- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- I-227-342/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie VRM
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J. K. , jo atstovui advokatui R. P. , atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie VRM dėl 2010-12-16 įsakymo Nr. 30-TE-588 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas skundu (b.l. 4-8) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-12-16 įsakymą Nr. 30-TE-588 „Dėl J. K. atleidimo“, kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Su skundžiamu įsakymu nesutinka, nes jis priimtas remiantis nepagrįsta 2010-12-15 tarnybinio patikrinimo išvada.
Pažymi, jog iki atleidimo iš tarnybos dirbo Palangos miesto policijos komisariato viršininku. Nurodo, jog 2010 m. spalio 14 d. vakare V. T. vairuojamu automobiliu kaip keleivis važiavo iš Palangos į Klaipėdą, vilkėjo tarnybinę uniformą. Priekyje jo vardu registruotu automobiliu „D. G. Caravan“ važiavo S. R. . Važiuojant pastebėjo apgadintą jam priklausantį automobilį, o jį vairavusi S. R. papasakojusi apie eismo įvykį, skundėsi galvos skausmais. Atsižvelgus į susidariusią situaciją, S. R. sveikatos būklę, nutarė ją nugabenti pas medikus. Pabrėžia, jog jis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, todėl S. R. išvežė V. T. , o jis liko stovėti įvykio vietoje. Pamatęs, jog automobilio užraktai užsiblokavę, nuėjo 150-170 m atstumu nuo savo automobilio iki automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje. Priėjęs prie automobilio vairuotojos S. Z. paprašė mobiliojo ryšio telefono, nes norėjo pranešti apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams elgėsi taktiškai, mandagiai, paaiškino, jog automobilio „D. G. Caravan“ nevairavo, todėl nebuvo jokio pagrindo nustatyti jo būseną dėl girtumo. Pabrėžia, jog jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad jis neblaivus vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Atlikus tarnybinį patikrinimą konstatuota, kad jis ne tarnybos metu eismo įvykio vietoje buvo uniformuotas ir neblaivus. Mano, jog tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai neteisingai faktines aplinkybes įvertino kaip pareigūno vardo pažeminimą.
Šalies argumentai
Nurodo, jog tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu pradėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų poskyris 2010-10-15, tačiau nuo 2010-10-19 l.e. policijos generalinio komisaro pareigas A. S. nurodymu jį pavesta atlikti Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimų valdybai ir būtent ši valdyba surašė išvadą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos aplinkybės dėl jo elgesio ir veiksmų yra grindžiamos įvykio vietoje buvusių asmenų policijos pareigūnų M. Z. , L. C. , automobilio „R. L. “ vairuotojos S. Z. , UAB „Balticum TV“ redaktoriaus G. V. paaiškinimais ir jo filmuota medžiaga. Akcentuoja, jog šių asmenų paaiškinimai buvo užfiksuoti ne kartą. Policijos pareigūnų M. Z. , L. C. tarnybiniuose pranešimuose ir S. Z. paaiškinime, kurie buvo duoti iki tyrimo perdavimo Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimų valdybai, nurodyta, jog jis elgėsi įvykio vietoje mandagiai, kultūringai, nurodė, jog automobilį vairavo jo žmona S., kuri susižalojo ir kitu automobiliu išvyko namo ar pas medikus. Be to, policijos pareigūnams jo sugyventinė S. R. pripažino vairavusi, tačiau dėl patirto streso negalėjo surašyti paaiškinimo. Teigia, jog vėlesniuose paaiškinimuose, duotuose Vidaus tyrimų valdybai, M. Z. ir L. C. nurodo kitokias aplinkybes, jog jis elgėsi piktybiškai, nevykdė policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, trukdė tyrimui, nemotyvuotai atsisakė vietoje pasitikrinti girtumą ir prašė, kad pareigūnai patys už jį tai padarytų. Mano, jog G. V. paaiškinimai taip pat yra neobjektyvūs, nes nesutampa su jo paties filmuota medžiaga, be to, išvadoje nėra jokių duomenų, kas, kada ir kokią – sumontuotą ar ne – filmuotą medžiagą pateikė.
Pareiškėjo nuomone nebuvo jokio teisinio pagrindo įvykio vietoje tikrinti jo neblaivumą, nes jis aiškiai nurodė, kad transporto priemonės nevairavo, policijos pareigūnams nurodė, kas ją vairavo. Pažymi, jog nepagrįsti išvados teiginiai, jog jis atsisakė duoti raštišką paaiškinimą apie įvykį, nes jo niekas nereikalavo, pareigūnams užteko žodinio paaiškinimo. Pripažįsta tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotą faktą, jog ne tarnybos metu ir būdamas neblaivus dėvėjo tarnybinę uniformą, tačiau mano, jog toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas. Mano, jog tyrimas buvo vilkinamas, nes visi tyrimo veiksmai buvo atlikti iki 2010 m. lapkričio vidurio, o išvada surašyta tik po mėnesio. Pabrėžia, jog tyrimas neobjektyvus ir dėl to, jog tarp jį tyrusio vyriausiojo tyrėjo A. L. ir jo anksčiau buvo kilęs konfliktas. Mano, jog savo veiksmais ir elgesiu pareigūno vardo nežemino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašo atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepime (b.l. 30-32) nurodyta, jog atsakovas, remdamasis 2010-10-14 piliečių pranešimu ir pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena bei manydamas, kad pareiškėjo veiksmai galimai žemina pareigūno vardą, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 dalimi bei remdamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 punktu, pradėjo tarnybinį patikrinimą, kurį atliko Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimų valdybos pareigūnas, turintis tam reikiamus įgaliojimus. Mano, jog tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis minėtoje tvarkoje nustatytų terminų, kadangi pats pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu buvo nedarbingas, todėl prašo atmesti pareiškėjo teiginį dėl tyrimo vilkinimo, kaip nepagrįstą. Pažymi, jog skundžiamas įsakymas priimtas remiantis 2010-12-15 Policijos generalinio komisaro patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada. Tarnybinio patikrinimo išvadoje vertinti pareiškėjo veiksmai ir elgesys eismo įvykio vietoje. Pareiškėjas buvo įtariamas neblaivus vairavęs automobilį ir sukėlęs iešmo įvykį, nes eismo įvykio vietoje nebuvo daugiau asmenų, kurie galėjo važiuoti minėtu automobiliu ar jį vairuoti. Teigia, jog policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybos pareigas, nurodymas pareiškėjui pasitikrinti blaivumą, sėstis į policijos automobilį, duoti raštišką paaiškinimą apie įvykio aplinkybes, buvo teisėtas, pagrįstas ir privalomai vykdomas. Mano, jog pareiškėjas nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, atsisakė eismo įvykio vietoje pasitikrinti blaivumą, išlipinėjo iš policijos automobilio, tuo trukdydamas ir apsunkindamas policijos pareigūnams atlikti savo tarnybines pareigas. Be to, jis klaidino policijos pareigūnus, aiškindamas įvairias eismo įvykio versijas ir jo atsiradimo įvykio vietoje aplinkybes. Akcentuoja, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo pagrindo netikėti liudytojų S. Z. , M. Z. , L. C. , G. V. , V. K. , dalyvavusių eismo įvykio aplinkybių fiksavime ir mačiusių neblaivų pareiškėją, parodymų tikrumu. Mano, jog aukščiau aprašyti pareiškėjo veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui, nes eismo įvykio dalyvė ir kiti asmenys įvykio vietoje uniformuotą pareiškėją pažino kaip Palangos miesto policijos komisariato vadovą. Nurodo, jog pareiškėjas nevykdė Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų policijos veiklos principų, jo veiksmai prieštaravo Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse įtvirtintoms taisyklėms. Pareiškėjas savo veiksmais sulaužė Vidaus tarnybos statytu 12 straipsnio 2 dalyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, parodė nepagarbą įstatymams, sumenkina valstybės institucijos – policijos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą šia institucija, dėl ko žalos patyrė valstybė. Akcentuoja, jog vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimų būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimas faktas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie VRM atsiliepimu (b.l. 39-41) nesutinka su pareiškėjo nurodytais reikalavimais. Nurodo, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų, jo pasekoje patvirtinta 2010-12-15 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS121, kurios pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas yra teisėti ir pagrįsti. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto nuostatas bei remiantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimais. Mano, jog tarnybinis patikrinimas nebuvo vilkinamas, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentuotų įrodymų, jos patikrinimas atliktas neobjektyviai. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta kalta neteisėta pareiškėjo veika ir pasekmės, kurias sukėlė jo padaryta neteisėta veika. Nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, sąmoningai savo veiksmais pažeidė Policijos veiklos įstatymo, Policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto 2004-07-16 Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347, Policijos generalinio komisaro 2006-12-12 įsakymu Nr. 5-V-767 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 5 punkto reikalavimus, savo veiksmais sulaužė Vidaus tarnybos statuti 12 straipsnio 2 dalyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą. Pabrėžia, jog G. V. darytame vaizdo įraše buvo užfiksuotas pareiškėjo priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams veikos padarymas. Informacija apie šį įvykį buvo paskelbta regioninėje ir respublikinėje žiniasklaidoje, o tai daro įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, numatytas Vidaus tarnybos statute.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie VRM apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 52).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 12 16 įsakymu Nr. 30-TE-588 pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (už pareigūno vardo pažeminimą) iš vidaus tarnybos nuo 2010 12 16 atleistas vyresnysis komisaras J. K. , Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininkas (b.l. 16). Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 12 15 tarnybinio patikrinimo dėl Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininko J. K. veiksmų išvada Nr. 5-11-IS-121, kurioje pasiūlyta J. K. atleisti už pareigūno vardo pažeminimą (b.l. 10-15). Tarnybinis patikrinimas pradėtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavedimu pagal pranešimą apie eismo įvykį 2010 10 14 (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 21). Pagal 2010 10 19 Policijos departamento prie VRM reikalavimą dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos perdavimo, tolesniam tyrimui surinkta medžiaga Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato perduota policijos departamentui, kuris atliko tarnybinį patikrinimą ir priėmė išvadą – siūlyti atleisti iš vidaus tarnybos J. K. už pareigūno vardo pažeminimą (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 2-3).
Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai nustatyti Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas atleidimo pagrindas taikomas tiek už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tarnybinių pareigų atlikimu, tiek ir nesusijusius, tačiau akivaizdžiai žeminančius vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančius pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančius (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis). Atsakovo įsakymu pareiškėjas atleistas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininko pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą - pareiškėjas atleistas už poelgį, pažeminusį pareigūno vardą. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos vidaus tyrimų valdybos tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad 2010 10 14 21 val. 30 min. Klaipėdos rajone, Girkalių kaime, kelio Klaipėda-Liepoja 17 km įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis D. G. Caravan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį R. L. , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. Z. , į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, šalia automobilio D. G. Caravan rastas jo neblaivus savininkas, ne tarnybos metu uniformuotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininkas J. K. , kuriam Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 36-37). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininkas J. K. 2010 10 14 buvo eismo įvykio vietoje ne tarnybos metu, vilkėdamas policijos pareigūno uniformą, neblaivus, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų, trukdė jiems atlikti tarnybines pareigas, tokiais savo veiksmais J. K. nepaisė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų policijos veiklos principų bei pažeidė Policijos generalinio komisaro 2004 07 16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1, 14.3, 12.10 punktus ir Policijos generalinio komisaro 2006 12 12 įsakymu nr. 5-V-767 patvirtintų policijos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 5 punktą, Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 7 punktą (b.l. 10-15).
Pareiškėjas atleistas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu už poelgį, pažeminusį pareigūno vardą. Šis pagrindas yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas. Pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis (Statuto 2 straipsnio 7 punktas). Pareiškėjo veiksmai – buvimas neblaiviam (vidutinis girtumo laipsnis) viešoje vietoje, ne tarnybos metu vilkint policijos pareigūno uniformą, nevykdymas policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų bei trukdymas jiems atlikti savo tarnybines pareigas, padaryti kaltais pareigūno veiksmais, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikytini pareigūno vardo pažeminimu.
Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo įsakymą, kuriuo jis atleistas iš pareigų, nurodydamas, kad tarnybinio patikrinimo išvada neteisėta ir nepagrįsta, patikrinimas buvo pradėtas dėl pareiškėjo vairavimo automobilio esant neblaiviam, be to paskirta per griežta tarnybinė nuobauda už tarnybinį nusižengimą.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Darytina išvada, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininkas J. K. 2010 10 14 ne tarnybos metu vilkėjo policijos pareigūno uniformą, buvo eismo įvykio vietoje neblaivus, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų, trukdė jiems atlikti savo tarnybines pareigas. Tai patvirtina teismo posėdyje peržiūrėta vaizdo medžiaga, pateikta UAB „Balticum TV“ redaktoriaus G. V. . Byloje nustatytus faktus : buvimą eismo įvykio vietoje neblaiviame stovyje, ne tarnybos metu vilkint pareigūno uniformą, atsisakymą pareigūnams pasitikrinti neblaivumą, atsisakymą duoti paaiškinimus bei kitas aplinkybes nustatytas tarnybinio patikrinimo išvadoje patvirtino liudytojai S. Z. , L. C. , M. Z. , G. V. , A. L. . Aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai, padaryti ne tarnybos metu, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą. Tokie neteisėti pareigūno veiksmai daro įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pareiškėjas neteisingai nurodo, jog atleidimas už pareigūno vardo pažeminimą yra atleidimas už tarnybinį nusižengimą, be to jam skirta nepagrįstai griežta nuobauda. Pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Vidaus tarnybos statute apibūdinamo kaip Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, todėl šiais atvejais apskritai nėra prielaidų vertinimams, jog pareigūno vardo pažeminimas yra tarnybinis nusižengimas ir atleidimas yra taikoma tarnybinė nuobauda. Šiuo atveju konstatuotina būtent tokia faktinė situacija. Atleidimas iš tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte, už pareigūno vardo pažeminimą yra vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Vertinant visumą vidaus tarnybos nutraukimą reglamentuojančių normų, seka išvada, kad tokia aplinkybė (faktas) turi paaiškėti ar tapti žinoma subjektui, turinčiam įgalinimus atleisti pareigūną iš tarnybos, tik šiuo atveju prasideda atleidimo iš tarnybos terminų eiga. Atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Šiuo atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjo poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos. Daryta išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jam gali būti taikomos švelnesnės poveikio priemonės nei atleidimas iš tarnybos. Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys A4-189/2007, A16-1007/2006, A-62-2135/2011, A143-2206/2011).
Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų - ir kai paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Taigi esminiu elementu, suponuojančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme tai yra bylai reikšminga aplinkybė, kurią yra būtina nustatyti ABTĮ 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šią aplinkybę nustačius, ji turi būti įvertinta, taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.
Pasisakydama dėl faktinių Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo požiūriu bylai reikšmingų aplinkybių, kolegija pažymi, jog pareigūno vardo pažeminimą atsakovas sieja su pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesiu esant situacijai, kai jam priklausantis automobilis D. G. Caravan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 14 d. 21.30 val. atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, priklausantį S. Z. . Byloje nėra ginčijamos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) kad aukščiau aprašyta situacija iš tikrųjų buvo; 2) kad pareigūnas J. K. eismo vietoje buvo neblaivus 3) kad pareiškėjas buvo ne tarnybos metus su uniforma. Šių faktinių bylos aplinkybių pareiškėjas neginčija. Be to, jas patvirtina byloje esantys kiti įrodymai. Todėl išvardintos faktinės bylos aplinkybės laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje.
Tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga nustatyta, kad 2010 m. spalio 14 d. 21.34 val. gautas pranešimas apie į eismo įvykį, Girkalių kaime, Kretingalės sen., Klaipėdos raj. sav. Į įvykio vietą išsiųsti pareigūnai M. Z. ir L. C. . Į įvykio vietą nuvykę pareigūnai rado du apgadintus automobilius, kurių vienas priklauso Palangos miesto policijos viršininkui J. K. , kuris nurodė, kad automobilio nevairavo, o važiavo tik kaip keleivis ir kad vairuotoją Salomėją išvežė į ligoninę jos draugė. Nors eismo įvykio vietoje buvo automobilio D. G. Caravan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas J. K. , tačiau jis neigė vairavęs automobilį, atsisakė tikrintis blaivumą. svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, atsisakė teikti raštišką paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Liudytojos S. R. ir V. T. nurodė, kad J. K. automobilio nevairavo, o jį vairavo S. R. . Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 02 07 nutarimu nustatyta, kad 2010 10 14 eismo įvykį įvykdė S. R. , kuri yra nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams (b.l. 35-38).
Pareiškėjas įvykio metu buvo statutinis valstybės tarnautojas. Pagal Konstituciją valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.
J. K. kaip matyti iš jau aukščiau aptartų aplinkybių neatliko savo pareigos imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Vertinant pareiškėjo veiką, atsižvelgtina į Lietuvos policijos paskirtį bei uždavinius. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio nuostatas policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija ir jų atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo užtikrinimas ir kt. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato pareigą policijos pareigūnui gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam esant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Sistemiškai vertinat aukščiau aptartų policijos veiklą reglamentuojančių norminių aktų nuostatas, darytina išvada, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, o taip pat elgtis ir ne tarnybos metu taip, kad būtų užtikrinti policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliami uždaviniai. Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo, kadangi J. K. būdamas eismo įvykio betarpišku dalyviu (nevertinant ar vairavo automobilį ar ne) atvykusiems policijos pareigūnams atsisakė nurodyti įvykio aplinkybes, nepadėjo tyrimui, o priešingai sudarė kliūtis objektyviam įvykio aplinkybių nustatymui. Teisminio nagrinėjimo metu įvertinus aplinkybę, kad automobilį vairavo S. R. , J. K. veiksmų vertinimas dėl pareigūno vardo pažeminimo nesikeičia.
Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas ne tik nesilaikė cituojamo teisinio reguliavimo, Lietuvos Policijos etikos kodekso 14.1, 14.3, 12.10 punkto nuostatų, bet ir suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnas gali nesilaikyti teisinio reglamentavimo, ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias visuotinai suprantamas vertybes. Tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą policija ir menkina šios institucijos prestižą visuomenėje. Pareiškėjo veiksmai atsisakant nurodyti įvykio aplinkybes, teikti paaiškinimą, bendradarbiauti su įvykio vietoje esančiais pareigūnais dėl objektyvių įvykio aplinkybių nustatymo, įvertinus tai, kad jis pats yra policijos pareigūnas ir pagal 2009 m. liepos 21 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-361 patvirtintų pareigybių aprašymą privalo užtikrinti viešąją tvarką, užkardyti teisės pažeidimus ir kt., vertintinas kaip akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimas. Visa tai apibendrinus darytina išvada, jog pareiškėjas įvykdė priešingą teisei veiką, kuri akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja, nes tokia pareiškėjo veika yra diametrali uždaviniams, kurie keliami policijai - viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Todėl toks pareiškėjo veiksmų pobūdis, akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Taikant aukščiau nurodytą akivaizdumo kriterijų, tai laikytina pareigūno vardą pažeminusiu elgesiu. Todėl atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindus atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos procedūros nėra pažeistos, nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais ne darbo metu ir ne darbo vietoje sąmoningai elgėsi priešingai teisei, žemindamas pareigūno vardą, o taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirba, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais panaikinti skundžiamą atsakovo 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-588, kuriuo jis nuo 2010 12 16 atleistas iš vidaus tarnybos, nes už tokias veikas Vidaus tarnybos statute numatytas specialusis atleidimo iš tarnybos pagrindas (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Išmokėtina liudytojui A. L. išlaidos, susijusios su atvykimu į teismo posėdį 2011 03 31, jam atlikus savo pareigą, 154,56 Lt sumoje iš teismo specialiosios sąskaitos, į kurią J. K. yra įmokėjęs sumą, išmokėtiną liudytojams (ABTĮ 43 straipsnis).
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui J. K. įmokėtas lėšas 845,44 Lt į teismo specialiąją sąskaitą liudytojų išmokoms, kadangi kiti liudytojai nepateikė prašymų apmokėti jų turėtas išlaidas (ABTĮ 60 straipsnis, 43 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Išmokėti liudytojui A. L. 154,56 Lt kelionės išlaidų iš specialiosios teismo sąskaitos.
Grąžinti pareiškėjui J. K. 845,44 Lt, įmokėtą 2011 02 09 į Klaipėdos apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą, sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.