- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 1-1303-633/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35065-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- A. A. R.
- Kaltinamasis
- V. M.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., nukentėjusiajam A. A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
V. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis, bedarbiu Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis V. M. 2018 m. liepos 17-18 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, apie 21-22 val. (duomenys neskelbtini) esančio A. A. R. buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus asmeninio pobūdžio ginčui dėl jam duoto pavedimo nupirkti alkoholio netinkamo vykdymo, tyčia stipriai pastūmė 79 m. amžiaus nukentėjusįjį A. A. R., nuo ko šis nugriuvo, po ko sudavė ne mažiau 4 smūgius kumščiais bei koja jam į veidą, kitas galvos vietas ir 1 kartą į dešinį šoną, sukeldamas nukentėjusiam fizinį skausmą, išmušdamas du dantis viršutiniame žandikaulyje, padarydamas veido sumušimą, taip pat kraujosruvas kairio skruosto srityje, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo Algimanto A. R. sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
2. Kaltinamasis V. M. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino dalinai. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dienos pavakary nukentėjusiojo prašymu nupirkti degtinės jis nuėjęs parduotuvėn, tačiau degtinės negavęs, todėl nupirkęs 2 butelius vyno bei parnešęs grąžą. Nukentėjęs buvęs nepatenkintas, priekaištavęs jam, kad nupirko ne tą alkoholį, vadinęs melagiu, pagrasinęs susidoroti, dėl ko jis, kaltinamasis, ant jo supykęs. Jis nukentėjusį išstūmęs iš savojo buto, po to stipriai stūmęs į jo paties, nukentėjusio, butą, šis nugriuvęs ant virtuvės grindų, jis nukentėjusiam sudavęs 1 smūgį kumščiu į veidą ir išėjęs į savo namus. Nei iki nusikaltimo įvykio, nei šiuo metu jis nebuvo susipykęs nei su nukentėjusiu, nei su liudytojomis, kodėl šie kaltina jį didesniu smurtu prieš nukentėjusį, negalįs paaiškinti. Jam ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl nukentėjusio sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo visiškai pripažįstantis ir pasižadantis patenkinti.
3. Nukentėjusysis A. A. R. paaiškino, jog įvykio vakarą buvo nedaug išgėręs, paprašė kaltinamojo už perduotus pinigus nupirkti jam degtinės, o šis nupirko vyną, todėl gretimai esančiame kaltinamojo bute jiedu susipyko, jis galėjo kaltinamąjį pavadinti melagiu, tačiau jam niekuo negrasino ir išėjo į savo butą. Įėjęs į savo butą, duris uždarė bet nerakino, iš paskos jam netikėtai įėjo kaltinamasis, nieko nesakęs stipriai stūmė jį rankomis į nugarą, nuo ko jis nugriuvo ant grindų, pasivertė ant nugaros, tuomet kaltinamasis pasilenkęs jį toliau mušė – sudavė keletą (daugiau nei vieną) smūgių į veidą ir kartą į dešinį šoną, mušė kumščiais, dalis smūgių galėjo būti ir koja, kaltinamasis jam išmušė du dantis, taip pat stipriai sumušė burną, veidą, kraujavo iš burnos, veide atsirado didelės kraujosruvos, iki įvykio jo veidas buvo visiškai sveikas. Iškart policijai apie įvykį nepranešė, nes laukė kaltinamojo išsiblaivymo, atsiprašymo ir mąstė dėl susitaikymo, tačiau kaltinamajam to nepadarius, pateikė pareiškimą policijai. Analogiškus parodymus apie esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes nukentėjusysis teikė ir netrukus po nusikaltimo įvykio priimant iš jos pranešimą apie nusikalstamą veiką bei iškart po to apklausiamas liudytoju, pradėjus ikiteisminį tyrimą, taip pat suvestas į akistatą su kaltinamuoju (b. l. 5-6, 10-11, 49-50).
4. Liudytoja R. D. teisme patvirtino, jog nusikaltimo įvykio vakarą girdėjo ir matė žodinį ginčą bendrame bendrabučio koridoriuje tarp nukentėjusio ir kaltinamojo, pastarasis buvo stipriai išgėręs – jautėsi stiprus alkoholio kvapas ir tai buvo akivaizdu iš nekoordinuotų judesių, nukentėjusiojo (ne)blaivumo negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, dėl ko jie ginčijosi, teigia nesupratusi, po neilgai trukusio ginčo nukentėjusysis ir kaltinamasis nuėję kiekvienas į savo kambarius. Praėjus maždaug pusvalandžiui, būdama trumpam sugrįžusi į savo kambarį, kuris yra tame pačiame koridoriuje antras nuo nukentėjusio, per paliktas atidarytas duris išgirdo triukšmą bendrame koridoriuje – kaltinamasis rėkė ant nukentėjusio. Išėjusi pasižiūrėti ir priėjusi prie nukentėjusio buto atidarytų durų, pamatė, kad nukentėjusysis sėdi ant grindų virtuvėje, nugara į įėjimą, o jam už nugaros sustojęs ir pasilenkęs kaltinamasis suduoda jam, nukentėjusiajam, kelis kartus kumščiais į dešinę veido pusę. Tai pamačiusi ji ėmė rėkti ant kaltinamojo, griebė už rankos ir ėmė traukti jį nuo nukentėjusio, kaltinamasis liovėsi smurtavęs ir pasišalino į savo kambarį. Nukentėjusio virtuvėje ant grindų buvo palieta vandens, gulėjo du kruvini, šviežiai išmušti dantys, nukentėjusiojo veidas buvo šviežiai sumuštas (lig tol matė jį sveiką), kraujavo iš burnos, vėliau veide atsirado kraujosruvos. Rytojaus dieną kaltinamasis išsiblaivęs jai pareiškė, jog nukentėjusio bute jis neva tai išviso nebuvęs ir šio nemušęs.
5. Liudytoja D. R. patvirtino, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis, nusikaltimo įvykio metu ji namuose nebuvo (buvo svečiuose), grįžusi sutuoktinį rado kambaryje sumuštu veidu, virtuvėje buvo palietas vanduo ir gulėjo du kruvini sutuoktinio išmušti dantys, vėliau sumušimų veide vietose atsirado intensyvios kraujosruvos, sutuoktinis iškart jai patvirtino, kad jį jų namuose sumušė būtent kaltinamasis, iki įvykio sutuoktinio veidas buvo sveikas, sutuoktinis teigė davęs kaltinamajam pinigų nupirkti degtinės, o šis nupirkęs vyną, dėl to jiedu ir susipykę.
6. 2018-07-22 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusiojo butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra Vilkaviškio m. bendrabučio tipo daugiaaukščio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, iš bendrojo koridoriaus per rakinamas duris patenkama iškart į virtuvės patalpą, joje dvi spintelės ir plautuvė, grindys ištiestos PVC danga, toliau iš virtuvės yra kambarių patalpos, nusikaltimo požymių (po nusikaltimo įvykio praėję 4-5 paros) nefiksuota (b. l. 7-8).
7. 2018-08-10 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2448/2018(02) nustatyta, jog klinikiniais duomenimis nukentėjusiajam A. A. R. konstatuota veido sumušimas, dviejų dantų išmušimas viršutiniame žandikaulyje, taip pat poodinės kraujosruvos kairiojo skruosto srityje, sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-07-18 kietu buku daiktu, vienu ar ir daugiau trauminių poveikių, nėra būdingi savęs žalojimui, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
8. Dėl kaltinamojo V. M. parodymų. Šio asmens parodymai per visą bylos procesą buvo labai nenuoseklūs, antai apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo etape jis tvirtino nusikaltimo įvykio metu nukentėjusio bute nebuvęs ir jokio smurto prieš jį nevartojęs (b. l. 54), o štai teisiamajame posėdyje jis jau pripažino buvęs užėjęs į nukentėjusio butą ir dalį tyčinio fizinio smurto prieš jį – stiprų šio pastūmimą ir vieno smūgio kumščiu į veidą sudavimą, tačiau neigė sudavęs daugiau smūgių, inkriminuotų jam kaltinamajame akte, be to pareiškė, jog nukentėjęs žodinio konflikto metu jam grasinęs peiliu. Teismas vertina, jog kaltinamojo paaiškinimų dalis, kuria jis neigia dalį smurto prieš nukentėjusįjį, o taip pat kaltina pastarąjį grasinimu sužaloti, neatitinka tikrovės, bylos faktinių aplinkybių, nustatytų visuma aukščiau aptartų įrodymais pripažįstamų duomenų, todėl atmetama kaip pasirinkta gynybos nuo kaltinimų versija. Aplinkybę, kad kaltinamajam nusikaltimo įvykio metu buvo suduota daugiau nei 1 kaltinamojo pripažįstamas smūgis (ne mažiau kaip keturi) tiesiogiai patvirtina pats nukentėjusysis A. A. R., taip pat tiesioginė įvykio liudytoja R. D., netiesiogiai – liudytoja D. R., teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros rezultatai. Kita vertus, kaltinamojo versiją dėl neva tai jam išsakytų nukentėjusio grasinimų peiliu nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, atvirkščiai, ją patikimai paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusio ir liudytojos R. D., bet ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu teikti paaiškinimai dėl bylos esmės. Teismo vertinimu, grasinimo kaltinamajam galimybę šiuo atveju akivaizdžiai paneigia jau vien jo ir nukentėjusio amžiaus skirtumas – nukentėjusysis galėtų būti kaltinamajam seneliu, yra sulaukęs garbingo 79 m. amžiaus, yra nusenęs, ligotas ir smulkaus kūno sudėjimo.
9. Nukentėjusiojo A. A. R. bei liudytojų R. D. ir D. R. liudijimai per visą bylos procesą, priešingai nei kaltinamojo, buvo nuoseklūs, logiški ir įtikinantys, jų byloje pateikti duomenys apie nusikaltimo įvykį ir jo pasekmes atitinka tiek vieni kitus, patvirtina ir papildo, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, teismo medicinos specialisto išvadas dėl nukentėjusiam konstatuotų sužalojimų, jų padarymo laiko, mechanizmo), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis, jų teisingumą patvirtina ir dalis paties kaltinamojo paaiškinimų teisme. Aukščiau aprašyti (punktai 3-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais.
10. Visi šie teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, išskyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestą dalį kaltinamojo paaiškinimų (punktas 8), teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus asmeninio, buitinio pobūdžio ginčui dėl netinkamo pavedimo nupirkti alkoholio įvykdymo, apsvaigęs nuo alkoholio (jo paties, nukentėjusiojo, liudytojos R. D. parodymai), tyčia smurtu užpuolė jam neįtikusį nukentėjusįjį, jį stipriai pastumdamas ir pargriaudamas, suduodamas jam smūgius, ne mažiau keturis, kumščiais ir kojomis į veidą ir dešinį šoną, sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, padarė išorinius kūno sužalojimus (punktas 7) ir jais nežymiai sutrikdė jo, nukentėjusiojo, sveikatą.
11. Aplinkybių, kurios šalintų kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
12. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (stipriai pastumdamas, suduodamas smūgius kumščiais ir kojomis į veidą ir šoną) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą, išorinių kūno sužalojimų padarymą ir nežymų jais sveikatos sutrikdymą. Trečia, nemažiau 4 smūgiai kumščiu ir koja į veidą ir šoną, sukėlę nukentėjusiajam ilgai trukusį fizinį skausmą ir išorinius kūno sužalojimus, dviejų dantų išmušimą aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 140 str. 1 d.) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir išorinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek liudytojų R. D. ir D. R. parodymais, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis išvadomis, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais apie nukentėjusiojo išvaizdą iki nusikaltimo įvykio (buvęs sveiku veidu). Penkta, kaltinamojo fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį pagal savo pasekmes viešajai tvarkai ir visuomenės rimčiai, teismo vertinimu, dar nesiekė tokio laipsnio, kad būtų pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą tokiu mastu, kaip jis apibrėžtas BK 284 straipsnyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
13. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 str. 2 d. 1 ir 8 p. p.). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 1 d.) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju fizinis smurtas buvo intensyvus ir stiprus (suduota ne mažiau 4 smūgiai kumščiais ir kojomis, didžioji dalis į veidą, išmušti du dantys), smurtauta prieš labai ženkliai vyresnį, nusenusį ir aiškiai fiziškai silpnesnį 79 m. amžiaus asmenį.
14. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir išorinių kūno sužalojimų) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.
15. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurią vertina tik patenkinamai : kaltinamasis nors 2016-05-10 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiško nusikaltimo (BK 140 str. 2 d.) padarymą, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu BK 38 str. numatyta tvarka (b. l. , 59-60, 61-62), tačiau ši probacija teistumo nesukėlė, nuo sprendimo priėmimo ir naujo tyčinio nusikaltimo įvykdymo praėjo daugiau nei 1 metai, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą kaltinamasis turi būti vertinamas kaip nusikaltęs ir teisiamas pirmąjį kartą (BK 38 str. 4 d., 97 str. 3 d.), nors akivaizdu, kad yra linkęs į fizinį smurtą prieš už save fiziškai silpnesnį (pirmuoju atveju smurtavo prieš sutuoktinę), piktnaudžiavimą alkoholiu, turi net 17 galiojančių administracinių nuobaudų, dalis skirta už neblaivaus įvykdytus nusižengimus, tarp kurių vyrauja kelių eismo taisyklių pažeidimai (b. l. 65-79), skirtų baudų visiškai nemoka, nors yra visiškai darbingas, jis šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje bedarbiu nesiregistruoja, pripažindamas alkoholio vartojimo problemą, nedaro nieko, kad ją įveikti.
16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs nusikalstamus kaltinamojo veiksmus, ką jis ir pats teisme pripažino (BK 54 str. 2 d. 7 p., 60 str. 1 d. 9 p.). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus kiek didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, nenustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir nustačius vieną ją sunkinančią aplinkybę, kartu konstatavus daugiau neigiamų kaltinamojo asmenybės aspektų (punktai 13-15), yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu viršijančią įstatymo sankcijos vidurkį, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalaus ar artimo tokiam dydžio (trukmės) bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau, buvo nustatyta ir šio kaltinamojo pavojingumą mažinančių aplinkybių.
17. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, baudžiamojo įstatymo požiūriu pirmą kartą tyčia nusikaltusiam visiškai darbingam, tačiau nuolatinio darbo nedirbančiam, šeimos, išlaikytinių, turto neturinčiam kaltinamajam paskirtina švelniausios iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje alternatyviai numatytųjų viešųjų darbų bausmė – 8 mėn., įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, viso – 240 val. (BK 140 str. 1 d., 61 str. 3 d.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės rūšį ir dydį individualizavusias aplinkybes, tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu (trukme) bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai nei per švelni, nei per griežta. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų, prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą šiuo atveju kartu su bausme aplamai negali būti skiriama (BK 67 str. 3 d.), be to, ji neturėtų ir realaus įvykdymo prielaidų, kadangi kaltinamasis neturi nei turto, nei pajamų.
18. Kaltinamajam V. M. byloje paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b. l. 56-57) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.
19. Dėl civilinio ieškinio. Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamajam, tyčia kaltai sužalojusiam nukentėjusįjį, pareiškusi byloje atgręžtinį (regresinį) reikalavimą - 55,42 Eur civilinį ieškinį, dėl patirtų dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų išlaidų nukentėjusiojo A. A. R. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti atlyginimo/priteisimo (b. l. 24-26). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, kaip civilinis atsakovas, ieškinį laisva valia visiškai pripažino, pareiškė suvokiantis tokio pripažinimo teisines pasekmes, todėl teismas neturi pagrindo ieškinio pripažinimo pareiškimo iš kaltinamojo nepriimti, kadangi jis atitinka bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 113 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 140 str. 2 d.), ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.263 str. 1 d., 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1 d. nustatytu teisiniu reguliavimu ir jo aiškinimo taisyklėmis teismų praktikoje, todėl ieškinys visiškai patenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį 8 (aštuoniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų (viso 240 val.) visuomenės labui.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš nuteistojo V. M. penkiasdešimt penkis eurus 42 ct. (55,42 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.