Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Liudmilos Zaborovskos,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. (S. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-388/17I-313 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo I. I. Respublikos piliečiui S. N.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje (el. byla II tomas, b. l. 7–17). Prašymui pagrįsti pareiškėjas Migracijos departamentui, be kita ko, pateikė: Bendrovės verslo planą, 2016 m. spalio 17 d. rezidavimo sutarties su VšĮ Vilniaus technologijų ir meno centru kopiją, 2017 m. birželio 1 d. „Cando App“ programėlės naudos gavėjo sutarties, sudarytos su I. I. Respublikoje registruota bendrove „S. G. S. Persia Ltd“ bei sąskaitos faktūros, išrašytos šiai bendrovei, kopijas, 2017 m. liepos 1 d. reklamos paslaugų sutarties, sudarytos su Turkijos Respublikoje registruota kompanija „GEM Group“ bei jai išraišytos sąskaitos faktūros kopijas, pareiškėjo išrašytas sąskaitas faktūras, pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašus, 2014 m. rugsėjo 2 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 14/09-11, sudarytos su UAB „Grosbuh International“, atstovaujamos direktorės N. Š., kopiją, Bendrovės sąskaitų faktūrų, išrašytų I. I. Respublikoje registruotoms bendrovėms „R. K. Co“ bei „Tamandar Co“ kopijas, sąskaitos faktūros, išrašytos Turkmėnistane gyvenančiam E. A. (E. A.) kopiją bei Bendrovės banko sąskaitos išrašus, kasos pajamų orderių (mokėtojas – „Tamandar Co“ ir „R. K. Co“) kopijas.

Be to, 2018 m. balandžio 5 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad jo atvykimo tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, bet dar nėra priimto sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. balandžio 24 d. išdavė pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. birželio 15 d.

Siekdamas patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą, atsakovas 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių, prašydamas atlikti patikrinimą, ar Bendrovė vykdo steigimo dokumentuose deklaruojamą veiklą, taip pat apklausti Bendrovės darbuotojus (išsiaiškinti, kokios jų darbo funkcijos, darbo apimtys, kokiu laiku jie dirba, kur yra įrengtos jų darbo vietos ir pan.), patikrinti pareiškėjo nurodytą gyvenamosios vietos adresą (el. byla II tomas, b. l. 101).

Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Sodra) informacinės sistemos duomenimis, Bendrovėje dirba 2 darbuotojai – pareiškėjas ir nuo 2018 m. sausio 2 d. N. Š. (el. byla II tomas, b. l. 109). Pareiškėjui mokamas 400 Eur per mėnesį darbo užmokestis, o N. Š. – 1 702 Eur darbo užmokestis (el. byla II tomas, b. l. 110–112).

Migracijos valdyba 2018 m. birželio 5 d. pateikė atsakovui Bendrovės patikrinimo metu surinktą medžiagą. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-23560 (el. byla II tomas, b. l. 114–116) nurodyta, kad Bendrovės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, lentelių ar užrašų su Bendrovės pavadinimu rasta nebuvo (el. byla II tomas, b. l. 117–118). Patikrinimo metu buvo apklausta Bendrovės darbuotoja N. Š. (el. byla II tomas, b. l. 124–125) paaiškino, kad nuo 2017 m. dirba Bendrovėje buhaltere, iki tol pažinojo Bendrovės direktorių, nes ji teikė Bendrovei buhalterines paslaugas pagal buhalterinių paslaugų sutartį. Bendrovė, pasak jos, užsiima internetine aksesuarų (laikrodžių, papuošalų) prekyba, taip pat direktorius kuria programėles mobiliems telefonams, jis yra parašęs ir išleidęs knygą kaip apsisaugoti nuo hakerių. Tačiau interneto svetainės, kurioje vyksta aksesuarų prekyba, adreso ji neprisimena. Jos žiniomis, Bendrovės direktorius planuoja Lietuvos bankams įdiegti savo sukurtą sistemą / programą ir šiuo metu jis susitikinėja su banko atstovais, siūlo jiems produktą ir derina sąlygas. Bendrovės direktorius taip pat skaito paskaitas Lietuvos universitetuose, daug bendrauja su jaunimu, o klientus jis randa pats, tikėtina, internetu. Kur ir kaip reklamuojami Bendrovės sukurti parduodami produktai, ji atsakyti negali, nes nežino. Įvardinti klientų ji taip pat negali, nes neprisimena, jai reikia pažiūrėti Bendrovės finansinius dokumentus. Nors N. Š. pažadėjo reikiamus duomenis atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau klientų taip ir neįvardino. N. Š. taip pat nurodė, kad Bendrovės ofisas yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jame dirba Bendrovės direktorius, pati N. Š. dirba (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš viso ji dirba keturiose bendrovėse, o Bendrovėje dirba 8 val., nors realiai jos darbo laikas nėra fiksuotas, dirba pagal poreikį. N. Š. teigimu, direktorių ji mato dažnai, bendrauja su juo anglų kalba, šiuo metu jis išvykęs į gimtinę, nes ten turi didelį biurą, kuriame dirba apie 70 žmonių.

Migracijos valdybos tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto durų niekas neatidarė. Minėto buto savininkė telefonu paaiškino, kad jokiam užsieniečiui savo buto nenuomoja, tačiau užsieniečiui nuomojamas butas Nr. 148. Šį užsienietį ji mato labai retai. Migracijos valdybos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. išvyko iš Lietuvos. Į Lietuvą jis atvykdavo 2–4 savaitėms, o po to vėl išvykdavo. Migracijos valdyba pažymėjo, kad Bendrovė jokios veiklos nevykdo (buhalterė net negalėjo nurodyti tikslaus Bendrovės adreso, o pareiškėjas nuolat Lietuvos Respublikoje negyvena), todėl galima teigti, kad Bendrovė yra įsteigta tik tam, kad trečiosios šalies pilietis galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai keliautų po Šengeno erdvę.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, skundžiamu 2018 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-388/17I-131 atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą. Atsakovas sprendime konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, taip pat Bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Be to, Migracijos departamentas nustatė, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (el. byla I tomas, b. l. 52-60).

Pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas / pakeičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Pagal pateiktą Bendrovės verslo planą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – IT paslaugų teikimas, t. y. įvairių programėlių / mobilių aplikacijų kūrimas bei pardavimas. Bendrovės vystomi projektai – programėlės „Cando“ ir „Barsee“. Pažymėtina, kad vien verslo plano pateikimas neįrodo, kad Bendrovė iš tiesų užsiima verslo plane nurodoma veikla bent 6 mėn. iki prašymo pateikimo (šiuo atveju – nuo 2017 m. kovo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d.), ir šia veikla užsiima ne bet kur, o Lietuvoje. Teismo vertinimu, nei atsakovui pareiškėjo pateiktos Bendrovės sudarytos sutartys, nei sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai ir banko išrašai nepatvirtina aplinkybės, kad Bendrovė steigimo dokumentuose ir verslo plane nurodytą veiklą vykdė nuo 2017 m. kovo 19 d., t. y. ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo pakeitimo. Nors pareiškėjas pateikė dvi Bendrovės sudarytas sutartis, t. y. 2017 m. birželio 1 d. „Cando App“ programėlės naudos gavėjo sutartį, sudarytą su I. I. Respublikoje registruota bendrove „S. G. S. Persia Ltd“ (el. byla II tomas, b. l. 176–177) ir 2017 m. liepos 1 d. reklamos paslaugų sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir Turkijos Respublikoje registruotos „GEM Group“ (el. byla II tomas, b. l. 221–223), jos neįrodo Bendrovės atitikties UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams. Pažymėtina, kad vien sąskaita faktūra 12 000 Eur sumai, išrašyta už programėlės „Cando App“ licenciją, be šios sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumentų neįrodo, kad sutartis buvo įvykdyta. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad šiuo atveju buvo atliktas įskaitymas, t. y. už „S. G. S. Persia Ltd“ į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 12 000 Eur pervedė „Darme Schonhofer GmbH“, o pareiškėjas šią sumą pervedė į Bendrovės sąskaitą. Nors iš Migracijos departamentui pateiktų dokumentų matyti, kad „Darme Schonhofer GmbH“ pareiškėjui pervedė 12 000 Eur sumą, o pareiškėjas šią sumą pervedė Bendrovei, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad tokiu būdu buvo atsiskaityta pagal sutartį su „S. G. S. Persia Ltd“. Vien sutartyje nurodytos ir pareiškėjui kitos įmonės pervestos sumos sutapimas negali būti įrodymu apie įskaitymo atlikimą. Teismui pateiktas „S. G. S. Persia Ltd“ raštas, kuriame ši įmonė tvirtina atsiskaičiusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nėra pakankamas ir patikimas įrodymas, jog „Darme Schonhofer GmbH“ pareiškėjui pervesti pinigai yra apmokėjimas pagal Bendrovės sutartį su „S. G. S. Persia Ltd“. Tiek mokėtojas, tiek lėšų gavėjas nesutampa su pateiktoje sutartyje nurodytais paslaugų teikėju ir gavėju, todėl atsakovo išvada, kad nėra pateikta apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, yra pagrįsta.

Dėl sutarties su „GEM Group“ teismas pažymi, kad pagal pateiktą Bendrovės banko sąskaitos išrašą iš tiesų matyti, kad Bendrovė 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. atliko mokėjimus, kurių bendra suma – 20 000 USD, tačiau, nors Bendrovė ir atsiskaitė pagal minėtą sutartį, tai nepatvirtina Bendrovės veiklos pagal verslo planą Lietuvoje, nes paslaugos buvo teikiamos ne Bendrovės, o Bendrovei ir tai buvo daroma Turkijoje.

Pareiškėjas teismui taip pat pateikė 2018 m. birželio 8 d. „Tippsy App“ partnerystės sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir R. B. (el. byla V tomas, b. l. 15–18), tačiau ši sutartis negali patvirtinti Bendrovės veiklos Lietuvoje 6 mėn. iki prašymo pateikimo, nes yra sudaryta jau po prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo, be to, nepateikta ir jokių įrodymų, kad ši sutartis buvo įvykdyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo, turėjo prašymą pagrįsti visais jo turimais dokumentais. Ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą.

Pažymėtina, kad vienintelis Bendrovei atliktas pervedimas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo atliktas E. A., visi kiti pinigai įnešti grynaisiais arba mokėjimai atlikti paties pareiškėjo. Pažymėtina, kad kasos pajamų orderiuose, kuriais pareiškėjas patvirtina gavęs sumas grynaisiais, mokėtojais nurodytos užsienio šalių įmonės. Visos šios aplinkybės pagrįstai atsakovui sukėlė abejonių dėl Bendrovės veiklos realumo, tuo labiau veiklos vykdymo būtent Lietuvos Respublikoje.

Aplinkybė, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ reikalavimų patvirtina ir Bendrovės darbuotojos N. Š. pateikti paaiškinimai. Minėta darbuotoja nurodė, kad, dirba keturiose įmonėse, nors pagal sutartį Bendrovėje ji dirba 8 val., tačiau realiai jos darbo laikas nėra fiksuotas ir ji dirba pagal poreikį.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta Bendrovės buhalterė N. Š. nurodė, kad pažįsta pareiškėją nuo 2014 m., asmeniškai Bendrovėje pradėjo dirbti 2017 m. pabaigoje, darė pavedimus už nuomą, pervedinėjo mokesčius. Į banke klaidingai nurodytą Bendrovės adresą neatkreipė dėmesio. Paaiškino, kad sąskaitas faktūras išrašo direktorius, o ji veda jų apskaitą programoje. Jos parašų ant sąskaitų faktūrų nėra, nes jų neišrašo. Pažymėjo, kad jos darbo užmokestis nekito, tačiau birželio, liepos mėn. ir dabar jai nustatytas nedarbingumas.

Kaip matyti iš N. Š. parodymų, jos žinios apie Bendrovės veiklą yra paviršutiniškos, liudytoja atskleisti detalesnę Bendrovės veiklą vengia. Be to, Sodros informacinės sistemos duomenimis N. Š. Bendrovėje įdarbinta jau po pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo.

Taigi, darytina išvada, kad Bendrovėje ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, visą darbo laiką nedirbo Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 100 punktą, jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui UTPĮ 44² ar 45 straipsniuose nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi, taigi pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo pradėti Bendrovės patikrinimą, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad Migracijos departamentas, kreipdamasi į Migracijos valdybą dėl Bendrovės patikrinimo atlikimo, nurodė netinkamą Aprašo punktą, nesudaro pagrindo teigti, kad patikrinimas neteisėtas, tuo labiau, taikyti Aprašo 189 punkto nuostatų, reglamentuojančių patikrinimo dėl leidimo panaikinimo, o ne pakeitimo, atlikimo tvarką. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Migracijos departamentas nekonstatavo, jog Bendrovė yra fiktyvi, todėl pareiškėjo nuorodos į Aprašo 100 punkte nurodytus kriterijus šiuo atveju nėra reikšmingos.

Pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios jis yra dalyvis, buveinė yra Antakalnio g.17, Vilnius. Tačiau pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad Bendrovė šiuo adresu veiklos nevykdo. Aplinkybę, kad pareiškėjas nuolat Lietuvoje nebūna, patvirtina duomenys apie pareiškėjo sienos kirtimus (el. byla II tomas, b. l. 131–133).

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovę, ir tai, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Kaip minėta, Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą motyvavo ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teismas pažymi, kad nors UTPĮ nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Šiuo atveju anksčiau nurodytos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėjas tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus. Be to, šiuo atveju buvo nustatyti ir Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 19 straipsnio 10 punktą, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, tai sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą vizą. Be to, pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą išduota nacionalinė viza užsieniečiui panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktą viena iš numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų yra ta, jog jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota, vadovaujantis 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.19 papunkčiu kaip užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Kadangi leidimas pareiškėjui nebuvo išduotas, nes jis nepagrindė savo buvimo Lietuvoje tikslo, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Nors sutiktina su pareiškėju, kad jo prašymo dėl leidimo pakeitimo procedūra užtruko per ilgai ir šiuo aspektu neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau toks leidimo pakeitimo procedūros pažeidimas nelaikytinas esminiu, apribojusiu objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-388/17I-313 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo I. I. Respublikos piliečiui S. N.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. N. (S. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.