Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. N., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys su priedais jam įteikti (b. l. 14), apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta (b. l. 24).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškiniu sutinka, ieškinys tenkintinas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes vaikas gyvena su mama ir nėra gauta pranešimų dėl netinkamos vaiko priežiūros. Taip pat yra pagrindas tenkinti ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas bendravo su atsakovu. Pokalbio metu atsakovas ieškinio neginčijo, nurodė, kad nori sudaryti taikos sutartį. Atsakovas teigė dirbantis vairuotoju.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo kopijos (b. l. 3) matyti, kad K. N. gimė (duomenys neskelbtini), jo mama yra I. K., tėvas – A. N. Pažyma apie šeimos sudėtį, dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymai patvirtina, kad K. N. gyvena su mama I. K.

Ieškovė prašo nustatyti sūnaus K. N. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Vaiko socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina, su kuria nuolat gyvena, neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su atskirai gyvenančiu tėvu. Teismas pripažįsta, kad K. N. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Ieškovė ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pasisakė, kad dėl vaiko K. N. bendravimo su tėvu nekyla jokių ginčų, nėra prašymo nustatyti bendravimo tvarką, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą.

Ieškovė I. K. prašo priteisti iš atsakovo A. N. nepilnamečio sūnaus K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) dienos iki sūnaus pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą 1870 Eur už laikotarpį nuo 2021-08-27 iki 2022-08-01. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų neišreiškė, prašomos priteisti išlaikymo sumos - 220 Eur per mėnesį, neginčija. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymų apie pajamas (b. l. 5, 6) matyti, kad I. K. nedirba, gauna socialinę pašalpą ir apie 233 Eur per mėnesį išmoką vaikui. Išvadoje (b. l. 15-17) nurodyta, kad ieškovė gyvena nuomojamame (nuomos mokestis 20 Eur per mėn.) gyvenamajame būste. Butas yra apie 40 kv.m., 2 kambarių ir virtuvės su daliniais patogumais. Bute gyvena ieškovė su sūnumi K. ir pilnamete dukra. Duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų kokio nors turto, byloje nėra. Ieškovė teigia, kad ji nekilnojamojo turto neturi. Tai įrodo, kad viena ieškovė negali išlaikyti sūnaus, iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas vaikui. Atsakovas A. N. nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Ieškovės teigimu jis turi nuosavą gyvenamąjį plotą ir 3 ha žemės sklypą. SODRA duomenys apie atsakovo A. N. darbovietes įrodo, kad atsakovas dirba MB (duomenys neskelbtini). Atsakovas įstatymu yra įpareigotas išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Byloje nenustatyta priežasčių, dėl kurių jis negalėtų teikti išlaikymą vaikui. Teismas pripažįsta, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi (ieškovės paaiškinimas, atsakovas nepateikė įrodymų apie šeimą), todėl teismas sprendžia, kad išlaikymo dydis – po 220 Eurų per mėnesį - atitinka vaiko poreikius ir tėvo galimybes. Ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat yra tenkintinas. Ieškovė įsiskolinimą skaičiuoja už 11 mėnesių po 220 Eur. tai sudarytų 2420 Eur. Ieškovė pasisakė, kad atsakovas iki 2022-06-01 vaiko išlaikymui duodavo po 50 Eur per mėnesį, ji šį išlaikymą įskaito ir prašo priteisti likusį įsiskolinimą 1870 Eur. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neginčija. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas. Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai I. K., su kuria nustatoma nepilnamečio vaiko K. N. gyvenamoji vieta.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei I. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 7-8), be to, ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo A. N. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 79 Eur dydžio žyminio mokesčio (220 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo; 56 Eur – už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (1870 Eur x 3 procentai), 100 Eur – už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Iš viso žyminis mokestis yra 235 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą Genadijų Lukminą, valstybė patyrė išlaidas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 190,00 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama I. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui K. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 1870 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) už laikotarpį nuo 2021-08-27 iki 2022-08-01.

Nustatyti, kad I. K. uzufrukto teise valdys ir tvarkys K. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirtas išlaikymo lėšas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 425 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, iš jų 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus), įmokos kodu – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, ir 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų), įmokos kodu – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.