyvų, tiek subjektyvų galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja tesės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas turėjo remtis teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2001, kurioje konstatuota, jog ,,drausminė atsakomybė yra individuali, taikoma asmeniui, siekiant daryti įtaką jo elgesiui nubaudimu ir prevenciniu poveikiu. Paskirta nuobauda turi būti teisinga, kadangi kitu atveju ji gali turėti neproporcingą baudžiamąją reikšmę, dėl to susilpnėtų jos auklėjamoji įtaka pažeidėjui ir įspėjamasis poveikis jam ir kitiems darbuotojams. Kitiems darbuotojams tokia nuobauda atrodys ne teisinga, bet gąsdinanti, dėl to jos prevencinis poveikis neduos reikiamo efekto.“ Būtent netinkamas įrodymų vertinimas ir sąlygojo nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 126) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja yra ikiteisminio tyrimo pareigūnė. Statutiniams pareigūnams keliami daug didesni reikalavimai nei kitiems valstybės tarnautojams, įstatymų laikymasis privalomas visiems. Pareiškėjos teigimas, kad dėl didelio krūvio neįmanoma atlikti visų pavedimų, nepagrįstas, nes ji privalėjo atlikti savo tarnybines pareigas, kaip reikalauja įstatymas. Atsakovo manymu, tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta nepažeidus vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 29 punkto reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja R. K., prašydama naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nurodė du pagrindinius aspektus, jos nuomone, lemiančius apeliacinio skundo tenkinimą: pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka ir neanalizuotas jos kaltės valinis bei intelektualinis momentai.
„Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. To paties Statuto 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus ir tarnaujančiam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos) reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Aiškinant šias teisės normas gramatiniu, taip pat šias ir jau paminėtas Profesinių sąjungų įstatymo normas ir sisteminiu būdu, akivaizdu, kad Statuto 43 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra suformuluota santykinai savarankiška teisės norma, nustatanti, kad profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams.
Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato garantiją vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams – profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170-2004, kategorija 19.4). Nors teismas analizavo tuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostatą, suformuota praktika taikytina ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusi Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies redakcija identiška aiškintai 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje. Taigi prieš skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjai R. K. buvo reikalingas profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Dėl minėto sutikimo į profesinės sąjungos organą kreiptasi teisės aktais apibrėžta tvarka, laikantis nustatytų terminų (Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos – toliau ir Tvarka, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 26 p.; b.l. 20-23, 70). Tuo tarpu profesinės sąjungos renkamas organas neįvykdė pareigos per 14 d. nuspręsti, ar tenkintinas šis prašymas, ir nesutikimą pateikė 2005 m. birželio 22 d., praleidęs 9 dienų terminą (kreiptasi į profesinės sąjungos renkamą organą 2005 m. gegužės 30 d.; b.l. 70, 72).
Tvarkos 26 punkte numatyta, kad, jei profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų nepateikia atsakymo raštu dėl sutikimo ar nesutiko patraukti atsakomybėn, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Tokia teisė nerealizuota. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas pasirinko kitą teisinės elgsenos variantą - kreipėsi į teismą dėl profesinės sąjungos neigiamo atsakymo panaikinimo. Tik patenkinus pastarąjį reikalavimą, įsiteisėjus teismo sprendimui, 2006 m. sausio 6 d. buvo nuspręsta pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo netinkamas interpretavimas Tvarkoje įtvirtintų taisyklių dėl profesinės sąjungos dalyvavimo procese skiriant tarnybinę nuobaudą nulėmė termino, numatyto Tvarkos 29 punkte, pažeidimą, per kurį turėjo būti paskirta tarnybinė nuobauda. Trisdešimties dienų terminas naikinamasis (naikinamojo termino paskirtis nestabdyti tam tikro proceso eigos, įtvirtinti to vyksmo metu priimtus sprendimus bei nekliudyti visuomeninių santykių raidai atitinkamoje socialinio gyvenimo srityje). Jam pasibaigus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra turi būti nutraukta, todėl atsakovo priimtas teisės aktas pasibaigus šiam terminui neturi teisinės galios.
Naikinant teisės aktą pasibaigus jo priėmimo terminui pagrindu asmens kaltės klausimas dėl jam inkriminuotos teisei priešingos veikos neanalizuotinas, nes tai negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
R. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 20-TE-9 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R. K.“ panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.