- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- II-208-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01083-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Advokatai
- Janas Zavadskis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. S. (D. S.), jo atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadski,
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. (D. S.) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3770-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3770-2020 D. S. buvo nubaustas 950 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2020 m. vasario 14 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilės girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 punktą (b.l. 6).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino visų bylos aplinkybių, buvo šališkas, rėmėsi prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nesant konkrečių duomenų, kad automobilį nurodytu laiku ir vietoje vairavo būtent D. S.. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 17.15 val. D. S. vairuotų transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, esant 0,44 promilių alkoholio koncentracijai, nes: 1) D. S. nebuvo patikrintas dėl alkoholio vartojimo bei apsvaigimo jausmo jam vairuojant automobilį, 2) D. S. buvo sulaikytas tik po valandos laiko, tai yra apie 18.10 val., o apsvaigimo laipsnis jam patikrintas tik 18.21 val., tai yra ne nutarime nurodytu vairavimo laiku, o daugiau nei po valandos laiko, jį pristačius į Vilniaus OVS, 3) D. S. vartojo alkoholį namuose kartu su savo motina iš karto po atvykimo namo, dėl ko jam 18.21 val. ir buvo nustatytas apsvaigimas. Tai patvirtina, kad D. S. motinai N. S. buvo nustatytas panašus 0,47 promilių apsvaigimo laipsnis. Bylą nagrinėjęs pareigūnas neklausė pareiškėjo paaiškinimų, nepateikė peržiūrėti vaizdo medžiagos, neapklausė liudytojų, galinčių patvirtinti D. S. nurodytas aplinkybes (b.l. 2-5).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi D. S. paaiškinimu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, ir nustatė, kad D. S. 2020 m. vasario 14 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilės girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 punktą, vadovaudamasis ANK 22, 34-36 straipsnių nuostatomis už šį nusižengimą paskyrė 950 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėn. (b.l. 10).
Šalies argumentai
Atvykęs į teismo posėdį D. S. patvirtino teismui pateiktame skunde nurodytas faktines aplinkybes ir prašė teismo jo skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad pažįsta liudytoją J. K., kuris 2020 m. vasario 14 d. po 17.00 val. telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad jis (D. S.) neva sėdo už automobilio vairo neblaivus ir išvažiavo, nes su šiuo asmeniu dirba toje pačioje bendrovėje. Su šiuo asmeniu palaiko darbinius santykius ir tarp jų nesutarimų nėra. Duodamas paaiškinimus teisme pareiškėjas laikėsi skunde išdėstytos pozicijos, kad baigęs darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir blaivus sėdęs už automobilio vairo sugrįžo į namus. Pastatęs automobilį kieme, namuose su artimaisiais apie 17.15 val. išgėrė alkoholio: 2-3 taureles degtinės ir porą gurkšnių alaus. Vaizdo įraše matyti virtuvėje ant stalo stovintis baltarusiškos degtinės butelis. Tik praėjus tam tikram laiko tarpui, apie 20 minučių, prie jų namų atvyko tarnybinis policijos automobilis. Atvykę du pareigūnai užėjo į jo tėvų namus ir pareiškė, kad jie gavo pranešimą, jog jis (D. S.) vairavo neblaivus. Aiškinantis aplinkybes, jam nesutikus vykti su policijos pareigūnais į policijos įstaigą, o jo motinai į tai įsikišus, jis ir jo mama (N. S.) buvo sulaikyti ir išgabenti į policijos įstaigą. Ten jam buvo nustatytas 0,44 promilių neblaivumas. Atsakydamas į atstovo klausimus D. S. neneigė, kad policijos pareigūnų akivaizdoje galėjo kartu su juo kambaryje savo tėvui pasakyti frazę „sakyk, kad tu vairavai“. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negalėjo, teigdamas, kad gal dėl to, kad išsigando, pagalvojo, kad važiuodamas ką nors kliudė, ir dabar negalės įrodyti, jog nebuvo išgėręs (b.l. 57-58).
Apklausti teisme liudytojais policijos pareigūnai A. G. ir A. A. faktiškai patvirtino A. G. tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes. Jie nurodė, jog gavo pranešimą, kad automobilį galimai vairuoja neblaivus asmuo. Jiems buvo pranešta automobilio markė, valstybinis numeris, galima automobilio judėjimo kryptis. Duomenų bazėje pagal nurodytus automobilio numerius nustatė jo savininką ir jo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Atvykę šiuo adresu kieme pamatė stovintį lengvąjį automobilį Volvo, kurio valstybiniai numeriai buvo jiems nurodyti kaip automobilio, kurio vairuotojas galimai vairuoja neblaivus. Stovinčio automobilio variklio gaubtas buvo šiltas. Iš to buvo galima daryti išvadą, kad automobilis neseniai važiavo. Jiems esant lauke į kiemą atvyko dar vienas lengvasis automobilis. Iš jo išlipusio asmens jie paklausė, kas vairuoja ir kam priklauso kieme stovintis automobilis Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo atsakė, kad šį automobilį vairuoja jo giminaitis ir sutiko parodyti, kur jis gyvena. Jiems užėjus į namo vidų, juos lydėjęs asmuo nurodė namo viduje sutiktą asmenį, kaip kieme stovėjusio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką ir vairuotoją. Vėliau išaiškėjo, kad tai D. S., kuris pamatęs policijos pareigūnus, pasimetė. Jie D. S. paklausė, kas vairuoja minėtą automobilį. D. S. atsakė, kad automobilį vairuoja jo tėvas. Vėliau jie (policijos pareigūnai) ir D. S. užėjo į virtuvę. Virtuvėje buvo moteris ir vyras. Kaip vėliau išaiškėjo, tai D. S. mama ir tėvas. Įėjęs į virtuvę D. S. priėjo prie tėvo ir tyliai pasakė: „sakyk, tai tu vairavai automobilį“. Policijos pareigūnai garsiai įspėjo D. S., kad girdėjo, ko jis prašė savo tėvo. Virtuvėje buvusi D. S. mama pasakė, kad šiandien yra Šv. Valentino dieną ir ta proga ji su sutuoktiniu išgėrė alkoholio, tačiau neseniai iš darbo sugrįžęs jų sūnus – D. S. alkoholio namie nevartojo. Liudytojas A. G. nurodė, kad virtuvėje buvęs vyriškis kažką valgė, tačiau kas buvo ant stalo, pasakyti negali, nes neatsimena. Liudytojas A. A. nurodė, kad namuose vaišių pėdsakų nebuvo. D. S. atsisakius pateikti prašomus dokumentus ir vykti su pareigūnais iki tarnybinio automobilio į kilusį konfliktą įsikišo D. S. mama. Padidėjus įtampai buvo iškviestas pastiprinimas. D. S. ir jo mama buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą, kur jiems abiem buvo nustatytas neblaivumas (b.l. 58-59).
Apklaustas teisme liudytoju J. K. paaiškino, kad pažįsta D. S. kaip bendradarbį. Jie kartu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Palaiko normalius kolegiškus santykius, tarpusavio nesutarimų nėra. 2020 m. vasario 14 d. apie 17.00 val. rūbinėje jis prasilenkė su D. S.. Tuo metu jam pasirodė, kad nuo D. S. jaučiasi alkoholio kvapas. D. S. veidas buvo raudonas, įtarimą sukėlė ir pasikeitusi jo kalba. Jis (J. K.) pasakė D. S., kad nevairuotų automobilio, tačiau pamatęs, kad šis sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo, paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo ir nurodė automobilio valstybinius numerius (b.l. 60-61).
Apklausta teisme D. S. mama, liudytoja N. S. patvirtino, kad 2020 m. vasario 14 d. po darbo į namus sugrįžus sūnui, ji su sutuoktiniu buvo namo virtuvėje ir vartojo alkoholį. Iš darbo sugrįžęs sūnus buvo blaivus. Sugrįžusiam sūnui ji pasiūlė išgerti taurelę. D. išgėrė taurelę degtinės, alaus ir nuėjo persirengti. Tuo metu į jos namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pareiškė pretenzijas jos sūnui dėl to, kad jis neva vairavo automobilį neblaivus. Kilus konfliktui ji ir jos sūnus buvo sulaikyti ir nuvežti į policijos įstaigą. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad iš pradžių nesuprato policijos pareigūnų klausimo ir jiems atsakė, kad sūnus alkoholio nevartoja ir tik vėliau supratusi klausimą atsakė, kad sugrįžęs iš darbo sūnus išgėrė alkoholio (b.l. 61-62).
Apklaustas D. S. tėvas liudytojas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad D. S. turi ir vairuoja automobilį Volvo. Jis pats vairuoja savo automobilį Renault. Atsimena dieną, kai į namus buvo atvažiavusi policija. Tą dieną buvo jo uošvienės mirties metinės. Jie laukė sūnaus grįžtant iš darbo. Kai sūnus parėjo apie 17.05 -17.10 val., susėdo už stalo, išgėrė po porą taurelių. Po to sūnus išgėrė alaus ir tada atvažiavo policija. Pareigūnai sakė, kad jo sūnus D. S. vairavo automobilį neblaivus. Sūnus jo neprašė pasakyti pareigūnams, kad automobilį Volvo vairavo jis (liudytojas). Nebuvo atvejų, kad sūnus grįžtų neblaivus namo iš darbo (b.l. 85-86).
Apklausti teisme liudytojais policijos pareigūnai I. K. ir L. M. paaiškino, kad gavę pranešimą, jog kolegoms reikalingas pastiprinimas nuvyko į jiems nurodytą vietą. Ten buvo daug asmenų, vyko susistumdymas. Pastiprinimą kvietę kolegos paaiškino, kad reikia sulaikyti automobilį vairavusį neblaivų asmenį. Jų nurodytas asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Dar buvo sulaikyta pagyvenusi moteris (b.l. 77-78).
Apklaustas teisme liudytojas Z. B. paaiškino, kad yra artimas D. S. giminaitis. 2020 m. vasario 14 d. apie 17.00 val. automobiliu parvažiavo į namus (duomenys neskelbtini). Jis su šeima gyvena viename name kartu su D. S. ir jo tėvais. Jie turi atskirus įėjimus. Atvažiavęs prie namų pastebėjo policijos pareigūnų tarnybinį automobilį ir du policininkus, kurie vaikščiojo apie D. S. priklausantį automobilį Volvo, kuris taip pat stovėjo kieme. Policijos pareigūnai jo paklausė, kam priklauso šis automobilis. Jis atsakė, kad automobilis registruotas D. S. vardu. Policijos pareigūnai jo paklausė, kur šiuo metu yra automobilio savininkas. Jis atsakė, kad nežino, tačiau gali užeiti į namus ir su ten esančiais asmenimis tai išsiaiškinti. Jam užėjus į namo vidų, iš paskos užėjo vienas iš pareigūnų. Sutikęs uošvienę – N. S. jos paklausė, kur yra D.. Ši atsakė, kad virtuvėje sėdi su tėvu prie stalo. Policijos pareigūnas liepė D. S. vykti į policijos komisariatą. Šis atsisakė ir pradėjo aiškinimasis. Po kurio laiko atvyko antras policijos ekipažas (b.l. 78-79).
Apklaustas teisme liudytojas D. K. paaiškino, kad kartu su D. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas patvirtino, kad 2020 m. vasario 14 d. D. S. buvo darbe ir buvo blaivus. Pasibaigus darbui atėjo į persirengimo kambarį, asmeniškai bendravo su D. S. nuo 16.00 val. iki 16.45 val., buvo šalia ir matė, kad jis nevartojo alkoholinių gėrimų, jokio alkoholio kvapo nuo jo nejautė. D. S. persirengė ir iš karto išvažiavo namo. Jis nebuvo išgėręs. Neatsimena, ar J. K. ir D. S. bendravo persirengimo kambaryje (b.l. 79-80).
2020 m. vasario 17 d. J. K. pranešime užfiksuota, kad 2020 m. vasario 14 d. jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 12 ir pranešė, kad jo bendradarbis D. S. būdamas neblaivus (judesių koordinacija buvo sutrikusi) sėdo už automobilio vairo Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. Jis bandė jį atkalbėti, bet jis jautėsi nebaudžiamas, vis tiek atsisėdo už vairo ir jam matant išvažiavo, dėl to jausdamas pilietinę pareigą, pranešė dėl minėto įvykio, nes jam rūpi saugumas kelyje, eismo dalyvių gyvybė ir sveikata (b.l. 20).
Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 vasario 14 d. apie 17.15 val. patruliuojant į VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog link (duomenys neskelbtini) ruošiasi važiuoti neblaivus vairuotojas automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, pranešė pažįstamas, norintis likti anonimu. Susisiekus su pranešėju, šis paaiškino, kad ką tik stovėdamas maždaug 5 metrų nuo automobilio, pastebėjo automobilio vairuotoją, kuris yra neblaivus. Automobilio vairuotojas sėdėdamas automobilyje pradėjo važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pranešėjas nurodė, kad automobilio vairuotojas yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, trumpais plaukais. Nurodė, kad jis važiuos į (duomenys neskelbtini)gatvę pro (duomenys neskelbtini) kaimą. Nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini)g., o patrulis V1727 važiavo pro (duomenys neskelbtini) kaimą į (duomenys neskelbtini)g. Nuvykę į (duomenys neskelbtini), kur gyvena automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kieme pastebėjo stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje asmenų nebuvo. Priėjus prie automobilio, jautėsi šiluma, sklindanti iš po variklio gaubto. Į kiemą taip pat atvažiavo automobilis Volvo, iš kurio išlipo Z. B., šalia namo stovėjo moteris, D. K.. Abiejų asmenų paklausė, kas galėjo vairuoti automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Z. B. pasakė, kad galėjo vairuoti jo „švogeris“. Pasiteiravo Z. B., ar jis čia gyvena, jis atsakė, kad gyvena, nurodė, kad čia gyvena ir jo „švogeris“, kuris galėjo vairuoti automobilį. Paprašius nuvesti ir parodyti, kur gyvena automobilio Volvo savininkas, Z. B. nuvedė pareigūnus pro namo duris į namo vidų ir nurodė asmenį, kuri yra automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Priėjus prie automobilio savininko ir prisistačius, iš asmens sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus, ar jis yra automobilio Volvo savininkas, atsakė, kad jis savininkas. Pasiteiravus, kas vairavo automobilį, asmuo pasimetė ir atsakė, kad jo tėvas. Pasiteiravus, kur šiuo metu yra tėvas, atsakė, kad jis virtuvėje ir nuėjo į virtuvę. Jie ėjo paskui asmenį. Asmuo tik užėjęs į virtuvę, priėjo prie virtuvės stalo sėdinčio tėvo ir pasakė: „Tėti, sakyk, kad tu vairavai“. Paaiškinus automobilio savininkui, kad pareigūnai girdėjo tai, ką jis pasakė tėvui, šis iš karto pasimetė ir nieko nesakė. Virtuvėje buvo moteris, kaip paaiškėjo V. S. žmona. Paprašius žmonos išeiti iš virtuvės ir pabendrauti, moteris maloniai išėjo ir uždarė virtuvės duris. Paklausus moters, kas grįžo namo su automobiliu Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė savo sūnų. Paklausus, ar sūnus grįžęs namo vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad nevartojo, namuose alkoholinių gėrimų nesimatė. Grįžus atgal į virtuvę ir paprašius automobilio vairuotojo apsirengti bei prieiti prie tarnybinio automobilio išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, asmuo atsisakė. Į pagalbą buvo iškviestas ekipažas V1727. <...> Sulaikius apie 18.10 val. automobilio savininką ir pristačius į Vilniaus apsk. VPK OVS. D. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už vairavimą neblaiviam. D. S. pasirašyti protokolą atsisakė, teigdamas, kad automobilio šiandien nevairavo, keitė parodymus: iš pradžių sakė, kad vairavo tėvas, po to, kad Z. B., nors pastarasis išvažiavo savo automobiliu (b.l. 19).
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 duomenimis (metrologinė patikra patikros sertifikato Nr. 1175217 duomenimis galioja iki 2020 m. gegužės 18 d.) D. S. 2020 m. vasario 14 d. 18.21 val. nustatytas 0,44 promilės neblaivumas (b.l. 11).
2020 m. vasario 14 d. Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato sprendimu Nr. 10-ANR_O-3300-2020 D. S. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (b.l. 13), sprendimu Nr. 10-ANR_T-381-2020 jis nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 14).
Bendrasis pagalbos centras pateikė duomenis, kad 2020 m. vasario 14 d. 17.15 val. numeriu 112 gautas asmens pranešimas iš telefono (duomenys neskelbtini) apie neblaivų vairuotoją (duomenys neskelbtini). Pateiktas minėto pranešimo garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip skambinantis asmuo praneša, jog yra įtarimų, kad vairuotojas vairuoja išgėręs. Jis ruošiasi važiuoti iš (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos automobiliu Volvo (duomenys neskelbtini), važiuos link (duomenys neskelbtini). Paklaustas operatorės, kodėl kyla įtarimų apie vairuotojo neblaivumą, nurodė, kad jis neadekvačiai elgiasi (b.l. 67-69).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, susipažinęs su byloje Institucijos surinktų duomenų visuma, išklausęs liudytojų parodymų, daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog D. S. 2020 m. vasario 14 d. vartojo alkoholį ir buvo apsvaigęs nuo jo iki transporto priemonės vairavimo, o neblaivumo laipsnis būtent automobilio vairavimo metu viršijo leistiną 0,40 promilių ribą. Byloje surinktais duomenimis nepaneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad alkoholį jis pavartojo jau po to, kai jis grįžo namo iš darbo, ir dėl to jam buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas.
Byloje tik neabejotinai nustatytas faktas, jog D. S. 2020 m. vasario 14 d. apie 17.15 val. vairavo automobilį, juo važiuodamas nuo darbovietės iki savo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Nors tyrimo metu pareiškėjas nebuvo sąžiningas ir nuoseklus, jis į jo gyvenamąją vietą atvykusiems policijos pareigūnams neigė apskritai vairavęs automobilį Volvo, teismo posėdžio metu pripažino nutarime nurodytą dieną iš darbo namo važiavęs automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime patvirtino, kad jiems atvykus į pareiškėjo namų kiemą, jame stovinčio automobilio kapotas buvo šiltas, kas rodė, jog minėta transporto priemone ką tik važiuota. Liudytojas J. K. patvirtino, kad D. S. išvažiavo namo automobiliu.
Vis dėl to, byloje nesurinkta neabejotinų duomenų, kad D. S. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo neblaivumo laipsnis viršijo 0,40 promilių ribą. Prielaida, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus, paremta pirmiausiai liudytojo J. K. parodymais ir pranešimu policijai. Teismo posėdyje apklaustas J. K. nurodė, kad jis nematė, kad D. S. darbe būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. Jis nurodė, kad išvadą apie bendradarbio neblaivumą padarė, nes po darbo rengiantis rūbinėje jam pasirodė nuo D. S. sklindantis alkoholio kvapas, veidas buvo raudonas, pakitusi kalba. Apie koordinacijos sutrikimus jis nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas J. K. kiekvieną kartą skirtingai nurodė D. S. neblaivumo požymius: skambindamas į BPC, nurodė, kad apie vairuotojo neblaivumą sprendžia iš to, kad jis elgėsi neadekvačiai, pareiškime policijai nurodė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, veidas buvo raudonas, kalba nerišli, teisme aiškino, kad buvo sutrikusi jo koordinacija. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. nustatytas tik 0,44 promilės neblaivumas, teismas abejoja, ar galėjo būti tokie požymiai kaip akivaizdus asmens koordinacijos ar kalbos rišlumo sutrikimas, kurie paprastai būdingi tik stipriam girtumui.
Teismo posėdyje apklaustas kitas liudytojas bendradarbis D. K., kuris taip pat buvo rūbinėje ir bendravo su D. S.. Šis liudytojas paneigė, kad jautė kokius nors D. S. neblaivumo požymius.
Nutarimas pagrįstas tuo, kad patikrinus D. S. blaivumą alkotesteriu 2020 m. vasario 14 d. 18.21 val. nustatytas 0,44 promilės neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys kad nuo pranešimo pateikimo apie galimai neblaivų vairuojantį D. S. iki jo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu praėjo apie 1 val. Atvykę policijos pareigūnai nei automobilio važiuojančio, nei D. S. vairuojančio jau nematė. Jis buvo namuose, todėl nepaneigta jo versija, kad alkoholinio gėrimo D. S. galėjo pavartoti po transporto priemonės vairavimo jau būnant namuose. Šią aplinkybę tvirtina ne tik D. S., tačiau ir jo šeimos nariai: motina N. S. ir tėvas V. S., kurie nurodė, kad šventė namie, vartojo alkoholį, ir namo grįžęs sūnus taip pat jo pavartojo. Kad iki atvykstant pareigūnams pareiškėjo namuose buvo vartojamas alkoholis, patvirtina N. S. nustatytas neblaivumas -0,47 promilės. Nors policijos pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodami parodymus teisme nurodė, esą jie nematė virtuvėje jokių alkoholinių gėrimų, tačiau vaizdo įraše 2020_0214_174047_002.mp4 00.02.25 min. matyti ant virtuvės stalo stovintis butelis, forma ir etiketėmis panašus į degtinės ar kito alkoholinio gėrimo. D. S. teisme nurodė, kad tai buvo baltarusiškos degtinės butelis.
Pranešimas apie neblaivų vairuotoją bendrajame pagalbos centre buvo gautas 17.15 val. (b.l. 68). Atstumas nuo pareiškėjo darbovietės ((duomenys neskelbtini)) iki namų ((duomenys neskelbtini)_ www.maps.lt duomenimis apie 13 km., kurie nuvažiuojami iki 18 minučių. Pagal policijos pareigūnų bodycameros vaizdo įrašuose fiksuotą laiką jie į pareiškėjo namus atvyko tik 17.40 val. Taigi galimybė D. S. pavartoti alkoholinio gėrimo nuo grįžimo namo momento iki policijos pareigūnų atvykimo buvo apie 7 minutes.
Esant galimybei, kad D. S. vartojo alkoholį baigęs vairuoti automobilį, net ir tuo atveju, jei jis buvo pavartojęs alkoholio prieš automobilio vairavimą, iš esmės šiuo metu negalima nustatyti, koks buvo jo neblaivumo laipsnis būtent vairavimo metu – ar jis viršijo leistiną 0,40 promilės ribą. Atsižvelgiant į tai, kad jam nustatytas nežymus neblaivus -0,44 promilės, yra tikimybė, kad neblaivumo laipsnis iki alkoholio pavartojimo grįžus namo, galėjo tos ribos ir neviršyti, ir atsakomybės apskritai neužtraukti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Kadangi byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad D. S. 2020 m. vasario 14 d. 17.15 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir jo neblaivumas tuo momentu viršijo leistiną 0,40 promilių ribą, taip pat nepaneigta, kad jis galėjo pavartoti alkoholio jau po to, kai baigęs vairuoti transporto priemonę, todėl šiuo metu negalima tiksliai nustatyti jo neblaivumo, kuris galimai buvo vairavimo metu, šios abejonės, kurių teismas nebegali pašalinti vertintinos pareiškėjo naudai ir laikytina, kad neįrodyta jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje įvykis ir sudėtis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-3770-2020 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena D. S. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Tenkinti pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3770-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį D. S. (D. S.) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.