- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-129-227/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02475-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- V. S.
- Advokatai
- Diana Balčiūnienė
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-129-227/2011
teisėja Violeta Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02475-2010-4
2011 m. vasario 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui V. S. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos M. Dzelzienės pranešimą apie bylą bei šalių paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. materialinį išlaikymą po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-13 iki jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau, nei jam sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei 400 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-03-15 iki 2010-04-13 ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis mokosi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, baigęs gimnaziją, ketina siekti aukštojo išsilavinimo. Būdamas pilnametis, tačiau mokinys, siekiantis įgyti vidurinį išsilavinimą, negali dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Teigė, kad nuo jo pilnametystės(2010-03-15) jį išlaiko mama V. S., o atsakovas išlaikymo neteikia. Jam kas mėnesį išlaikymui jam reikalingi 800 Lt, iš kurių 350 Lt skiria maistui, 50 Lt vaistams ir vitaminams, 150 Lt mokymosi ir lavinimo reikmėms (knygoms, internetui, korepetitorių paslaugoms), 50 Lt higienos priemonėms, 50 Lt būsto išlaikymui tenkanti dalis, 150 Lt drabužiams ir avalynei.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. S. ieškovui E. S. materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-15 iki E. S. mokymosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose pabaigos, bet ne ilgiau, negu jam sukaks 24 metai ir 300 Lt išlaikymo dydžio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-03-15 iki 2010-04-15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas mokosi gimnazijoje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl negali užsidirbti lėšų pragyvenimui. Savo pareigas ieškovas atlieka tinkamai, pamokų nepraleidžia. Teismas darė išvadą, kad ieškovo poreikiams patenkinti reikalinga 600 Lt suma kas mėnesį: 350 Lt maistui, 50 Lt sveikatos ir higienos reikmėms, 50 Lt ieškovui tenkanti būsto išlaikymo dalis, 80 Lt drabužiams ir avalynei, 20 Lt kanceliarinėms reikmėms, 10 Lt transporto išlaidoms, 10 Lt telefono išlaidoms, 30Lt laisvalaikiui. Konstatavo, kad trečiajam asmeniui V. S. skirta 560,91 Lt socialinė pašalpa ir 312 Lt parama mokinio reikmėms įsigyti. Asmeninės nuosavybės teise turi motinos dovanotą butą, gyvena kartu su dviem savo vaikais – ieškovu E. S. ir V. S.. Atsakovas V. S. nuo 2010-01-18 dirba UAB „Metal Invest“ po 4 darbo valandas per dieną, gauna 364 Lt dydžio darbo užmokestį kas mėnesį, savo vardu turi registruotas dvi transporto priemones, nekilnojamojo turto neturi. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-08 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: tuo metu buvusiam nepilnamečiui E. S. ir V. S. po 375 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nustatyto išlaikymo vaikams neteikė, 2010-06-01 buvo skolingas 7260 Lt, skolą moka per antstolį, nereguliariai, apie 200 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad turi dar vieną nepilnametį vaiką T. S., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei trečiojo asmens. Pažymėjo, kad nors V. S. pajamos per mėnesį yra apie 500 Lt, o atsakovo tik 380 Lt, tačiau visas trečiojo asmens pajamas sudaro gaunamos socialinės pašalpos, ji registruota darbo biržoje, jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, kas neabejotinai riboja galimybes gauti ne tik gerai apmokamą darbą, bet ir darbą, kuris atitiktų jos sveikatos lygį. Jos gaunama apie 700 Lt per mėnesį pagalba iš motinos ir brolio nėra jos uždirbamos pajamos ir brolis bei pensininkė mama neturi pareigos teikti pagalbos. Teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė tikrosios savo turtinės padėties. Jo paties prašymu jis pradėjo dirbti puse etato – po 4 valandas per dieną, nuo ko tiesiogiai priklauso atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydis. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatė, kad atsakovas turi sveikatos problemų, todėl prie paramos turėtų prisidėti lygiomis dalimis su trečiuoju asmeniu V. S.. Atsižvelgė į tai, kad tretysis asmuo suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas tretysis asmuo skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sumažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-10 sprendimu priteistą 300 Lt išlaikymą bei įsiskolinimą iki 135 Lt arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nevertino visų pateiktų įrodymų, padarė niekuo nepagrįstas išvadas, sprendimas yra sutrumpintų motyvų, neįvertinti bylos nagrinėjime dalyvavusių liudytojų parodymai ir jie neįtraukti į sprendimą, neatskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir padarė niekuo nepagrįstas išvadas, kad atsakovas nenurodė tikrosios turtinės padėties. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu jo gaunamas pajamas sudarė tik iš UAB „Metai Invest" gaunamas darbo užmokestis – 354 Lt. Jokio kilnojamojo turto, santaupų, kitokio vertingo turto neturi. Turi du automobilius, iš kurių vienas sugedęs, nebetaisomas ir gali būti parduotas tik kaip metalo laužas. Išregistruoti ir parduoti negali, nes automobiliui yra uždėtas areštas. Nurodo, jog antrasis automobilis yra registruotas jo vardu, nors pirktas sugyventinės lėšomis. Ji automobilio nevairuoja, todėl jis ir buvo užregistruotas atsakovo vardu. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas neatsižvelgė ir nepasisakė apie kitus du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat turi pareigą išlaikyti. Sūnui V. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 375 Lt iki jo pilnametystės. (duomenys neskelbtini) gimė trečias sūnus T. S.. Tai, kad sūnui T. išlaikyti jo motina D. B. skyrė po 500 Lt mėnesiui, teismas įvertino kaip jo dalį, kurią jis skiria Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad jis nurodė ne visas pajamas. Visos gaunamos pajamos yra skiriamos vyresniesiems sūnums, o prie sūnaus T. išlaikymo nebegali prisidėti. T. išlaiko jo motina D. B., kuri dar ir jį materialiai remia. D. B. gauna 900 Lt socialinę pašalpą, materialiai, kaip ir trečiajam asmeniui V. S., jiems padeda D. B. tėvai. Šiomis pajamomis jie tenkina minimalius poreikius, nes kitokių pajamų šaltinių neturi. Jis nurodė teismui, jog anksčiau ir dabar ieško geriau apmokamo darbo. Tvirtina, kad niekada nenusišalino nuo savo vaikų išlaikymo ir teikė jį pagal savo materialines galimybes, sau skirdamas lėšų tik minimaliems poreikiams patenkinti. Teismas nepagrįstai sprendime padarė išvadą, kad trečiojo asmens materialinė padėtis yra blogesnė nei jo. Tretysis asmuo - V. S. turi asmeninės nuosavybės teise butą, du automobilius. Vienas iš automobilių įgytas 2009-05-26. Jai materialiai padeda motina, brolis, kurie skiria paramą kiekvieną mėnesį po 700-800 Lt, jai mokama netekto darbingumo pensija, socialinė pašalpa -788 Lt, taip pat 312 Lt parama mokinio reikmėms įsigyti. Be to, išlaikymas ieškovui turėjo būti priteistas iki jis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Baigus vidurinės mokyklos dieninį skyrių ir įstojus mokytis į aukštosios ar profesinės mokyklos dieninį skyrių, klausimas dėl paramos teikimo turėtų būti sprendžiamas naujai, atsižvelgiant į naujas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. S. prašo palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo V. S. nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-10 sprendimas yra pagrįstas. Teigia, kad atsiradus sveikatos problemoms negalėjo išlaikyti vaikų, todėl 2009-09-08 buvo padidintas nuo 130 Lt priteistas E. S. ir V. S. išlaikymo dydis iki 375 Lt kas mėnesį iki pilnametystės. Nurodo, kad gyvena mamos dovanotame bute, mama pensininke kiek galėdama padeda išlaikyti vaikus ir susimokėti už komunalines paslaugas. Jei būtų skolinga už komunalines paslaugas, tai negautų socialinės pašalpos. Socialinė pašalpa šiuo metu yra 560 Lt. Parama yra 312 Lt , skirta abiems vaikams prieš rugsėjo 1- ąją. Teigia, kad įsigijo automobilį „Ford Escort“ 1998 m. gamybos už brolio paskolintus pinigus, tačiau jam pinigų negalės grąžinti, o galės grąžinti tik automobilį. Kitas automobilis „Ford Escort“ 1988 m. gamybos – nebepataisomas. Nurodo, kad mama ir brolis skiria pinigus, kadangi buvo mokama 226 Lt invalidumo pensija, kurių neužteko net vaistams ir mokamiems tyrimams. Šiuo metu negauna netekto darbingumo pensijos, yra registruota darbo biržoje ir pati ieško darbo, kuri galėtų dirbti pagal savo sveikatos būklę. Todėl matydami tokią situaciją mama ir brolis padeda jai ir vaikams, kad sūnus E. įgytų vidurinį išsilavinimą, skirdavo pinigų.
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas E. S. pilnametis tapo 2010 m. kovo 15 d. ir nuo to laiko atsakovas išlaikymo jam neteikia. Jis mokosi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4 klasėje, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Ieškovo tėvas- atsakovas V. S. turi dar du nepilnamečius vaikus V. S., gim. (duomenys neskelbtini) , kurio išlaikymui yra priteista 375 Lt kas mėnesį ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini) . Turi dvi transporto priemones, nekilnojamojo turto neturi . Dirba UAB ,,Metal invest“, jo uždarbis siekia 800 Lt per mėnesį. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu teigia, kad jis pagal savo turtinę padėtį neišgali teikti išlaikymo po 300 Lt per mėn.
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pilnamečio vaiko (CK 2.5 str. 1 d.) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka tada, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Nuostata dėl šios kategorijos asmenų teisių į išlaikymą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Seimui 2004 m. lapkričio 11 d. pakeitus ir nauja redakcija išdėsčius Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalį. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo teisės spragą, nes nebuvo nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies taikymą, yra nurodęs, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti .
Nagrinėjamu atveju ieškovas mokosi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Tai reiškia, kad jis siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl šiuo metu negali užsidirbti lėšų pragyvenimui. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbų atlikimui ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas privalo teikti paramą savo sūnui iki jis mokysis, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Kaip seka iš bylos duomenų ieškovas jokio turto bei transporto priemonių neturi, jam paskirtas nemokamas maitinimas, vienkartinė jam ir jo broliui skirta 312 Lt parama prieš rugsėjo pirmąją, jis gyvena kartu su nepilnamečiu broliu ir motina jos 2 kambarių bute, kurį padovanojo močiutė. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo motina V. S. registruota darbo biržoje, jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis bei paskirta ir mokama 226,77 Lt netekto darbingumo pensija. Todėl akivaizdu, jog jos gaunamų pajamų nepakanka pilnamečio vaiko būtinų poreikių patenkinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tik 2009-09-08 teismo sprendimu iš atsakovo priteista po 375 Lt per mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui. Įrodymų, jog jo turtinė padėtis po to pablogėjo, nėra. Teisėjų kolegija apelianto teiginį, jog jis uždirba 354 Lt ir todėl negali teisti pilnamečiui sūnui po 300 Lt per mėnesį, atmeta kaip nepagrįstą. Kaip teisingai nurodo apeliantas, jis kurį laiką dirbo pusę etato ir gavo nurodyto dydžio atlyginimą, iš kurio po 200 Lt skyrė dviejų vaikų išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas po paskutinės teismo posėdžio dienos nuo 2010 m. lapkričio 1 d. dirba pilną darbo dieną ir jo darbo užmokestis sudaro 800 Lt., t.y. jo pajamos padidėjo 400 Lt. Tai reiškia, kad atsakovo turtinė padėtis po skundžiamo sprendimo priėmimo, pagerėjo. Tačiau apeliaciniame skunde jis šios aplinkybės nenurodo. Priešingai, jis skunde toliau tvirtina apie gaunamą 354 Lt uždarbį per mėnesį. Tuo patvirtinamas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog atsakovas nenurodo tikrosios savo turtinės padėties. Teismas išreikalavo iš Sodros duomenis apie apelianto gaunamas pajamas ir tik apeliacinės instancijos teisme apeliantas pripažino kad dirba pilnu etatu.
Apelianto teiginys, jog jis privalo teikti išlaikymą sūnui V., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnui T., gim. (duomenys neskelbtini) , pagrįstas. Tačiau V. šiais metais taps pilnamečiu, o T. išlaikymui pagal jo amžių(šiuo metu 9 mėn) reikalinga skirti mažesnę pinigų sumą išlaikymui nei kitiems sūnums, kuriems atitinkamai: 17 ir 18 metų. be to, kaip pripažįsta apeliantas, sūnų T. pilnai išlaiko vaiko motina. Įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, nėra. Pirmosios instancijos teismo nustatyta 600 Lt pinigų suma, reikalinga kas mėnesį būtinų E. S. poreikių patenkinimui ir priteista iš atsakovo 300 Lt suma , negali būti laikoma pertekline. Atsakovas, tvirtindamas negalįs teikti nustatyto dydžio išlaikymo pilnamečiui sūnui, neįvardino, kokio dydžio išlaikymas sūnui būtinas. Ta aplinkybė, jog tretysis asmuo turi dviejų kambarių butą, neduoda pagrindo pripažinti, kad jos turtinė padėtis geresnė. Tai vienintelis šeimos bustas, gautas dovanų iš motinos. Jame gyvena S. su dviem vaikais. Atsakovas ir tretysis asmuo turi po dvi transporto priemones.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kiekvieno iš ieškovo tėvų gaunamas pajamas, jų turtą, tai, jog būtina teikti ieškovui išlaikymą, o vaiko motina viena neišgali sūnaus išlaikyti. Iš visų aukščiau aptartų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo teikti pilnamečiui sūnui E. S. materialinį išlaikymo po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-15 iki E. S. mokysis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau, negu jam sukaks 24 metai.
Apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priteisti išlaikymą tik iki sūnus mokysis vidurinėje mokykloje, nepagrįstas. Atsakovas bet kada, esant teisiniams pagrindams, tarp jų ir piktnaudžiavimo teise atveju, gali ginti savo teises teisme reikalaudamas priteisto išlaikymo pilnamečiam vaikui nutraukimo.
Aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas(CPK 326 str. 1 d. 1 p). Iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu , į valstybės biudžetą(CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 Lt(aštuonis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.