Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-10 · Byla Nr. N1-336-827/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-10
Bylos Nr.
N1-336-827/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58817-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Civilinis atsakovas
B. Ž.
Nukentėjusysis
A. A.
Kaltinamasis
E. Ž.
Advokatai
Kazimiras Paplovuchinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-336-827/2020Proceso Nr. 1-01-1-58817-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2, (S) 1.2.4.6.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaiteiprokurorams Mantui Januškevičiui, Žanetai Žalėnaitei,

nuketėjusiesiems O. R., G. Ž., nukentėjusiajai ir civilinei atsakovei B. Ž., nukentėjusiajai A. A., jos įstatyminiams atstovams VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įgalioti atstovai N. G., direktorė A. P.

kaltinamajam E. Ž.,jo gynėjui advokatui Kazimirui Paplovuchinui,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms D. Č., D. R. (įstatyminė kaltinamojo E. Ž. atstovė0, Z. B.

teismo medicinos specialistei R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 8 klasių išslavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi 9 klasėje (duomenys neskelbtini)mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas šioje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2018-12-12 apie 21.00 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio Šiltnamių g. 38, Vilnius, bendrame koridoriuje ir laiptinėje, įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties, sukėlė konfliktą, kurio metu savo kaimynę O. B. ranka pastūmė į kairį petį, po ko nukentėjusioji O. B. nugriuvo ant lovos, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, po to, susigrūmė su savo mama B. Ž., kurią grumtynių metu parvertė, kuri krisdama atsitrenkė į koridoriuje stovėjusį šaldytuvą, dėl ko sukėlė nukentėjusiajai B. Ž. fizinį skausmą, po to atėjusiam jį sudrausminti, jo broliui G. Ž., vartodamas necenzūrinius žodžius, žodžiais pradėjo grasinti G. Ž. nužudyti, bei provokavo ir kvietė muštis su juo, mėgino suduoti smūgius G. Ž., tačiau smūgių nesudavė, nes nukentėjusiajam G. Ž. nepataikė, o vieną smūgį sudavė mamai B. Ž. iš kojos į petį, tuo metu, kai ji bandė užstoti G. Ž., tokiu būdu B. Ž. sukėlė fizinį skausmą, ir taip demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, E. Ž. mušdamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2019-05-08 apie 08.45 val. kilusio konflikto metu, prie namo esančio V. Pietario g. 8, Vilnius, suėmė ir pradėjo tampyti nepilnametei A. A. už plaukų, po to nutempęs ją į šio namo laiptinę rankomis sudavė A. A. ne mažiau 4 smūgius į galvą, po ko suėmęs už kojų A. A. nutempė ją į šio namo (duomenys neskelbtini) butą, kur diržu, bei rankomis A. A. sudavė dar nemažiau 4 smūgius į kojas, petį, veidą, dešinę ranką, taip nukentėjusiajai A. A. padarė veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje - nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas kaip kaltinamasis E. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltę pripažįsta iš dalies. Buvo susipykęs su mama, buvo susinervinęs, todėl stūmė O. į kairį petį į jos kambarį. Brolis norėjo juos išskirti. Galvojo, kad jis nori pulti kaltinamąjį, todėl pradėjo keiktis, išbėgo į kiemą, kur buvo socialiniai darbuotojai. Su mama pykosi, O. B. stūmė į petį. Ji buvo prie durų. Stūmė į jos kambarį ir uždarė duris. O. nugriuvo ant lovos. Kai pykosi su mama, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo susikibę, grūmėsi. Brolis norėjo juos išskirti. Tada kaltinamasis puolė brolį. Su mama griuvo ant šaldytuvo. Atsistojo, tada atėjo brolis. Kaltinamasis pradėjo keiktis, sakė, kad nužudys jį, nors iš tikrųjų nežadėjo to daryti. Brolis buvo išsigandęs. Jis kaltinamajam netrenkė. Kaltinamasis bandė trenkti broliui, bet nepataikė.

Pirmiausiai konfliktas įvyko su mama, po to su O.. Brolis išėjo iš O. mamos kambario. Buvo triukšmas. Su mama nesutardavo. Dabar susitaikė, kaltinamasis bando eiti į mokyklą. Mama gyvena su O., brolis gyvena atskirai. Policiją kvietė socialiniai darbuotojai. Jie buvo atėję pas kaltinamąjį. Kai išbėgo į kiemą, socialiniai darbuotojai klausė, kas jam yra. Lūpos buvo suskilusios iš pykčio. Buvo be marškinėlių, jie liko koridoriuje. Santykiai su broliu broliški, pasikalba. Brolis kaltinamąjį paremia materialiai. Su kaimyne mažiau bendrauja, kad nebūtų konfliktų. Tada buvo susijaudinęs ir susipyko. Daugiau tokių konfliktų nebuvo. Santykiai su broliu ir su kaimyne nėra priešiški.

Dėl A. A. epizodo kaltinamasis paaiškino, kad ryte paskambino jai, susitarė susitikti Savanorių stotelėje 8.40 val. Susitiko, kalbėjo, pykosi. Pakvietė A. į Pietario gatvę, toliau pykosi. Melas, kad tempė už plaukų. Ji pati sutiko eiti. Užėjo į laiptinę, toliau pykosi, apsidaužė, užėjo į koridorių ir barėsi. Tada užėjo į kambarį, kur kaltinamasis trenkė A. diržu. Koridoriuje susistumdė. Ji jam spyrė, kaltinamasis jai trenkė. Į butą A. užėjo pati. Koridoriuje barėsi. Bute A. gavo diržu. Pykosi dėl išdavystės. Diržas kabėjo bute. Juo trenkė per kojas. Ant rankos liko žymė gal nuo smūgio ranka. Už plaukų netampė, jeigu būtų tampęs už plaukų, būtų girdėję kaimynai. Nuo ko buvo sumušimai ant veido, nežino. Vėliau buvo su ja susitikęs, tokių sužalojimų nebuvo. Įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus. Po šito įvykio bendravo su A. rugsėjo mėn. Norėjau atsiprašyti, bet ji buvo įsidėjusi ausines, nenorėjo bendrauti. Jis norėtų atsiprašyti nukentėjusiosios. Turi SMS pranešimą, kuriuo sveikino su gimimo diena. Kai mušė, A. atsispirdavo, mosikavo rankomis. Nežino, iš kur pas A. atsirado sužalojimas kairiame smilkinyje. Laiptinėje trenkė į petį ar kitą kūno vietą, bet ne į veidą. Diržu trenkė per kojas, užpakalį. Į veidą negalėjo pataikyti.

Šalies argumentai

Dėl civilinio ieškinio nurodė, jog nesutinka, kad A. padarė žalos, mano, kad ji neturi teisės prašyti atlyginti žalą. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu taip pat nesutiko. 2020-07-27 teismo posėdyje nurodė, kad su A. A. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad žala turi būti vertinama 100 eurų, su teritorinės ligonių kasos ieškiniu nesutiko (t. 1, b. l. 139-141).

Apklausta kaip nukentėjusioji ir civilinė atsakovė B. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad A. A. pažįsta seniai, sūnus su ja daug metų bendravo. Ne kartą ji yra padėjusi rasti A., kai pabėgdavo. Dėl konflikto pretenzijų sūnui neturi, santykiai normalūs. Kai nori, jis eina į mokyklą, kai nenori, neina. Dirba pagalbiniu darbininku. Darbas suderintas su mokykla. Ten vidurinė mokykla, vadinama tinginių mokykla, rašo ne pažymius, o taškus. Sūnus nori į kariuomenę. Įgyti profesiją nenori. Jis dirbti netingi, tvarko kapines. Dėl pareikštų civilinių ieškinių nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu dėl A. A. sužalojimo. Tai melagingi parodymai. Tas įvykis, kai A. buvo sumušta, buvo jos namuose, kodėl jos nekvietė, ji tuo metu buvo namuose. Jie apsikumščiavo ir viskas. Vietoj mokyklos A. važiuodavo pas juos į namus. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu taip pat nesutiko (t. 1, b. l. 141).

Nukentėjusioji O. B. teismo posėdyje parodė, kad tas konfliktas, kurio metu ji nukentėjo, įvyko taip pat dėl A.. Ji skatindavo E. prieštarauti mamai. Nukentėjusioji jam sakydavo, kodėl jis prieštarauja mamai. A. ateidavo pas juos nuo pat ryto, laukdavo, kol E. pabus. Abu eidavo į miestą. Dėl to konflikto E. pretenzijų neturi. Šiuo metu jie yra lyg šeima (t. 1, b. l. 141).

Nukentėjusysis G. Ž. teismo posėdyje parodė, kad dėl konflikto broliui pretenzijų neturi, su juo retai susiskambina, nes nukentėjusysis daug dirba. Dažniau skambina mamai, kartais atsiliepia brolis. Kai išsikraustė iš namų, retai bendrauja. Galiu apibūdinti brolį, kad yra tinginys, nenori mokytis. Tingi padėti kažką padaryti namie, dažniausiai žaidžia su telefonu (t. 1, b. l. 141).

Apklausta kaip nukentėjusioji A. A. teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu jai 16 metų. Žino dėl ko yra pakviesta į teismą. 2019-05-06 važiavo į mokyklą. Išlipo Savanorių stotelėje susitikti su drauge. Priėjo E. ir pasakė eiti pasiimti savo daiktų. Paprašė atnešti, pasakė jam, kad palauks jo. E. nesutiko, įstūmė ją į laiptinę, trenkė per veidą. Ji trenkė jam atgal. E. liepė eiti su juo. Kumščiu trenkė į pakaušį, už plaukų tempė iki buto. Ji atsisėdo prie balkono, verkė. E. ją spardė, jai iš kišenių iškrito daiktai. Įėjo į butą, nes nebuvo kitos išeities. Bute E. pradėjo pjaustyti sau venas, bėgo kraujas. Jis sakė, kad viskas čia per ją. Į butą atėjo kaimynė, bet greitai išėjo. E. numetė televizorių. Paėmė diržą ir trenkė jai per petį, mušė kumščiu. Sakė, kad neišeis, kol nepažadės, kad bus su juo. E. padėjo toliau telefoną, todėl negalėjo niekam paskambinti. Pažadėjo, kad liks su juo. E. palydėjo ją iš buto. Vėliau parašė pareiškimą policijai dėl sumušimo. Dabar jau visko neprisimenu.

Į klausimus paaiškino, kad Ant rankos buvo kraujosruva, bet sugijo. Neprisimena, ant kurios rankos buvo guzas. Nuo diržo ant peties buvo žymės, skaudėjo koją. E. ranka mušė per žandą, pakaušį, per operuotą koją. Jai atrodo, kad pas gydytoją nebuvo. Tik, kai buvo dėl ekspertizės, pasakė gerti vaistus nuo skausmo. Ekspertė matė ant rankos mėlynę. Buvo išrauti plaukai, nors to ekspertė nematė. Nugaroje liko žymės nuo diržo. E. ją pastūmė pas save koridoriuje. Iš kišenių išbyrėjo daiktai. Stūmė iš priekio, ji nugriuvau ant nugaros ir tada iš kišenės pabiro daiktai.

E. pradėjo mušti ją, kai įstūmė į laiptinę. Susiginčijo dėl rūbų ir gavo per veidą delnu, o tada į pakaušį. Į pakaušį trenkė du kartus, į veidą daugiau kartų. Per žandą mušė delnu 3-4 kartus. Į pakaušį mušė kumščiu. Buvo laiptai pakilę šiek tiek aukščiau. Liepė kilti į jo aukštą. Ji sakė, kad reikia į mokyklą. E. ją stumdė laiptinėje, tempė už plaukų. Ji buvo susirišusi uodegytę, laikė plaukus, kad neskaudėtų. Po to pradėjo slinkti plaukai. E. įstūmė ją į koridorių, atsisėdau prie balkono, stumdėsi. Vėliau E. ją pastūmė, nugriuvo, viskas išbyrėjo. Kai pargriuvau, E. už kojų ją įtraukė į savo kambarį, surinko jos daiktus. Kambaryje sėdėjo ant jo mamos lovos ir spyrė E. į krūtinę. Jis pradėjo mušti į petį, į koją ne mažiau dviejų kartų. Į petį daugiau kartų, nes dar mušė diržu, kuris kabėjo ant spintos. 4 kartus tikrai trenkė į nugarą, kur yra sparnas (mentis), ir į petį, buvo guzas. Dar mušė į koją. Daugiau smurto nebuvo.

Kaimynė atėjo pradžioje, kai E. supjaustė rankas, prašė nukentėjusiosios subintuoti. Kaimynė atėjo iki smurto prieš ją. Jai nieko nesakė. Norėjau pasakyti, kad gal palaikytų E., kol išeis, bet jis toks žmogus, gali šokti ant bet ko.

Panašių atvejų buvo ir anksčiau. Kitame bendrabutyje yra gavusi nuo E., kai buvo ir jo mama. Tada sėdėjo. E. šoko ant nukentėjusiosios. Nukentėjo ir jo mama. Tai buvo senokai. Sename bendrabutyje E. nenorėjo nukentėjusiosios išleisti, daužė, ji krito ant stalo.

Po šio įvykio E. rašė įžeidžiančias žinutes. Grasino, kad bus blogai. Su teta nutarė pakeisti telefono numerį, bet E. „nulaužė“ jos feisbuką, sužinojo telefono numerį ir vėl rašinėjo. Kartą susitiko, kai važiavau iš mokyklos. Sakė, jeigu jam bus blogai teisme, atsakys savo gyvybe. Neseniai dar rašė į feisbuką, kad nori susitikti, atšvęsti gimtadienį. Šias žinutes rašė, kai jau buvo karantinas. Siūlė atšvęsti jo gimtadienį. Jos draugai žinojo visą tai, bet nesikišo. Nukentėjusioji sakė jiems neliesti E., viską nuspręs teismas.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. A. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 186).

Apklausta kaip teismo medicinos specialistė R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad yra įtraukta į ekspertų sąrašą ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės. Tvirtina išvadą. Tyrimas pradėtas 2019-09-09 12.45 val. Apžiūroje dalyvavo pati A. A. ir V. M.. Apžiūrint, apie koją nieko nesakė. Kaip nurodyta išvadoje, nustatyti du sužalojimai, veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodinė kraujosruva 3 cm skersmens, formos neturėjo.

Tai ką A. A. jiems nurodė, užfiksavo tyrimo medžiagoje papildomame paaiškinime, kad dešinės rankos skausmas, atliekant judesius dešinės peties sąnaryje. Tai reiškia, kad daugiau jokiais kitais skausmais ji nesiskundė. Apžiūrint nurodė skausmingumą, čiuopiant menčių projekcijoje. Tai ta vieta, kur yra atsikišusios mentės, bet jokių išorinių požymių nebuvo.

Sužalojimai padaryti prieš 1-2 paras. Griuvimui ant lygaus paviršiaus nebūdingi, bet galėjo būti padaryti atsitrenkus į atsikišusius paviršius ne vienkartinai. Jeigu išrauti plaukai, turi būti fiksuotas plotas. Apžiūrėjo, bet nesimatė, kad būtų išrauti plaukai. Jeigu nėra ploto. Plaukuotoje galvos dalyje sužalojimų nebuvo. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiai, kurie paliko žymes.

Apklausta kaip liudytoja V. M. teismo posėdyje parodė, kad iš byloje dalyvaujančių asmenų ji yra mačiusi E., bendravo su jo mama, žino, dėl ko nagrinėjama byla. 2019-05-08 A. išėjo į mokyklą, grįžo apie pietus. Pastebėjo, kad veido išraiška buvo kitokia, pasimetusi, Kai paklausiau, kas atsitiko, pradėjo verkti, pasakė, kad mušė E.. Jautėsi prastai, paskambino direktorei, parašė pareiškimą policijai. A. pasakojo, kad stotelėje jos laukė E.. Jie santykius jau buvo nutraukę. E. sakė, kad A. jo negali palikti. Kvietė paimti daiktų. A. sutiko eiti iki namų, prašė, kad išneštų daiktus, bet E. įstūmė ją į laiptinę, tampė už plaukų. Tuo metu žmonių aplink nebuvo. A. priešinosi, trenkė E., bet jis vis tiek įsitempė į butą, mušė diržu, uždarė duris ir sakė neišleis, kol A. neprisieks, kad toliau draugaus su juo. Neturėdama išeities, ji pažadėjo. A. sakė, kad E. spardė į nugarą. Dvi savaites gėrė vaistus nuo skausmo. Kitą dieną kreipėsi į policijos komisariatą, važiavome į ekspertizę. Ekspertė pasiūlė važiuoti į Santariškes, atlikti rentgeną. Važiavo į Santariškes, lūžių nebuvo, patarė gerti nuskausminamuosius vaistus. Liudytoja matė raudonį prie smilkinio. Vėliau ant nugaros išryškėjo mėlynė. Kai buvo policijoje, A. labai skaudėjo ranką, net negalėjo pasirašyti. Liudytoja pasirašė už ją. A. ir E. draugystė truko 8 mėnesius, ne dvejus metus. A. sakė, kad E. mušė diržu per nugarą. Taip pat sakė, kad spardė koją, kumščiavo į galvą, nugarą. Diržu mušė bute. Po šio įvykio A. grįžo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ji jautėsi blogai. E. ją persekiojo, todėl pakeitė telefono numerį, bet jis vis tiek surado ir skambino. Mokykloje prašė, kad A. leistų mokytis namie. E. rašė, klausė, kodėl ji ne mokykloje, greičiausiai laukė jos. E. visaip grasino. A. net bijojo išeiti. Dar rudenį buvo susitikę autobuse, tai vėl grasino.

Apklausta kaip liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 111).

Civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė N. G. teimso posėdyje paaiškino, kad palaiko pareikštą 1000 eurų civilinį ieškinį. Po įvykio A. nelankė mokyklos, patyrė stresą, bendravo su psichologais. Mano, kad toks civilinio ieškinio dydis yra tinkamas. Iki šio įvykio A. mokyklą lankė įvairiai. Po šio įvykio mokėsi namie.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018-12-21 21:06 val. Bendrajame pagalbos centre gautas telefoninis pranešimas iš R. V., kuriame nurodoma, jog bendrabučio kieme vyksta konfliktas prieš nepilnametį (galimai neblaivus) vaikiną apie 15 m. Smurtauja jo brolis, vyko muštynės (t. 1, b. l. 20-21).

Iš 2018-12-12 B. Ž. protokolo pareiškimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2018-12-12 apie 21 val. Vilniuje, Šiltnamių g. 38, laiptinėje sūnus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu jai spyrė į kairę petį, tuo sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 22).

Iš 2018-12-12 O. B. protokolo pareiškimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2018-12-12 apie 21 val. Vilniuje, Šiltnamių g. 38, laiptinės koridoriuje kaimynas E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ją ranka stipriai pastūmė į dešinį patį, ji pajuto fizinį skausmą, nukrito ant lovos (t. 1, b. l. 22).

Iš 2018-12-13 G. Ž. protokolo pareiškimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2018-12-12 apie 21 val. Vilniuje, Šiltnamių g. 38, brolis E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu provokavo muštynes, grasino jį nužudyti. Tokie grasinimai kartojasi nuolat, prieš kelis metus buvo jį sužalojęs šakute, grasino peiliu, todėl ji bijo jo grasinimų, mano, kad jis gali juos realizuoti, prašo pardėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti (t. 1, b. l. 26).

Iš 2018-12-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog apžiūros objektas yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini)esantis daugiabutis gyvenamasis bendrabučio tipo namas. Namo laiptinės durys rakinamos telefonspyne. Pirmajame aukšte esančios laiptinės aikštelės grindys betoninės. Aikštelės dešinėje yra durys į koridorių. Jame abejose sienose yra butai. Koridoriaus kairėje prie sienos priešais dešinėje pusėje esančio buto, ant kurio durų staktos užrašytas Nr. (duomenys neskelbtini), stovi senas šaldytuvas. Už minėto buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio durys nepažymėtos jokiu numeriu. Buto durys atsidaro į išorę, į kairę pusę. Viduje prie šoninių sienų stovi lovos. Dešinėje lovoje guli neįgali moteris. Apžiūros metu, laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, koridoriuje bei bute nusikaltimo pėdsakų, pašalinių daiktų ar pažeidimų nematyti. Name ir jo prieigose vaizdo stebėjimo kamerų nematyti (t. 1, b. l. 28-31).

Iš 2018-12-12 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad patrulis J. O. jame nurodė, jog apie įvykį pranešė socialinė darbuotoja J. Š.. Kaip smurtą patyręs asmuo nurodyta B. Ž.. Sužalojimo vieta nurodyta nugaroje, tiek dešine mentimi. Smurtą patyrusio asmens būsena nurodyta šoko, didelio susijaudinimo ir akivaizdžiai neblaivaus bei apsvaigusio. Smurtu įtariamas asmuo nurodytas E. Ž., jo būsena – susijaudinęs. Smurtą patyręs asmuo ir įtariamas smurtu asmuo yra motina ir sūnus, E. Ž. yra nepilnametis. Įvykio aplinkybes gali paaiškinti O. R. (B.). Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog B. Ž. paaiškino, kad jos sūnus E. Ž. puolė ją, grumtynių metu E. Ž. pargriovė motiną ant grindų, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Atbėgęs ginti motinos G. Ž. susigrūmė su savo jaunesniu broliu, po ko visas konfliktas vyko kieme. Smurtu įtariamas asmuo buvo išvežtas į Santariškių vaikų klinikas, jis aiškino, kad jį mušė jo vyresnis brolis ir mama (t. 1, b. l. 35-36).

Iš tikrinimo alkotesterius duomenų matyti, kad 2018-12-12 21:45 val. B. Ž. buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, G. Ž. 21:46 val. nustatyta 0,00 promilių girtumas, O. R. 22:22 val. nustatytas 1,46 promilių girtumas (t. 1, b.l. 37-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji B. Ž. parodė, kad parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini)su sūnumis G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Apie du metus su E. nuolat kyla problemų, nes jis pradėjo bėgti iš namų, girtuokliauti, vartoti narkotikus, konfliktuoti namie, smurtauti prieš vyresnį brolį, vogti daiktus iš namų, todėl vertingus daiktus dabar saugo pas kaimynus. Jis jau daug kartų buvo sulaikytas policijos dėl vagysčių, narkotikų. 2018-12-13 turi dalyvauti teisme dėl narkotikų, nėra tikra, bet jai atrodo jis byloje yra liudytojas. 2018-12-09 E. iš kaimynės O. buto Nr.(duomenys neskelbtini) pavogė du jos pirktus degtinės butelius. To niekas nematė, bet apie degtinę jis žinojo ir vėliau pats prisipažino. Degtinę išgėrė su kaimynais. 2018-12-12 apie 21.00 val. išėjusi iš minėtos kaimynės buto į koridorių pamatė E.. Jis kalbėjosi su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) buto, A.. E. paklausė ar rytoj važiuos į teismą. Jis pareiškė, kad nevažiuos. Jie pradėjo bartis, nes pasakė, kad jei jis nevažiuos gaus baudą. Išgirdusi barnį išėjo O., kuri papriekaištavo E., kad šis pavogė degtinę. Jis puolė prie O. ir ją stipriai pastūmė, nuo smūgio ji nukrito kambaryje ant lovos. Ji užstojo O., nes E. šoko prie jos. Rankomis ir kūnu pradėjo jį stumti iš O. buto. Jis nepasidavė, norėjo išsiveržti iš jos glėbio, pradėjo stumdytis ir neišlaikę pusiausvyros koridoriuje nukrito, atsitrenkė į koridoriuje stovintį šaldytuvą. Tuomet ji sušuko, kad kas nors pakviestų G., kuris buvo (duomenys neskelbtini) bute pas O. tėvus. Išbėgo G. bandė raminti E., ginti ją. E. puolė ant brolio, provokuoti jį eiti muštis į lauką, ėmė nusirenginėti iki pusės. E. išėjo į laiptinės aikštelę. Jie su G. išėjo iš paskos. Ten E. puolė prie G. ir sudavė ranka, jai atrodo pataikė per veidą. Kai norėjo spirti koja ji užstojo G. ir E. dešine koja jai įspyrė į kairį petį, tuo sukėlė fizinį skausmą, iki šiol skauda. Kai vėl norėjo spirti su G. pripuolė, apglėbė jį rankomis, ji suspaudė jo rankas. Neišlaikė pusiausvyros, nukrito E. nukrito ant grindinio, ji užkrito ant jo, o G. ant jos. Laikė E., sakė, kad nurimtų. Jis pradėjo verkti, todėl paleido. E. tik su marškinėliais išbėgo į lauką. G. jam išnešė ir numetė jo striukę ir megztinį. Tuo metu iš namo išėjo vaikų teisių tarnybos darbuotojos, kurias pažįsta iš anksčiau, vienos vardas B., kitos vardo neatsimena. Jos priėjo prie E., paklausė, kas atsitiko. Jis pasiskundė, kad jam skauda nosį. Jos iškvietė medikus. Ji priėjo prie E. bandė jį nuraminti. Darbuotojoms pasakė, kas atsitiko. Vėliau atvažiavo GMP brigada ir E. išvežė į ligoninę, atvažiavo policijos pareigūnai. E. skundėsi dešinės veido pusės skausmu, jis buvo paraudęs. Nei ji, nei G. jo nemušė, gal susimušė, kai nukrito arba grumtynių metu. E. jai negrasino nužudyti, bet nuolat grasina broliui. Dėl E. nuolat bendrauja su socialinėmis tarnyboms, ieško pagalbos, bet jis jos nenori, su tarnyboms ir psichologais nebendrauja. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jai sukelto fizinio skausmo. Kūno sužalojimas jai nebuvo padarytas, patyrė tik fizinį skausmą, todėl jai medicininė pagalba nereikalinga, į teismo medicinos ekspertus nesikreips (t. 1, b.l. 44-45) Papildomai apklausta nukentėjusioji B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka liudyti apie savo šeimos narius. savo sūnui E. Ž. ji pretenzijų neturi. Gali pasakyti tik tiek, kad tą dieną jie abu buvo labai stipriai įsikarščiavę, paveikti emocijų. Abudu elgėsi neapgalvotai. Šiuo metu jie su sūnumi E. Ž. gyvena kartu, stengiasi gerinti savo santykius. Prašo nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl jos pareiškimo. Kadangi ji jokios žalos nepatyrė, kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo. Jie su sūnumi susitaikė (t. 1, b. l. 50).

Apklausta kaip nukentėjusioji O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog artimai bendrauja su kaimyne B. Ž. iš (duomenys neskelbtini) buto ir gerai pažįsta jos vaikus. B. jaunesnysis sūnus E. Ž. apie du metus yra labai pasikeitęs, konfliktuoja, girtuokliauja, vagia iš namų ir kaimynų. 2018 m. vasarą du kartus kreipėsi į policiją dėl E. elgesio, stumdymo, trankymo, bet ji prašoma B. pareiškimų nerašė. E. net puolė ant jos 70-mečio tėvo. 2018-12-09 E. iš jos neužrakinto buto pavogė B. pirktus du butelius degtinės. B. jai sakė, kad E. prisipažino pavogęs degtinę. 2018-12-12 apie 21.00 val. B. buvo jos bute, jos bendravo. B. išėjus iš buto, ji išgirdo, kad B. barasi su E.. Išėjusi į laiptinės koridorių. B. priekaištavo E., kad šis atsisakė važiuoti į teismą. Jis buvo agresyvus, B. sakė, kad ji jam nieko negali padaryti. Ji bandė E. sudrausminti, pasakė, kad jis vagis ir motinai dėl jos rūpesčio juo aplamai turėtų bučiuoti kojas, o ne atsikalbinėti ir draskyti akis. Tuomet jis atšovė, kad ji eitų namo ir užsidarytų, liepė uždaryti duris iš kitos pusės. Tuo metu ji stovėjo atsirėmusi dešiniu petimi į jos buto atidarytas duris. E. prišoko ir ją stipriai pastūmė į minėtą petį, ko pasekoje ji pajuto stiprų, staigų skausmą ir neišlaikiusi pusiausvyros nukrito ant lovos. E. dar bandė prie jos pulti, bet B. prišoko prie E. ir pradėjo ją ginti. Tada E. ir B. susikabino ir nukrito laiptinės koridoriuje ant grindų, atsitrenkė į koridoriuje stovintį šaldytuvą. B. sušuko, kad pakviestume jos kitą sūnų G. Ž., kuris tuo metu buvo pas jos tėvus (duomenys neskelbtini) bute. Ji puolė pas tėvus, kur G. pasakė, kad E. pargriovė B.. G. išbėgo iš buto ir E. pakėlė nuo B.. E. puolė prie G., ėmė provokuoti muštis, sakė: ,,einam vienas ant vieno". E. pradėjo nusirenginėti, nusirengė striukę ir megztinį ir išbėgo į laiptinės aikštelę. G. išbėgo iš paskos. Po to ir B.. Ji nėjo, bet girdėjo, kad aikštelėje vyko barnis. Po to matė, kad atėjo dvi vaikų teisių tarnybos darbuotojos. Ji išėjo į lauką, matė, kad E. gulėjo šaligatvio, aimanavo, kad jam skauda. Kas atsitiko nematė. Darbuotojos iškvietė medikus ir policiją. E. išvežė į ligoninę. Jos akivaizdoje nei B., nei G. E. nemušė. E. yra labai agresyvus, neadekvatus, nejaučiantis jokios pagarbos aplinkiniams, nuolat kelia barnius. B. nebegali su juo susitvarkyti. Nuolat mato ją kenčiančią, ji ieško pagalbos, bet nelabai kas jai ir padeda. Kūno sužalojimas jai nepadarytas, buvo tik sukeltas fizinis skausmas, todėl medikų pagalbos jai nereikėjo, į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Jos bute bendra tvarka nepažeista, krisdama nieko nesulaužė (t. 1, b.l. 54-55) Papildomai apklausta nukentėjusioji O. B. parodė, kad šiuo metu E. Ž. su ja nekonfliktuoja, kažkiek bando pataisyti savo elgesį. Pastebi, kaip jis pradėjo geriau bendrauti su savo mama B. Ž. bei su kitais kaimynais. Nori pasakyti, kad tą dieną kai įvyko konfliktas E. Ž. buvo paveiktas stiprių emocijų, negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu ji jam pretenzijų dėl tarp jų įvykusio konflikto neturi. Jai nebuvo padaryti jokie sužalojimai, žalos nepatyrė. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal jos pareiškimą (t. 1, b. l. 60).

Apklaustas kaip nukentėjusysis G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su mama B. Ž. ir broliu E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jų su broliu skirtingi tėvai. Jo tėvas prieš 8 ar 9 metus mirė. Maždaug prieš du metus E. elgesys labai pasikeitė, tapo labai agresyviu, pradėjo elgtis neadekvačiai, girtuokliauti, vartoti narkotikus, vogti. Jis iš namų pavogė daug daiktų, todėl pastaruoju metu vertingus daiktus laiko pas kaimynus. Dėl vagysčių kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet vėliau nutrauktas susitaikius. Brolis nuolat jį provokuoja muštis, žemina ir skriaudžia mamą. Jis šiuo metu labai sustiprėjęs, anksčiau sportavo, užsiiminėjo boksu, regbiu. Jis elgiasi iššaukiančiai ir nepagarbiai ne tik su jais, bet ir su kaimynais. 2018 m. vasaros pabaigoje jis užpuolė kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto O. B., jai sudavė. Buvo iškviesta policija, bet mamos prašoma O. pareiškimo nerašė, jam atleido. Iš mamos žino, kad 2018-12-13 jis privalo atvykti į teismą, bet priežasties nežino. 2018-12-12 apie 21.00 val., būnant pas kaimynus, O. tėvus, (duomenys neskelbtini) bute, išgirdo barnį laiptinės koridoriuje. Po to, O. atidarė buto duris ir pasakė, kad jis išeitų į koridorių, tuo pačiu išgirdo mamą jį šaukiant. Išbėgo ir pamatė, kad mama susikabinusi su E. ir kaip tuo metu jie koridoriuje nukrito, atsitrenkė į koridoriuje stovintį šaldytuvą. Prišoko prie jų, E. buvo užkritęs ant mamos, ją spaudė rankomis. Jis E. paėmė už striukės ir pakėlė nuo mamos. Pasakė, kad eitų miegoti, bet jis jam atsakė necenzūriniais žodžiais, pagrasino užmušti. Jis labai keikėsi necenzūriniais keiksmais. Pradėjo jį provokuoti eiti muštis, sakė: ,,einam vienas ant vieno". Pradėjo nusirenginėti striukę, megztinį, tik su marškinėliais išėjo į laiptinės pirmo aukšto aikštelę. Jis nuėjo iš paskos, kur jis bandė jam spirti, bet atbėgusi mama įsikišo ir jis pataikė jai. Kai norėjo dar kartą spirti, su mama jį apglėbė, pradėjo stumdytis ir neišlaikę pusiausvyros nukrito ant grindų. Nukritus E. pirmas pašoko, nes jis negalėjo jo išlaikyti. Jis išbėgo iš laiptinės. Mama sekė jį. Jis nuėjo ir paėmė jo drabužius. Išėjo į lauką ir juos, sakydamas: ,,pasiimk, kad nesušaltum", numetė. Buvo labai supykęs, todėl pasakė, kad geriau negrįžtų. Tuomet nuėjo į savo kambarį. Po to, sužinojo, kad atvažiavo GMP ir brolį nuvežė į ligoninę. Atvažiavo policijos pareigūnai, vaikų teisių tarnybos darbuotojos. Jis E. netrenkė, bandė tik sulaikyti, kad apsisaugoti nuo jo smurto. Mama jo akivaizdoje jam netrenkė. Maždaug prieš 4 metus brolis supykęs jam į kairės rankos žastą dūrė šakute, bet sužalojimas nebuvo gilus, todėl į medikus nesikreipė, policijai nepranešė. Brolis vėliau jo atsiprašė, jis jam atleido. Maždaug prieš du metus barnio metu jis peiliu dūrė, bet jis spėjo uždaryti duris, todėl jis juo trenkė į duris. Jis nuolat grasina jį nužudyti. Jis fiziškai stiprus, yra jo ūgio, jo elgesys neprognozuojamas ir neadekvatus, nekontroliuojamas, todėl bijo, kad savo grasinimus realizuos (t. 1, b. l. 64-65). Papildomai apklaustas nukentėjusysis G. Ž. parodė, kad jis su broliu E. Ž. dėl tarp jų įvykusių konflikto pretenzijų nebeturi. Kadangi jis ir jo brolis tuo metu buvo stipriai užvaldyti emocijų, o taip pat jo manymų E. dar galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir jis mano, kad jo brolio E. Ž. išreikšti grasinimai jo atžvilgių nebuvo realus ir jis jų niekaip nebūtų įvykdęs, kadangi jis tuo metu buvo stipriai paveiktas emocijų ir nesugebėjo savęs valdyti. Šiuo metu jis palaiko ryšį su E.. E. šiuo metu gyvena su jų mama B. Ž., o nukentėjęs gyvena (duomenys neskelbtini). Jie su E. susitaikė ir jis jam pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 70).

Apklaustas kaip liudytojas O. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-12 tikslaus laiko neatsimena, patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu J. O., ir iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Šilnamių g. 39 bendrabučio kieme vyksta konfliktas, prieš nepilnametį vaikiną. Jam su J. atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko soc. darbuotoja, nepilnamečio motina, kuri buvo neblaivi, bei kitas jos sūnus. Kiek atsimena, jai buvo tikrintas blaivumas ir nustatytas didesnis nei vidutinis girtumas, tačiau neatsimena tiksliai koks, kadangi įvykis buvo jau labai senai. Nepilnamečio E. Ž., motina B. Ž. jam paaiškino, kad sūnus E. Ž. ją pagriovė ant grindų ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Tada ją atbėgo ginti jos kitas sūnus G. Ž., ko pasekoje jis susigrūmė su E. Ž.. Kiek atsimena B. Ž. paaiškino, kad visas konfliktas įvyko laiptinėje. Kadangi įvykis buvo labai senai neatsimena ar G. Ž. sakė, jog jo brolis jam grasino susidorojimu. Taip pat atsimena, kad juos pasitikusi socialinė darbuotoja paaiškino, kad pačio įvykio nematė, nes jis lankėsi kitoje šeimoje. Tada atvykęs GMP ir kitas policijos ekipažas nuvežė E. Ž. į medicinos įstaigą, o jie liko įvykio vietoje laukti nusikalstamų veikų skyriaus ekipažo. Kiek atsimena akivaizdžių smurto žymių ant E. Ž. kūno nesimatė (t. 1, b. l. 74).

Apklausta kaip liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsimena, kad įvykis įvyko apie 20.00 val. iki 21.00 val. Tą dieną kai įvyko įvykis jie turėjo vakarinį lankymą kitoje šeimoje. Po lankymo J., su kolege, išėjo iš pastato į kiemą, kur pastebėjo nugarą ant žemės gulinti E. Ž., bei ant jo užgriuvusią jo mamą. Tuo metu kai mama ir E. Ž. gulėjo lauke ant žemės, prie jų E. brolio, kurio vardo bei pavardės nepamena, nebuvo. Tuo metu įvykio vietoje buvo maždaug apie 5 žmonės. Tiksliai negali pasakyti ar ant E. Ž. kūno matė kažkokių smurtinių žymių, bet jai atrodo, kad pas jį buvo prakirsta lupą, tačiau nėra dėl to įsitikinusi. Ką kalbėjo įvykio vietoje buvę kiti asmenys negirdėjo, kadangi su E. Ž. stovėjo atokiau nuo visų. Su J. buvusi kolegė iškvietė policiją, o ji tuo metu bendravo su E. Ž. ramino jį, kartu su juo laukė atvykstančiu policijos pareigūnų, bei greitosios medicinos pagalbos, kadangi nenorėjo, jog jis pabėgtu. E. Ž. jai paaiškino, kad jo mama B. Ž., tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir iš niekur nieko sukėlė konfliktą, ko pasekoje pradėjo jį mušti. Ji nuolat bendravo su E. Ž. stengėsi ji nurimti, kadangi jis verkė, atrodė labai sunerimęs. B. Ž. atrodė visiškai neblaivi ir ar bendravo su ja kažkokias klausimai - nepamena, tik pamena, kad B. Ž. paprašė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kadangi jo reikėjo atvykusiems medicinos pagalbos darbuotojams. Kai atvyko policijos pareigūnai ji su kolege, jiems paaiškino susidariusią situaciją, bei pranešė mobiliai komandai, kurios kompetencijoje reaguoti į tokius įvykius. Tik tada kai įsitikino, kad E. Ž. apsauga bei sveikata bus užtikrintos atvykusių policijos pareigūnų, bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, išvyko su kolege iš įvykio vietos (t. 1, b.l. 78-79).

Iš 2019-04-04 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant teismo medicinos specialistui buvo apžiūrėta E. Ž. medicininiai dokumentai. Apžiūros metu nustatyta, kad E. Ž. Vaikų ligoninėje VUL Santaros klinikų filiale 2018-12-12 nustatyta poodinė kraujosrūva su audinių patinimu veido kairėje pusėje prie akies ir petechijos (dėmelių pavidalo kraujosrūvos odoje) bei nubrozdinimų, smaugimo žymės kakle (tiksliau nelokalizuota ir detaliai neaprašyta). Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti veido kairę pusę paveikus kietu buku daiktu bei spaudžiant kaklą (t. 1, b. l. 86).

Iš 2019-05-08 A. A. pareiškimo, pasirašyto socialinės darbuotojos V. M., matyti, jog jame nurodyta, kad 2019-05-08 globotinė A. A. grįžo sumušta savo draugo E. Ž.. Šis jaunuolis laikė jos stotelėje 8:30 val. Savanorių pr., reikalavo eiti su juo į namus, kur buvo keletas jos daiktų. A. atsisakė eiti, tačiau vėliau sutiko nueiti su sąlyga, kad lauks prie jo lauko durų. Laiptinėje E.stumdė A., , ji atsitrenkė į sieną, E. tris kartus trenkė kumščiu į žandą, galvą. A. pargriuvo ant žemės, E. vis tiek reikalavo ją eiti pas jį į namus. Griebė ją už plaukų ir ėmė tempti per grindis. A. jautė didelį fizinį skausmą. Nutempęs ją iki savo buto, E. ir toliau smurtavo, reikalavo, kad ji nenutrauktų su juo santykių. A. atsisakė su juo draugauti, todėl jis vėl ėmė ją daužyti, trenkė diržu per kojas, per rankas, mentę, daužė į veidą ir petį (kur dabar sunkiai judina ranką). Neišleido jos iš savo buto, reikalavo savo telefono diktofone įrašyti balso įrašą, kad A. jo nepalieka. Bute ją laikė iki 13 val. A. priverstinai buvo priversta pasakyti, kad sutinka toliau su juo draugauti ir tokiu būdu ištrūko namo (t. 1, b. l. 104).

Iš 2019-05-09 specialisto išvados Nr. G 1482/2019 (01) matyti, kad išvadose konstatuojama, kad A. A. nustatyta veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruvą dešinėje rankoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktų (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti ne ilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiai poveikiais. Visumoje nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ant kieto, lygaus paviršiaus (t. 1, b. l. 148-150).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam E. Ž. pareikštas kaltinimas pasitvirtino visiškai. Jį patvirtina iš dalies paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymais, taip pat nukentėjusiųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. M., O. A. ir J. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, Specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai teisme, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis jam pareikštą kaltinimą pagal BK 284 straipsnį pripažino, paaiškino, kad ji konfliktavo su savo motina B. Ž., vartojo necenzūrinius žodžius, buvo susikibęs su motina. Tada įsikišo kaimynė O. B., jis ją stūmė į petį, įstūmė į kambarį, ši pargriuvo ant lovos. Tada atėjo brolis, kurs norėjo jį išskirti su motina, su kuria buvo susikibęs ir nukritęs ant šaldytuvo ir grindų. Jis puolė brolį, keikė jį necenzūriniais žodžiais, trenkė broliui. Brolis jam netrenkė. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustos B. Ž., O. B. ir G. Ž.. Iš dalies šias aplinkybes patvirtino policijos pareigūnas O. A. ir liudytoja socialinė darbuotoja J. Š.. Remiantis šiais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad E. Ž. 2018-12-12 apie 21.00 val. daugiabučio namo, esančio Šiltnamių g. 38, Vilnius, bendrame koridoriuje ir laiptinėje, konflikto metu savo kaimynę O. B. ranka pastūmė į kairį petį, po ko nukentėjusioji O. B. nugriuvo ant lovos, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, po to, susigrūmė su savo mama B. Ž., kurią grumtynių metu parvertė, kuri krisdama atsitrenkė į koridoriuje stovėjusį šaldytuvą, dėl ko sukėlė nukentėjusiajai B. Ž. fizinį skausmą, po to atėjusiam jį sudrausminti, jo broliui G. Ž., vartodamas necenzūrinius žodžius, žodžiais pradėjo grasinti G. Ž. nužudyti, bei provokavo ir kvietė muštis su juo, mėgino suduoti smūgius G. Ž., tačiau smūgių nesudavė, nes nukentėjusiajam G. Ž. nepataikė, o vieną smūgį sudavė mamai B. Ž. iš kojos į petį, tuo metu, kai ji bandė užstoti G. Ž., tokiu būdu B. Ž. sukėlė fizinį skausmą. Šie kaltinamojo E. Ž. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – daugiabučio namo koridoriuje ir laiptinėje. Viešoje vietoje užsipuldamas kaimyne, ją stipriai pastumdamas ir pargriaudamas, taip pat konfliktuodamas, grumdamasis ir stipriai stumdamas motiną, taip ją pargriaudamas, jai smūgiuodamas koja, užsipuldamas, keikdamas necenzūriniais žodžiais, grasindamas nužudymus, bandydamas suduoti kaltinamasis elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo parodymų seka, kad įvykio metu, jis labai šaukė, keikėsi, taigi viešoje, gyvenamojoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, koridoriuje, vėliau kieme, vėlyvu vakaro metu buvo daug triukšmo, kuris atkreipė aplinkinių dėmesį ir sutrikdė jų rimtį bei viešąją tvarką. Šie kaltinamojo veiksmais teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamasis teisme iš dalies pripažino kaltinimą pagal BT 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kaltinime nurodytu laiku vyko konfliktas, jo metu jis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu – jie pykosi namo koridoriuje, apsidaužė, kambaryje kaltinamasis jai trenkė diržu. Koridoriuje stumdėsi, ji jam spyrė, jis jai trenkė. Diržu trenkė per kojas, ant rankos gal liko žymė nuo smūgio ranka. Laiptinėje jis trenkė A.į petį ar kitą kūno vietą, veido nelietė, netempė už plaukų, smilkinio nesužalojo. Nors apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis pripažino visus kaltinime nurodytus jo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Tai, kad kaltinamasis atliko veiksmus, aprašytus kaltinime, nukentėjusiosios A. A. atžvilgiu patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji nurodė, jog E. Ž. norėjo su ja pasikalbėti, kvietė pas save į butą. JI nenorėjo eiti, tačiau E. įstūmė į laiptinę, trenkė per veidą, kumščiu trenkė per pakaušį, už plaukų tempė iki buto. Į pakaušį kumščiu trenkė du kartus, į veidą delnu per žandą 3-4 kartus, stumdė ją laiptinėje, tempė už plaukų. Ji buvo susirišusi uodegytę, laikė plaukus, kad neskaudėtų. Stūmė ją, ji nugriuvo, nugriuvusią už kojų įtraukė į kambarį. Kambaryje ji spyrė E. į krūtinę, tada jis mušė ją į petį ir į koją ne mažiau dviejų kartų. Diržu keturis kartus trenkė į nugarą ties mentimi, į petį, dar mušė į koją. Tai, kad nukentėjusiajai buvo suduota kaltinime nurodytu smūgiai patvirtina iš liudytojos V. M. apklausa, kurioje ji išvardijo iš esmės ta pačia eilės tvarka analogiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusioji A. A.. Be to, tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir pareiškime policijai, rašytame 2019-05-08. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai nustatyta veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva dešinėje rankoje. Specialistė teismo posėdyje paaiškino, kad sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, bet jų galėjo būti ir daugiau. Taip pat nukentėjusioji nurodė dešinės rankos skausmą, atliekant judesius dešinės peties sąnaryje, o apžiūrint nurodė skausmingumą Čiuopiant menčių projekcijoje. Taigi, tiek specialisto išvada, tiek specialisto paaiškinimai taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog smūgiai buvo suduoti ir į veido sritį. Liudytojos V. M. parodymais, taip pat pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis taip pat tempė nukentėjusiąją už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad byloje ištirtais įrodymais, kurie neprišatrauja vieni kitiems ir patvirtina vieni kitus, neabejotinai nustatyta, kad E. Ž. 2019-05-08 apie 08.45 val. kilusio konflikto metu, prie namo esančio V. Pietario g. 8, Vilnius, suėmė ir pradėjo tampyti nepilnametei A. A. už plaukų, po to nutempęs ją į šio namo laiptinę rankomis sudavė A. A. ne mažiau 4 smūgius į galvą, po ko suėmęs už kojų A. A. nutempė ją į šio namo (duomenys neskelbtini) butą, kur diržu, bei rankomis A. A. sudavė dar nemažiau 4 smūgius į kojas, petį, veidą, dešinę ranką, taip nukentėjusiajai A. A. padarė veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje - nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais E. Ž. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas buvo nuo 2018-12-12 21:22 val. iki 2018-12-13 15:17 val. (t. 2, b. l. 15, 29). Jam paskirta karomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. b. l. 27, 43).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis E. Ž. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmes atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaltinamasis yra neteistas, teisiamas pirmą kartą, todėl skiriant bausmę turi būti laikomasis BK 55 straipsnio nuostatų, numatančių, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis yra nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokyklos charakteristikoje nurodoma, kad mokinys turi mokymosi sunkumų, todėl daugumos dalykų programos jam pritaikytos. Nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki kovo 7 d. praleido 272 pamokas iš 320 pamokų. Dažniausiai atvyksta iki mokyklos, tačiau į pamokas neina arba išeina po pirmos pamokos. Trimestras baigsis kovo 15 d., bet akivaizdu, kad daugelio dalykų įvertinimai bus nepatenkinami. Motina bendradarbiauja su mokykla. Mokinys draugiškas, tačiau su kitais mokiniais bernauja mažai, linkės meluoti, noriai dalyvauja socialinėje veikloje, E. pamokose elgiasi mandagiai, trūksta stropumo, mokinys nesilaiko pažado lankyti pamokas (t. 2, b. l. 13). nevedęs, 8 klasių išsilavinimo. Kaltinamasis nevedęs, administracine tvarka baustas daug kartų už naudojimąsi viešuoju transportu ir nemokant už paslaugą, psichiatrine tvarka negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs BK 284 straipsnyje numatytą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi. Lengvinančių aplinkybių dėl 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo teismas nenustato. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, padaryti tyčine kaltės forma.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiais ir šie jam pretenzijų neturiį BK 55 straipsnio. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir draudimais.

Civilinis ieškinys

Šioje byloje civilinį ieškinį nukentėjusiosios A. A. vardu pareiškė jos įstatyminis atstovas VšĮ Vilniaus (duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nurodė, kad nukentėjusioji patyrė nedidelį sveikatos sutrikdymą, naudojo skausmą malšinančius vaistus. Negalėjo įprastai lankyti mokyklos ir buvo priversta mokytis nuotoliniu būdu, nes E. Ž. grasino susidorojimu. A. A. patyrė neigiamus ilgalaikius stiprius emocinius išgyvenimus, sutriko jos miegas, atsirado baimių. Jos patirtą neturtinę žalą vertina 1000 eurų yra prašė ją priteisti iš kaltinamojo E. Ž..

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai veide ir rankoje, jie buvo pakankamai stiprūs. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą, buvo išgąsdinta, bijojo eiti į mokyklą, kurį laiką mokėsi namuose, vėliau buvo į mokyklą lydima socialinės darbuotojos. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, tiek dėl pačių veiksmų, kurie atlikti viešoje vietoje, tiek dėl jais sukelto fizinio skausmo. Fizinis smurtas pasireiškė nevienkartiniu veiksmu, o smūgiais kumščiu, delnu, diržu, tempimu už plaukų, Toks gana intensyvus smurtas bet kokiam asmeniui sukelia psichologinį stresą, baimę, pažeminimą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – tik ką sulaukęs pilnametystės, neturintis savarankiškų pajamų, nors nurodo, kad dirba. Įvertinus visa tai teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusios pareikštą reikalavimą dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 95,48 eurų ieškinį atlyginti išlaidas, patirtas teikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajai A. A.. Šios išlaidos pagrįsto į bylą pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 158). Nors kaltinamasis šio ieškinio reikalavimo nepripažino, tačiau, jis pripažintinas kaltu sužalojęs nukentėjusiąją, kuriais dėl sužalojimo buvo teikiama medicininė pagalba ir dėl to Teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidas, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.

Kadangi kaltinamasis sulaukė pilnametystės, t. y. civiline prasme veiksniu, todėl žalos atlyginimas priteistinas tik iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (BK 48 straipsnio 7 dalis).

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja A. A..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti kaltinamajam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (BK 48 straipsnio 7 dalis) ir uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja A. A. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-12-12 21:22 val. iki 2018-12-13 15:17 val., t. y. vieną dieną, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. A. vardu pareikštą ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo E. Ž. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios A. A. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo E. Ž. 95,48 eurų žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esančius 2 kompaktinius diskus su garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė