- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- ATP-173-107/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00571-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimo, kuriuo E. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį atimta teisė vairuoti transporto priemones penkeriems (5) metams, konfiskuojant automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimu E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį už tai, kad 2014-11-15, apie 6.25 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,49 promilės girtumas), kai jam jau anksčiau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde E. S. tvirtina, kad apylinkės teismas byloje nepagrįstai rėmėsi jo prisipažinimu, kadangi pareigūnas K. M. prisipažinimą iš jo gavo prievarta. Pareigūnas automobilyje jam smogė ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į šoną. Liudytojas G. J. ir net pareigūnas V. M. 2014-12-04 teismo posėdyje patvirtino, kad jis (E. S.) įvykio vietoje sakė, jog vairavo ne jis, o draugas. Liudytoja D. J. paliudijo, kad E. S. automobilio raktelius perdavė D. (V. A.), V. A. sėdėjo už vairo, o jis (E. S.) su vaiku – ant galinės sėdynės. Liudytojas G. J. 2014-12-08 paaiškinime nurodė, kad atvykę policininkai paklausė „kas automobilio savininkas“, o ne kas vairavo automobilį, be to, šis liudytojas teisme patvirtino, kad jis (E. S.) jam sakė, jog automobilio nevairavo. Nė vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų to, kas vairavo automobilį, nematė. Traktorininkas A. Z. parodė, kad jis net nebuvo išlipęs iš traktoriaus, o vėliau į įvykio vietą atėjusi D. J. paliudijo, kad automobilį vairavo V. A..
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad L. S. bei V. A. patvirtino, jog kompanija baigė gerti apie 21–23 val. Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 6.40 val., t. y. po maždaug 8 val., jo (E. S.) kraujyje buvo nustatyta 3,49 promilės alkoholio. Taigi įvykio metu jo kraujyje buvo 213 g gryno alkoholio (A=P*r*(C+B*t)=65*0,7*3,49*8=213), tai atitinka 4,69 promilės (C=A/P/r=4,69). Toks girtumas laikomas sunkiu apsinuodijimu, artimu mirtinam. E. S. įsitikinimu, jis tokios būklės vairuoti nesugebėtų net kelių šimtų metrų, todėl automobilį vairavo blaiviausias, t. y. V. A.. 2014-01-14 teismo posėdyje jis šią aplinkybę patvirtino: „Buvau girtas, bet nelabai“. E. S. teigimu, jis įvykio metu buvo sunkiai apsinuodijęs alkoholiu, todėl miegojo, o L. S. ir V. A., neiškvietę jokios pagalbos, iš įvykio vietos tiesiog pasišalino, paliko jį ir nepilnametį vaiką miegantį. Dėl to jo vaikas sušalo.
E. S. nurodo, kad nors L. S. ir V. A. 2014-12-08 duoti paaiškinimai akivaizdžiai buvo tarpusavyje suderinti, nes dėl 2014-11-14 įvykių (dėl barnių, automobilio raktelių ieškojimo, dėl to, kaip visi automobiliu išvažiavo iš namų ir įvažiavo į griovį, kaip išlipo iš automobilio ir priėjo prie vairuotojo vietoje neva sėdinčio E. S., kuris bandė išvažiuoti iš griovio, bandė išstumti automobilį ir pan.) yra identiški, tačiau jie susipainiojo dėl to, kas kur sėdėjo automobilyje. L. S. parodė, kad V. A. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės už jo, o vaikas – už vairuotojo sėdynės. V. A. parodė, kad vaikas atsisėdo dešinėje, o jis pats atsisėdo už vairuotojo. Teismo posėdyje tiek L. S., tiek V. A. to, ar bandė išstumti automobilį, neprisiminė.
Apeliantas tvirtina, jog liudytoja D. J. patvirtino jo teiginius, kad jis policijos pareigūnų prašė vytis iš įvykio vietos pasišalinusius V. A. ir jo draugą L. S., tačiau pareigūnai į tai nesureagavo, taip prarado galimybę tinkamai išnagrinėti visas aplinkybes ir nustatyti pažeidėją. E. S. pažymi, kad V. A. ir L. S. (kaip ir kiti liudytojai) buvo apklausti tik praėjus beveik mėnesiui po įvykio – 2014-12-08 – ir tik teismo nurodymu, o administracinio teisės pažeidimo protokole nė vienas liudytojas nurodytas nebuvo (ATPK 260 straipsnio 1 dalis).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2014-12-02 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-119 V. M. nurodė, jog E. S. „sunkiai orientavosi aplinkoje, aiškino, kad automobilį vairavo kažkoks nepažįstamas asmuo. Rašant protokolą vyriškis užmigo < >“. 2014-12-04 teismo posėdyje V. M. parodė, kad pažeidėjas sakė, jog automobilį vairavo ne jis, kad vairavo kažkoks draugas. Abiem atvejais V. M. patvirtino, kad protokolas, kuriame nurodyta, jog E. S. vairavo neblaivus, buvo surašytas E. S. tai neigiant. 2014-11-15 tarnybiniuose pranešimuose tiek V. M., tiek K. M. melagingai nurodė, kad jie sustabdė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. S.. Policijos patrulių veiklos instrukcija reikalauja, kad tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai, aplinkybės turi būti įvardytos tiksliai, informacija pagal galimybes turi būti patikrinta (Instrukcijos 49, 63.7 punktai). Akivaizdu, kad šios nuostatos buvo pažeistos.
E. S. nurodo, jog liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, kad, kai jam paskambino E. S., jis nuėjo į įvykio vietą ir pamatė E. S. su vaiku sėdinčius užvestame automobilyje ir besišildančius. Automobilį iš griovio traktoriumi ištraukęs A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog traukimo metu mašinoje niekas nesėdėjo. Liudytojas G. J. 2014-12-08 paaiškinime nurodė, kad policijos automobilis privažiavo jau ištraukus automobilį iš griovio. Kita vertus, jei būtų galima tikėti V. M. ir K. M. teisme duotais paaiškinimais, kad jie apie 5–20 min. stebėjo, kaip automobilis, kurį vairavo E. S., buvo traukiamas iš griovio, E. S. kyla klausimas, kodėl pareigūnai leido tai daryti ir nevykdė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1. punkte numatytos pareigos – jį (E. S.) nušalinti nuo vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog K. M. veiksmai buvo neteisėti, ir dėl tų veiksmų ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo padaryta remiantis vien V. M. ir K. M. liudijimų pagrindu, išvadą pasirašė VPT vyresnioji tyrėja E. Š., kuri, kaip nurodyta išvadoje, buvo įvykio vietoje. Tačiau E. Š. nebuvo apklausta teisme. Išvadoje taip pat minimas Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas G. P., kuris, kaip rašoma išvadoje, taip pat buvo įvykio vietoje ir matė įvykio detales, tačiau jo parodymų išvadoje nėra, jis taip pat nebuvo apklaustas ir teisme.
E. S. tvirtinimu, aplinkybė, kad, tarnybinį patikrinimą atlikusios pareigūnės nuomone, K. M. neteisėtiems veiksmams patvirtinti įrodymų nepakako, nereiškia, kad kartu paneigiami jo (E. S.) teiginiai ir juos patvirtinantys įrodymai. Jis (E. S.) už melagingų parodymų davimą nenubaustas (ATPK 187² straipsnis), jam ikiteisminis tyrimas dėl melagingo įskundimo pradėtas nebuvo (BK 235, 236 straipsniai).
Šalies argumentai
E. S. teigia, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2014-11-20 specialisto išvadoje Nr. G 2460/14(03) nurodyta, jog jam konstatuotos poodinės kraujosruvos ties pilvo ir dešiniojo juosmens riba, padarytos dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių, tikėtina, kad viena iš įrankio ar daikto, kuriuo buvo padaryti sužalojimai, plokštumų turėjo pailgą stačiakampio formą. Sužalojimai patirti 5–7 paros iki apžiūros, galbūt ir apžiūrimojo deklaruotu laiku. Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-12-01 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą klaidingai nurodyta, kad „teismo medicininio tyrimo metu pareiškėjui konstatuotų sužalojimų pobūdis objektyviai neatitinka pareiškėjo nurodyto sužalojimų mechanizmo“.
E. S. teigimu, nustatytomis aplinkybėmis įrodyti K. M. neteisėtus veiksmus jis galimybių neturėjo, tačiau šios aplinkybės apylinkės teismui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl pareigūnų parodymų tikslumo bei neva E. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis Nr. 2AT-12-2013, 2013-05-14 nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).
E. S. tvirtinimu, apylinkės teismas jam palankius liudytojų parodymus vertino kritiškai, kaip suinteresuotų asmenų parodymus, tačiau V. A., kuris iš tikrųjų vairavo automobilį ir kaip niekas kitas yra suinteresuotas išvengti atsakomybės, bei jo draugo L. S., su kuriuo V. A. pasišalino iš įvykio vietos, palikę miegantį E. S. su vaiku ir neiškvietę pagalbos, parodymus laikė tinkamais. Taip pat teismas ne jo naudai vertino pareigūnų parodymus, prieštaraujančius liudytojų parodymams, nepaisydamas aplinkybės, kad byloje buvo neginčijamai nustatyta, jog jie, pažeisdami jų veiklą imperatyviai reglamentuojančios instrukcijos reikalavimus, iš esmės suklastojo tarnybinius pranešimus, juose nurodydami tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Teismas ne jo naudai vertino ir tarnybinio patikrinimo išvadą bei atsisakymo atlikti ikiteisminį tyrimą faktą.
Šalies argumentai
E. S. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK viršininkas A. M. mano, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir priėmė teisingą sprendimą. Prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS Patrulių būrio vyriausiasis patrulis V. M. 2014-11-15 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-11-15, patruliuodamas su patruliu K. M., 6.25 val. sustabdė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. S.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, o išlipęs iš automobilio, svirduliavo. Vairuotojui buvo nustatytas 3,49 promilės neblaivumas. Vairuotojas su padarytu pažeidimu sutiko, gailėjosi (b. l. 5).
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS Patrulių būrio vyriausiasis patrulis K. M. 2014-11-15 tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 6).
Teismo posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad įvykio dienos rytą buvo gautas pranešimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) kaime į griovį įvažiavo automobilis. Nuvažiavę su K. M. į įvykio vietą pamatė, kad traktorius iš griovio tempia automobilį. Už vairo sukruvintu veidu sėdėjo pažeidėjas. K. M. pažeidėją nuvedė į tarnybinį automobilį. Pažeidėjas sakė, kad automobilį vairavo ne jis, o kažkoks kitas asmuo. Kai pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis prisipažino, kad išgėrė 2–3 butelius alaus ir vairavo automobilį. Liudytojas V. M. patikslino, kad paaiškinime jis netiksliai nurodė, jog E. S. vairuojamą automobilį sustabdė. Kas įvažiavo į griovį, liudytojas nematė, tačiau matė, kad traukiant automobilį iš griovio, automobilį vairavo būtent E. S.. Jis buvo kruvinu veidu. Apie D. E. S. nieko neminėjo. Pasakojo, kad kažkas pavogė automobilio raktelius, tauškė visokius niekus. Aplinkui buvo daug žmonių, kurie taip pat buvo neblaivūs. Traktorius automobilį iš griovio traukė atbuline eiga apie 15–20 minučių. E. S. pasakė, kad užstrigo automobilio pavarų dėžė (b. l. 38–39).
Teismo posėdyje liudytojas K. M. patvirtino, kad, atvažiavus į įvykio vietą, už automobilio vairo sėdėjo E. S., o traktorius tempė automobilį iš griovio. Aplinkui stovėjo kiti asmenys. Automobilio variklis buvo įjungtas (b. l. 39).
Netikėti policijos pareigūnų V. M. ir K. M. nuosekliais parodymais nėra jokio pagrindo.
2014-11-15 pasiaiškinime E. S. prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas išgėręs tris butelius alaus. Su padarytu pažeidimu sutiko ir gailėjosi (b. l. 4).
Paaiškinime iš karto po įvykio apie tai, kad policijos pareigūnai prieš jį vartojo smurtą, E. S. net neužsiminė. Policijos pareigūnai patvirtino, kad E. S. veidas buvo sukruvintas, todėl abejoti tuo, kad E. S. galėjo susižaloti būtent eismo įvykio metu, nėra jokio pagrindo. E. S. teiginiai apie jo sumušimą nepasitvirtino ir atlikus policijos pareigūnų tarnybinį patikrinimą (b. l. 36–37). Abejoti 2014-12-02 tarnybinio patikrinimo išvada dėl E. S. skundo nėra jokio pagrindo. Duomenų, kad šią tarnybinio patikrinimo išvadą E. S. apskundė, byloje nėra. Be to, E. S. pats parodė, kad įvykio vietoje buvo daug žmonių, todėl akivaizdu, kad apie prieš E. S. pavartotą smurtą būtų žinoję ir aplinkiniai.
2014-11-27 teismo posėdyje E. S. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo paneigė, tvirtino, kad jis automobilio nevairavo, su vaiku sėdėjo ant galinės sėdynės, automobilį vairavęs asmuo įvažiavo į griovį ir iš įvykio vietos pasišalino, o jis dėl girtumo automobilyje užmigo, todėl įvykio eigos neprisiminė. Atsibudęs iškvietė pagalbą, o belaukiant pagalbos, prisistatė policijos pareigūnai (b. l. 28).
Iš E. S. parodymų matyti, kad, tvirtindamas, jog automobilį vairavo ne jis, kito automobilį vairavusio asmens duomenų jis nenurodė.
2014-12-04 teismo posėdyje E. S. tvirtino, kad automobilį vairavo D., įvažiavęs į griovį, D. iš įvykio vietos pasišalino, o jis pats užmigo. Atsibudęs ieškojo pagalbos tam, kad galėtų ištraukti iš griovio automobilį. Kai prie jo priėjo policijos pareigūnai, jis tuo metu bandė traktorininkui padėti iš griovio ištraukti automobilį. Aplinkui buvo daug žmonių, jie patvirtino, kad jis automobilio nevairavo. Tačiau policijos pareigūnai prieš jį smurtavo – trenkė du kartus į šoną, o kai trenkė trečią kartą, jis prisipažino, kad automobilį vairavo. Teismo posėdyje E. S. parodė, kad D. pavardės jis nežino ir duomenų apie jį neturi (b. l. 38).
Iš teismo posėdyje duotų liudytojos D. J. parodymų matyti, kad ji neva matė, kaip apie 3 val. nakties, išvažiuojant iš namų, už vairo atsisėdo D., o E. S. – ant galinės sėdynės. Vėliau atvykusi į įvykio vietą, ji matė E. S. jau sėdintį policijos pareigūnų automobilyje (b. l. 39–40).
Tokie liudytojos parodymai nepatvirtina akivaizdžios aplinkybės, kad E. S. sėdėjo už vairo tuo metu, kai apie 6.25 val. automobilis buvo traukiamas iš griovio.
Kad automobilį vairavo E. S., patvirtino ir liudytojai L. S., V. A. bei G. J..
Teismo posėdyje liudytojas L. S. parodė, kad jis su E. S. girtavo pas jo sugyventinę, vartojo daug alaus, degtinės. Susipykę su E. S. sugyventine, jis, D. ir E. S. su vaiku išvažiavo. Už vairo sėdėjo E. S.. Vos pavažiavus, posūkyje, E. S. įvažiavo į griovį. Ar bandė iš karto po įvykio išstumti automobilį, liudytojas neprisiminė (b. l. 63).
Teismo posėdyje liudytojas V. A. patvirtino, kad, jiems išvažiuojant iš E. S. sugyventinės namų, už vairo atsisėdo ir automobilį vairavo E. S.. Liudytojas vairuoti automobilio negalėjo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Į automobilį atsisėdo, nes norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), o važiuodami įvažiavo į griovį. Ar bandė išstumti iš griovio automobilį, liudytojas neprisiminė (b. l. 63).
Iš aptartų duomenų matyti, kad tiek E. S., tiek ir liudytojai L. S. bei V. A. dėl girtumo įvykio aplinkybių gerai neprisiminė, todėl akivaizdu, kad liudytojams buvo sunku prisiminti, ir kas kurioje vietoje sėdėjo. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad automobilį vairavo ir vėliau, automobilį traukiant iš griovio, už automobilio vairo sėdėjo būtent E. S..
Teismo posėdyje liudytojas A. Z. teigė, kad jis traktoriumi automobilį iš griovio traukė atbuline eiga, išlipęs iš traktoriaus nebuvo, į traukiamą automobilį sėdėjo nugara, tačiau matė, kad automobilyje niekas nesėdėjo (b. l. 62). Tokie liudytojo parodymai yra visiškai nelogiški ir neatitinka faktinių aplinkybių. Tai, kad automobilio traukimo iš griovio metu už vairo sėdėjo E. S., parodė ne tik policijos pareigūnai V. M. ir K. M., kurie tiesiogiai matė šią aplinkybę, bet ir į įvykio vietą atvykęs liudytojas G. J.. Aplinkybės, kad automobilį vairavo jis pats, E. S. galėjo neprisiminti ir dėl girtumo. Iš asmens blaivumo nustatymo testo duomenų matyti, kad 2014-11-15 6.40 val. E. S. buvo nustatytas 3,49 promilės girtumas (b. l. 11).
Teismo posėdyje liudytojas G. J. parodė, kad E. S. jam paskambino ir pasakė, kad jis yra griovyje. Abu su G. nuėję į įvykio vietą pamatė, kad E. S. sėdi užvestame automobilyje ir šildosi. Rankomis automobilio išstumti iš griovio nepavyko. Traukiant automobilį iš griovio, už vairo sėdėjo E. S. (b. l. 62).
Esant aptartoms aplinkybėms, abejoti tuo, kad įvykio metu, būdamas neblaivus, automobilį vairavo E. S., nėra jokio pagrindo.
Kretingos rajono apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, ATPK 257, 284, 286 straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl šio teismo 2015-01-19 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimą palikti nepakeistą, E. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.