Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-06-07 · Civilinė byla Nr. e2-6336-980/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
e2-6336-980/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04041-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
S. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-6336-980/2017(Proceso Nr.2-06-3-04041-2017-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.1.5.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.; (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui S. R. (S. R.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 141,89 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovo darbuotojams patikrinus atsakovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje (toliau – Objektas) sunaudotos elektros energijos reikmėms įrengtą apskaitą, nustatyti elektros apskaitos prietaiso pažeidimai – nutrauktos elektros skaitiklio gamyklinės plombos, nuo įvadinio atjungimo aparato atjungtas įvadinis nulinis laidas. Atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovas atsakovui surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (toliau – EEVVA) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas paskaičiuotos 141,89 Eur žalos dydis, skaičiuojamas nuo paskutinio patikrinimo, t. y. nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. pagal EEVVA surašymo metu buvusių elektros imtuvų faktinę galią. Atsakovas S. R. apie paskaičiuotą žalos ir skaitiklio funkcionalumo atstatymo išlaidų dydį buvo informuotas raštu, tačiau iki šiol padarytos žalos ieškovui neatlygino.

Pagal 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 120 punktą nustačius Taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir (ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą.

Taisyklių 79 punkte teigiama: „Elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas, plombų pažeidimas ar be operatoriaus sutikimo išardymas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas arba savavališkas elektros įrenginių prijungimas prie operatoriaus tinklo yra šių Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokiam vartotojui taikomos ir kitos atitinkamos šių Taisyklių nuostatos.“

Taisyklių 132.11 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai „nustatoma, kad vartotojui įrengtas elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos prietaiso schemos elementas sugadintas taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas <...> arba pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniams vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad specialūs elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostolių apskaičiavimo būdai yra nustatyti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir jų taikymas yra pagrįstas (2008-11-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009-09-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009).CK 6.246 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Tačiau dėl jos nustatymo nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl žalos padarymo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė ta faktine aplinkybe, kad žala buvo padaryta atsakovui neteisėtai vartojant elektros energiją. Atsakovo neteisėta veika pasireiškė neteisėtais aktyviais veiksmais. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus - savavališkai atjungė įvadinį nulinį laidą, todėl elektros apskaitos prietaisas suvartojamos elektros energijos nefiksavo ir tokiu būdu neteisėtai vartojo elektros energiją (apeinant elektros apskaitą), kurios suvartotas kiekis negalėjo būti užfiksuotas, t.y. atsakovas atliko draudžiamus atlikti veiksmus.

Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo 141,89 žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y., 2017 m. gegužės 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. R. (S. R.) 141,89 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 141,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio, ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ į.k. 304151376, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė