- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-1271-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12349-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- G. L., V. S., A. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Jorlita“, E. L., V. G.
- Kategorijos
- 11.9.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1271-112/2013
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo byloje pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovams G. L., V. S. (V. S.), A. G. (A. G.), tretiesiems asmenims UAB „Jorlita“, E. L., V. G. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo, priimtų vienintelio akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neteisėto atleidimo iš UAB „Jorlita“ direktoriaus pareigų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: pripažinti, kad ieškovė R. G. nuo 2012-04-16 nuosavybės teise įgijo 100 vnt. UAB „Jorlita“ akcijų; pripažinti 2012-10-15 priimtą atsakovės G. L. – vienintelės akcininkės sprendimą Nr. 10/01 negaliojančiu ab initio (nuo priėmimo momento); pripažinti 2012-10-15 priimtą atsakovės G. L. – vienintelės akcininkės sprendimą Nr. 10/02 negaliojančiu ab initio (nuo priėmimo momento); pripažinti 2012-10-18 UAB „Jorlita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų G. L., V. S. ir A. G., negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti 2012-10-18 UAB „Jorlita“ akcininkų sąrašą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti ieškovės R. G. atleidimą iš UAB „Jorlita“ direktoriaus pareigų neteisėtu, grąžinti ieškovę R. G. į darbą – į UAB „Jorlita“ direktoriaus pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2012-02-06 UAB „Jorlita“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas parduoti visas bendrovės akcijas G. L.. 2012-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi G. L. pardavė M. S. ir V. G. po 50 vnt. (po 50 proc.) UAB „Jorlita“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Sutarties 4 punktu pirkėjos įsipareigojo sumokėti visą kainą – 10 000 Lt – ne vėliau kaip 2012-03-31 pavedimu į įmonės sąskaitą. 5 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė į akcijas perduodama pasirašant akcijų perdavimo–priėmimo aktą, po visiško atsiskaitymo, o 6 punkte nurodyta, kad M. S. ir V. G. iki galo neįvykdžius 4 punkte nurodytos pareigos, akcijų pirkimo teisę ne ginčo tvarka įgyja UAB „Jorlita“ vadovas bei dirbantieji. Ieškovė nuo 2012-03-01 paskirta UAB „Jorlita“ vadove. Kadangi M. S. ir V. G. neatsiskaitė sutartyje nurodyta tvarka, vadovaujantis 6 punktu, akcijų pirkimo teisę ne ginčo tvarka įgijo ieškovė, ją realizavo 2012-04-11, t. y. už UAB „Jorlita“ akcijų 100 vnt. įnešė į bendrovės kasą 10 000 Lt. G. L. nevykdant akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 6 punkto sąlygų, buvo pateiktas 2012-10-03 prašymas – reikalavimas (įteiktas 2012-10-17), kad G. L. geranoriškai parduotų UAB „Jorlita“ akcijas ir per 3 dienas pateiktų raštišką atsakymą. Nei atsakymo, nei akcijų perdavimo–priėmimo akto iki šiol nėra. UAB „Jorlita“ vienintelė akcininkė G. L. 2012-10-18 perleido 100 vnt. akcijų V. S. (buvusios akcininkės M. S. sutuoktinis) ir A. G. (buvusios akcininkės V. G. draugas). Akcininkų sąrašas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2012-10-22. Kadangi naujieji akcininkai žinojo apie tai, kad neginčijamą teisę pirkti akcijas ne ginčo tvarka įgijo bendrovės vadovas ir darbuotojai, sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sandorį savo rizika. Tokie veiksmai laikytini nesąžiningais, pažeidžiančiais Civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimus. Atsakovė G. L. 2012-10-15 priėmė vienintelio akcininko sprendimą Nr. 10/01, kuriuo nusprendė bendrovės „Jorlita“ vadovę – direktorę R. G. – atšaukti iš einamų pareigų nuo 2012-10-18. Ieškovė nesutinka su tokiu sprendimu, kadangi pagal 2012-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 6 p. 100 vnt. akcijų perėjo jai. Taigi ieškovei perėjo ir 100 procentų bendrovės balsų skaičiaus. Mano, kad G. L. neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti sprendimų kaip UAB „Jorlita“ akcininkė. 2012-10-15 atsakovė G. L. priėmė vienintelio akcininko sprendimą Nr. 10/02, kuriuo nusprendė bendrovės vadove – direktore – nuo 2012-10-18 paskirti E. L.. Šie atsakovės priimti vienintelio akcininko sprendimai yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Kadangi ieškovė iš vadovės – direktorės – pareigų buvo atleista neteisėtai, prašo grąžinti į buvusias pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo ieškinį visiškai tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė G. L. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Yra įsitikinusi, kad akcijų perleidimas yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Vienos šalies pageidavimo įsigyti akcijas ir už jas sumokėti neužtenka, nes turi būti išreikšta ir kitos sandorio šalies – akcijų pardavėjo – valia – pageidavimas parduoti akcijas. Atsakovė su M. S. ir V. G. nėra sudariusi jokios sutarties ir niekada neketino to daryti. 2012-02-08 sutartis yra nepasirašyta nė vienos iš šalių, todėl neturi jokios teisinės galios. Pažymėjo, kad sutarties 4, 5 ir 6 punktai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Jei sutartis būtų galiojanti ir atsakovė būtų norėjusi parduoti akcijas, tokiu atveju visi įmonės darbuotojai ir vadovas turėtų būti informuoti apie jiems atsiradusią galimybę įsigyti akcijas, bet ne vienai vadovei pareiškus norą įsigyti akcijas, jos turėtų būti perleistos būtent ieškovei. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasos pajamų orderio kvite yra antspaudas, kad apmokėta 2012-04-11, tačiau kvitas išrašytas tik 2012-04-16. R. G. nėra pateikusi UAB „Jorlita“ buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei buhalterinių dokumentų, todėl apskritai neaišku, ar tuos pinigus ji realiai įnešė į įmonės kasą. Patvirtino, kad ji yra M. S. mama. Pripažino, kad bendrovės akcijas iš J. G. įsigijo dukters paprašyta ir už jas sumokėjo 100 Lt. R. G. priėmė į darbą, kadangi dukra M. S. paprašė, nes jos buvo pažįstamos. Iš esmės įmonę valdė dukra, visus sprendimus priimdavo pasikonsultavusios tarpusavyje. Kad R. G. sumokėjo į įmonės kasą 10 000 Lt, jai nėra žinoma. Akcijas pardavė V. S. ir A. G. spalio 15 d., tą pačią dieną iš direktoriaus pareigų atleido ir R. G.. Ji buvo atleista, kadangi iš Norvegijos buvo gauta neigiama informacija, kad ji veikia prieš žentą V. S. ir kitus darbuotojus. Paaiškino, kad ieškovė buvo atsiuntusi grasinančio pobūdžio laišką, kuriame nurodė, kad atsakovė turi parduoti bendrovės akcijas už 1 litą. Teigė, kad apie tai, kad ieškovė laiko save UAB „Jorlita“ akcijų savininke ir, jos teigimu, yra už akcijas į įmonės kasą grynaisiais sumokėjusi 10 000 Lt, atsakovė G. L. sužinojo tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus šioje byloje. Anksčiau R. G. jokių pretenzijų nereiškė. Kadangi nei su M. S., nei su V. G., nei su R. G. nebuvo sudariusi jokių sutarčių, jokių įsipareigojimų ar draudimų neperleisti akcijų nebuvo, todėl atsakovė visiškai teisėtai įgyvendino teisę disponuoti jai priklausančiu turtu ir pardavė akcijas V. S. ir A. G.. Kadangi atsakovė apie ieškovės įmokas už akcijas bei apie 2012-02-08 sutartį nieko nežinojo, pagrįstai priėmė sprendimus atšaukti R. G. iš direktoriaus pareigų ir paskyrė šias pareigas eiti E. L.. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas pripažinti atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką negali būti tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, siekdama sutrikdyti įmonės veiklą ir padaryti žalą, prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt baudą, 50 procentų baudos skiriant atsakovei, taip pat ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. S. su patikslintu ieškiniu nesutiko, nes ieškovė teismui pateikė argumentus ir įrodymus, kurie yra teisiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių. Paaiškino, kad kartu su A. G. nusprendė pradėti verslą, susijusį su statybos verslu Norvegijoje. Akcijas, dukters paprašyta, pirko G. L.. J. G. turėjo įmonę, kuri nevykdė veiklos, pasiūlė ją įsigyti, kad nereikėtų įsteigti naujos. Įmonės finansinė padėtis buvo gera, tik vėliau paaiškėjo, kad direktorės pareigas einanti ieškovė R. G. ėmė iš sąskaitos pinigus ir panaudojo juos neaiškiems tikslams. Ieškovė netinkamai pradėjo vykdyti savo pareigas, darė daug klaidų, nors stengėsi jiems įteigti, kad tik ji išmano verslą ir įstatymus. G. L. pasiūlius pirkti UAB „Jorlita“ akcijas, pasinaudojo pasiūlymu ir kartu su A. G. įsigijo po 50 vnt. akcijų. Ieškovė, vadovaudamasi pateikta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią neva pasirašė atsakovo žmona M. S., yra visiškai neteisi, kadangi sutuoktinė nėra pasirašiusi minėtos sutarties. Mano, kad R. G. pati paruošė sutartį turėdama tikslą pasipelnyti, užvaldant svetimą turtą neteisėtu būdu. Yra įsitikinęs, kad G. L. teisėtai pardavė akcijas jam ir A. G. vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymu ir bendrovės įstatais. Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateiktas naujas akcininkų sąrašas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. G. su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su R. G. susipažino dar iki jai įsidarbinant UAB „Jorlita“. Jam ji buvo pristatyta kaip gerai išmananti verslo teisinius dalykus. Kadangi kartu su V. S. ketino pradėti verslą Norvegijoje, kreipėsi į ieškovę 2012 m. sausio mėnesį, prašydami padėti sutvarkyti formalumus. Tik vėliau paaiškėjo, kad ji yra nekompetentingas žmogus. Akcijas pasiūlė įsigyti V. S., nes jo sutuoktinės mama norėjo jas parduoti. Akcijos iš G. L. buvo įsigytos teisėtai, už jas buvo sumokėti pinigai bei įregistruota Registrų centre. Apie R. G. įsigytas akcijas nieko nežinojo. Patikino, kad su UAB „Jorlita“ buvo partneriai, kurie tiekė kvalifikuotą darbo jėgą darbams Norvegijoje. Su ieškove nuolat būdavo problemų, vis kas nors būdavo padaryta ne iki galo, tai darbuotojas atvažiuodavo dirbti į Norvegiją su nesutvarkytais duomenimis VSDFV, tai asmuo atvažiuodavo be darbo sutarties, kurią turėdavo paruošti R. G.. Pastebėjo, kad ieškovė nesugebėjo tinkamai įdarbinti asmenų, todėl tai turėdavo sutvarkyti kartu su V. S. jis pats. Tekdavo už ieškovę sutvarkyti darbo korteles ir kt., dėl šių ieškovės veiksmų patyrė didelius nuostolius, nes privalėjo tiesiogiai Norvegijos įmonėje įdarbinti ieškovės be reikiamų dokumentų pasiųstus ir atvykusius žmones. Pagal žinomus duomenis nei V. G., nei M. S. nėra pasirašiusios UAB „Jorlita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Todėl teismui pateikta sutartis yra negaliojanti ir negali sukelti jokių pasekmių. G. L., būdama teisėta bendrovės akcininke, pardavė akcijas jam ir V. S..
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko, kadangi apie 2012-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią G. L. parduoda jai ir M. S. po 50 procentų UAB „Jorlita“ akcijų, pirmą kartą sužinojo, kai gavo dokumentus iš teismo, todėl natūralu, kad ant sutarties nėra jos parašo. Jokių sutarčių su G. L. nėra sudariusi. Planavo dirbti UAB „Jorlita“ nuo 2012 m. spalio mėn., dėl to išėjo iš savo ankstesnės darbovietės banke, tačiau R. G. nespėjo jos įdarbinti, kadangi buvo atšaukta iš užimamų pareigų. Patvirtino, kad J. G. yra jos brolis, kuriam laikas nuo laiko padėdavo tvarkyti dokumentus, parašyti raštus ir panašiai, bet 2012-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip ir vekseliai, jai nėra žinomi. Tuo metu dirbo banke „Swedbank“, AB. Tarpininkavo tarp brolio ir R. G., kai reikėdavo perduoti bendrovės dokumentus. M. S. nepažinojo, o UAB „Jorlita“ pradėjo dirbti 2012-10-23. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo M. S. nurodė, kad G. L. yra jos mama, o V. S. – jos sutuoktinis. Paaiškino, kad mama tapo UAB „Jorlita“ vienintele akcininke jos prašymu. Akcijų pirkimo–pardavimo metu buvo įsiregistravusi darbo biržoje ir mokėsi buhalterių kursuose. Paprašė mamos, kad 3–4 mėnesius akcininke pabūtų G. L., kol baigs kursus. Vekselius elektroniniu paštu atsiuntė R. G. turėdama tikslą apsidrausti nuo mamos, jei kas atsitiktų, tačiau vekselio niekas nepasirašė. Mama akcijas pardavė V. S. ir A. G. spalio 18 d., tačiau sprendimas buvo priimtas kur kas anksčiau. R. G. buvo atleista iš vadovo pareigų, nes nesugebėjo tinkamai atlikti savo pareigų. R. G. buvo pristatyta kaip teisininkė, tik vėliau paaiškėjo, kad su teise ji nieko bendro neturi. Teigė, kad ji su G. L. nepasirašė jokios UAB „Jorlita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, šią sutartį pirmą kartą pamatė gavusi iš teismo dokumentus. Vienintelė akcininkė G. L. teisėtai pardavė UAB „Jorlita“ akcijas V. S. ir A. G.. Įmonės vadovė E. L. pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui naują akcininkų sąrašą. Mano, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandorį laikyti neteisėtu nėra jokio pagrindo. Prašė atmesti R. G. ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas
Trečiasis asmuo UAB „Jorlita“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad buvusi įmonės direktorė R. G. aplaidžiai ir nerūpestingai tvarkė UAB „Jorlita“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tai patvirtina 2012-10-30 priminimas dėl sutartinių įsipareigojimų, gautas iš įmonės „Tempo invest“, kuri tvarko buhalterinę apskaitą UAB „Jorlita“. Ieškovė iki šiol nepateikė kasos išlaidų dokumentų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti grynųjų pinigų panaudojimą, kuriuos R. G. paėmė iš įmonės banko sąskaitų po to, kai akcininkė išsiuntė elektroninį laišką su įspėjimu apie planuojamą auditą. Dėl šios buvusios direktorės neteisėtos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį. Vienintelė akcininkė G. L. teisėtai pardavė V. S. ir A. G. įmonės akcijas. Bendrovės vadovė E. L. pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui naują akcininkų sąrašą. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra teisėta ir jokių ginčų dėl jos neturėtų kilti. Prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-09 sprendimu ieškinį ir atsakovės G. L. prašymą atmetė; nusprendė priteisti iš ieškovės R. G. 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. L. ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui V. G.; priteisti iš ieškovės R. G. 42,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą; įsiteisėjus sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi – UAB „Jorlita“, įmonės kodas 302563203, akcijų areštą. Nurodė, jog G. L. iki UAB „Jorlita” akcijų perleidimo A. G. ir V. S. buvo vienintelė teisėta akcininkė, todėl manė, kad nėra jokio teisinio pagrindo 2012-10-18 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Teismas ieškovės reikalavimą pripažinti, kad R. G. nuo 2012-04-16 nuosavybės teise įgijo 100 vnt. UAB „Jorlita“ akcijų, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nustatė, kad R. G. buvo teisėtai atšaukta iš užimamų direktorės pareigų, todėl detaliau nebepasisakė dėl ieškovės reikalavimų gražinti ieškovę į darbą – į UAB „Jorlita“ direktoriaus pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Šalies argumentai
Ieškovė (apeliantė) teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti sprendimą – patenkinti ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog A. G. nedirbo bendrovėje „Jorlita“, todėl nesupranta, kaip jis galėjo vertinti bendrovės vadovės netinkamai vykdomas pareigas, bei nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad R. G. veikė priešingai įmonės interesams. Teigia, kad V. S. bendrovėje „Jorlita“ nedirbo, o buvo įdarbintas į UAB „Jorlita“ filialą Norvegijos Karalystėje. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad R. G. buvo tinkamai informuota apie G. L. priimtą 2012-10-15 sprendimą Nr. 10/01, kuriuo ji buvo atšaukta iš pareigų. 2013-01-31 atsakovės G. L. atstovė advokatė L. Z. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 10/01, tą pačią dieną, t. y. 2012-10-15, registruotu laišku buvo išsiųstas R. G., tačiau 2012-11-23 laiškas buvo grąžintas siuntėjai su pašto žyma, kad R. G. laiško neatsiėmė, bei pridėjo voko kopiją, iš kurio negalima nustatyti, kokio turinio dokumentas buvo išsiųstas R. G., ar išvis į voką buvo įdėtas koks dokumentas. Pažymi, kad akcininko vardu sprendimus priiminėjo M. S., tai tik patvirtina aplinkybę, kad buvo sudaryta 2012-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu G. L. perleido 50 vnt. bendrovės akcijų M. S. ir 50 vnt. akcijų V. G., tačiau jos neįvykdė sutarties sąlygų – nesumokėjo už įsigytas akcijas iki 2012-03-31, o minėtas akcijas įsigijo ieškovė R. G., kuri sumokėjo už bendrovės įgytas akcijas 10 000 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė R. G. mano, kad atsakovė G. L. negalėjo priiminėti sprendimų, kadangi bendrovės akcijas įsigijo ieškovė R. G.. Ieškovei dėl atsakovų finansinių galimybių sumokėti po 5 000 Lt už akcijas kilo abejonių, kurių nekilo teismui, ir teismas minimo prašymo netenkino, taigi, mano, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Byloje įrodymų apie tai, kad G. L. būtų raštu pranešusi bendrovei apie ketinimą sudaryti akcijų perleidimo sandorį, nėra, todėl mano, kad Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta, o ginčo akcijų perleidimo tvarka buvo pažeista. Tikina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-06 priimdamas sprendimą ir atmesdamas ieškinį pažeidė procesines teisės normas, visiškai neatsižvelgė į objektyviai nustatytas faktines bylos aplinkybes, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, remdamasis tik atsakovų teiginiais ir parodymais, ir taip gindamas jų interesus priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris akivaizdžiai pažeidžia ne tik ieškovės interesus, bet ir procesines teisės normas, prieštarauja LAT praktikai, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovai G. L., V. S., A. G. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog R. G. ieškinyje visiškai nieko nebuvo kalbama apie G. L. akcijų įsigijimą iš J. G., dėl šio sandorio nebuvo pareikšta jokio reikalavimo, J. G. nebuvo įtrauktas į bylą, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nustatinėti G. L. akcijų įsigijimo iš J. G. aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nurodė, kad atleidžiant bendrovės vadovą taikomos ne Darbo kodekso nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu Darbo kodekse nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, o Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, todėl pagrįstai nustatė, kad R. G. atleidimas buvo teisėtas. Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje pažeidimai sukelia niekinio sandorio pasekmes. Tačiau G. L. apskritai jokio pažeidimo nepadarė.
Trečiasis asmuo E. L. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog kadangi įmonėje buvo tik viena akcininkė, jai Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 8 dalis suteikia teisę parduoti akcijas nesilaikant šio straipsnio nustatytos akcijų pardavimo tvarkos. Apeliantės argumentavimas, kad bendrovės akcijos buvo parduotos nesilaikant nustatytos akcijų perleidimo tvarkos, yra niekuo nepagrįstas, trečiajam asmeniui akivaizdu, kad ieškovė su Akcinių bendrovių įstatymu nėra tinkamai susipažinusi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-02-06 įvykusiame UAB „Jorlita“ visuotiniame akcininkų susirinkime J. G. ir I. G., turintys po 50 akcijų, nusprendė G. L. parduoti 100 vnt. akcijų, kurių vienos nominali vertė – 100 Lt, tai sudaro 100 procentų viso bendrovės balsų skaičiaus (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 21, 119). 2012-03-01 priėmimo–perdavimo aktu UAB „Jorlita“ dokumentai perduoti G. L., tačiau jis nepasirašytas G. L., tik J. G. (t. 2, b. l. 120, 121). Taip pat teismui pateikta 2012-02-08 parengta, bet šalių nepasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 117, 122), pagal kurią G. L. parduoda, o M. S. ir V. G. perka po 50 vnt. UAB „Jorlita“ akcijų. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad visų akcijų kaina yra 10 000 Lt. Pirkėjoms nurodyta iki 2012-03-31 sumokėti visą kainą pavedimu į įmonės sąskaitą (sutarties 4 punktas). 5 punkte nurodyta, kad įmonės akcijų pirkimo pirmumo teisei užtikrinti pirkėjoms yra išduoti 2 paprastieji vekseliai. Sutarties 6 punkte nurodyta, kad pirkėjoms neatsiskaičius už akcijas iki 2012-03-31, akcijų pirkimo teisę ne ginčo tvarka įgyja UAB „Jorlita“ vadovas bei darbuotojai (t. 1, b. l. 9).
Nustatyta ir tai, jog 2012-02-21 visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta 2012-02-22 sustabdyti direktoriaus J. G. įgaliojimus ir atleisti jį iš direktoriaus pareigų, taip pat sudaryti įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža dėl R. G.. Protokolas pasirašytas vienintelės akcininkės G. L. (t. 1, b. l. 10–11). 2012-10-18 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis G. L. pardavė, o V. S. ir A. G. nusipirko po 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Jorlita“ akcijų (t. 2, b. l. 123–125). Akcijų pirkėjams buvo išduoti 2012-10-29 akcijų sertifikatai (t. 2, b. l. 29–30). UAB „Jorlita“ akcininkė G. L. 2012-03-01 vienintelio akcininko sprendimu nutarė atšaukti iš pareigų bendrovės direktorių J. G. nuo 2012-03-01 ir nuo 2012-03-01 direktore paskirti R. G. (t. 1, b. l. 12). Juridinių asmenų registras 2012-03-01 sprendimą dėl vadovo pakeitimo gavo 2012-03-08 bei 2012-03-13 įregistravo (t. 2, b. l. 85). Pateiktame 2012-04-16 kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad R. G. sumokėjo 10 000 Lt už UAB „Jorlita“ akcijas (t. 1, b. l. 13). Minėtas kvitas yra pasirašytas R. G., kaip pinigus mokančio asmens ir kaip pinigus priimančio asmens. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad J. G. bendrovės direktoriumi paskirtas buvo 2010-10-29, G. L., kaip vienintelė UAB „Jorlita“ akcininkė, Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-02-10 (t. 1, b. l. 15–18). I. R. G. 2012-10-13 su prašymu – reikalavimu kreipėsi į atsakovę G. L. prašydama geranoriškai parduoti visas įmonės akcijas už simbolišką 1 Lt kainą. Nurodė, kad priešingu atveju kreipsis į teismą su ieškiniu dėl 2012-02-08 niekinio (apsimestinio) įmonės akcijų perleidimo sandorio sudarymo tarp G. L., J. G. ir I. G. bei ieškiniu dėl neteisėto praturtėjimo, pateiks skundus į FNTT ir kitas institucijas. Ieškovė G. L. nustatė 3 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos pateikti raštišką atsakymą (t. 1, b. l. 19, 45, t. 2, b. l. 118, 136). Prašymas – reikalavimas atsakovei įteiktas 2012-10-17 (t. 1, b. l. 21). E. L. valstybės įmonės Registrų centrui pateikė 2012-10-18 UAB „Jorlita“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad G. L. 2012-10-18 perleido po 50 vnt. akcijų V. S. ir A. G. (t. 1, b. l. 43–44, t. 2, b. l. 126). G. L. 2012-10-07 pranešimu įpareigojo R. G. nuo 2012-10-08 per savaitę paruošti visus ataskaitinius dokumentus ir pasiruošti UAB „Jorlita“ auditui (t. 1, b. l. 85, 108, t. 2, b. l. 130). G. L. 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 10/01 atšaukė UAB „Jorlita“ vadovę R. G. iš einamų pareigų vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi nuo 2012-10-18 taikant Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punktą ir išmokant kompensaciją, numatytą pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (t. 1, b. l. 94, t. 2, b. l. 3, 10). 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 10/02 G. L. nuo 2012-10-18 bendrovės vadove paskyrė E. L. (t. 1, b. l. 95, 127). Teismui buvo pateikti du 2012-02-08 paprastieji neprotestuotini šalių nepasirašyti vekseliai, iš kurių matyti, kad vekselio davėja G. L. įsipareigojo vekselio gavėjoms per 1 darbo dieną arba iki 2012-03-31 M. S. ir V. G. pareikalavus perleisti 50 procentų UAB „Jorlita“ akcijų, kurių nominali vertė po 5 000 Lt (t. 2, b. l. 19–20). I. R. G. 2012-03-01 pasirašė terminuotą darbo sutartį 3 metams, t. y. kad nuo 2012-03-02 pradeda dirbti UAB „Jorlita“ direktore už 4 000 Lt atlyginimą per mėnesį (t. 1, b. l. 34). Tokie duomenys nurodyti darbo sutartyje, kurią teismui pateikė ieškovė. Iš darbo sutarties, kurią teismui pateikė Teritorinė darbo birža ir Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius, atsiųstos patvirtintos kopijos matyti, kad darbo sutartis neterminuota ir R. G. darbo užmokestis nurodytas kitas, t. y. 2 440 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 161–163, t. 2, b. l. 132–133). Iš pranešimų apie apdraustuosius matyti, kad R. G., eidama direktoriaus pareigas bendrovėje „Jorlita“, gaudavo 2 440 Lt atlyginimą (t. 2, b. l. 30–35). V. M., įgaliota akcininkės G. L. (t. 2, b. l. 81–82), pateikė R. G. 2012-10-18 pranešimą, kuriuo rekomendavo R. G. geranoriškai perduoti UAB „Jorlita“ priklausančius dokumentus, antspaudus, elektronines prieigas prie bankų ir įmonei priklausantį turtą iki spalio 22 d. 16.30 val. T. V. M. 2012-10-18 susisiekus R. G., ši atsisakė atiduoti bendrovei priklausančius daiktus (t. 2, b. l. 80), todėl 2012-10-25 antstolė Vida D. R. G. įteikė raštą, kuriuo įpareigojo ieškovę 2012-10-26 11 val. atvykti į antstolės kontorą ir perduoti UAB „Jorlita“ priklausančius daiktus, bet R. G. nustatytu laiku neatvyko. Atvykusi kitu laiku kontoroje paliko 7 lapus dokumentų kopijų, kurie buvo perduoti bendrovei „Jorlita“ (t. 2, b. l. 83). Antstolė pakartotinai ieškovei surašė ir įteikė pranešimą dėl daiktų gražinimo, tačiau ir į šį pranešimą R. G. nereagavo ir daiktų negrąžino (t. 2, b. l. 84). 2012-10-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Jorlita“ buvusios įmonės direktorės R. G. galbūt nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 98, 128). UAB „Tempo invest“, kaip UAB „Jorlita“ buhalterines paslaugas teikianti įmonė, 2012-10-30 raštu informavo bendrovės direktorę E. L., kad vis dar nėra pateikti dokumentai, būtini apskaitos tvarkymui, bei prašė juos pateikti iki 2012-11-15 (t. 1, b. l. 97, 125). 2012-11-23 raštu informavo, kad buvusi bendrovės direktorė R. G. buvo raginama žodžiu ir raštu (el. paštu siųsti 3 raginimai) pristatyti dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti (t. 2, b. l. 126, t. 2, b. l. 29).
D. J. G. UAB „Jorlita“ akcijų perleidimo G. L.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas visiškai nenustatinėjo aplinkybių apie UAB „Jorlita“ akcijų perleidimą G. L., t. y. ar materialiosios akcijos buvo perleistos nepažeidžiant akcijų perleidimą reglamentuojančių teisės normų ir tai, ieškovės manymu, lėmė nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas, jos manymu, nustatęs, kad buvo sudarytas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, turėjo ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu.
Kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškovo suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju R. G. ieškinyje visiškai nieko nebuvo kalbama apie G. L. akcijų įsigijimą iš J. G., dėl šio sandorio nebuvo pareikšta jokio reikalavimo, J. G. nebuvo įtrauktas į bylą, todėl apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo nustatinėti G. L. akcijų įsigijimo iš J. G. aplinkybių, prašyti pateikti tam tikrus įrodymus ir t. t., nes tai būtų visiškai neturėję įtakos šiai bylai, kadangi R. G. prašė pripažinti nuosavybės teisę į akcijas jai, o ne grąžinti akcijas J. G., kas turėtų būti padaryta pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu.
D. R. G., kaip bendrovės vadovės, netinkamo pareigų vykdymo bei atleidimo iš pareigų
Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ji netinkamai vykdė savo pareigas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pasisakė dėl R. G. netinkamo pareigų vykdymo, tačiau ne tai turėjo esminę reikšmę teismui konstatuojant, kad ieškovės atleidimas buvo teisėtas. 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendime Nr. 10/01 nėra nurodyta, kad R. G. atšaukiama iš direktorės pareigų dėl netinkamų pareigų vykdymo. Šiuo atveju akcininkė G. L., pasinaudodama Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje suteikta jai teise, atšaukė direktorę (ieškovę) iš pareigų. Akcininkė priimdama tokį sprendimą neprivalėjo nurodyti ir nenurodė, kodėl atšaukia R. G. iš pareigų. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nurodė, kad atleidžiant bendrovės vadovą taikomos ne Darbo kodekso nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu Darbo kodekse nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, o Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, ir pagrįstai nustatė, kad R. G. atleidimas buvo teisėtas. Taigi šioje byloje neturi reikšmės, tinkamai ar ne savo pareigas atliko R. G., tai neturi įtakos jos atleidimo teisėtumui. Apeliantės argumentai, kad teismas vertindamas, ar ji tinkamai atliko pareigas, turėjo vertinti objektyvius duomenis, t. y. įmonės finansinius rodiklius, o ne subjektyvius proceso dalyvių paaiškinimus, neturi šiuo atveju teisinės reikšmės.
Taip pat neaišku, kokią teisinę reikšmę turi apeliantės argumentas, kad V. G. atėjo pasiimti dokumentų iš UAB „Tempo invest“ bei buvo įdarbinta bendrovėje „Jorlita“. Apie tai, kad V. G. ėjo paimti kokių nors dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama. V. G. teismui paaiškino savo sąsajas su UAB „Jorlita“ ir jos nurodytas aplinkybes teismas teisingai nurodė aprašomojoje teismo sprendimo dalyje.
Dėl ieškovės informavimo apie priimtą akcininkės sprendimą atšaukti ją iš direktorės pareigų
Apeliantė nurodo, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, kad ji buvo tinkamai informuota apie G. L. priimtą 2012-10-15 sprendimą Nr. 10/01, kuriuo ji buvo atšaukta iš pareigų.
Ieškinyje ieškovė neginčijo, kad ji nebuvo informuota apie atleidimą, kad negavo akcininkės sprendimo atšaukti ją iš pareigų. Priešingai, praėjus kelioms dienoms po sprendimo priėmimo ir išsiuntimo jai registruotu laišku bei elektroniniu paštu, pareiškė teismui ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų – pripažinti atsakovės G. L. 2012-10-15 sprendimą Nr. 10/01 negaliojančiu, t. y. ieškinyje tiksliai nurodyta ir sprendimo data, ir numeris, todėl galima daryti tik vienintelę išvadą – R. G. akcininkės sprendimą gavo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgus į tai, apeliantės naujai nurodomi argumentai, kad gal jai buvo siųstas tuščias pašto vokas, ar sprendimas buvo gautas iš jai nežinomo elektroninio pašto adreso, neturi reikšmės. Be to, apeliantė klysta, kad atsakovė G. L. nepatvirtino, kad ji priėmė sprendimą atleisti R. G., nes G. L. šį faktą patvirtino. Techninį darbą – sprendimo atspausdinimą kompiuteriu ir išsiuntimą R. G. atsakovų duomenimis atliko M. S. (nes G. L. nesinaudoja kompiuteriu), bet pats sprendimas priimtas G. L. valia. Atsakovė G. L. patvirtino, kad pasitardavo su dukra, tačiau M. S. nė vieno veiksmo neatliko be jos žinios ir prieš jos valią. Apeliantės argumentas, kad akcininko vardu sprendimus priiminėjo M. S., ir tai patvirtina 2012-02-08 sutarties sudarymą, yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl akcininkės įgalioto asmens V. M. 2012-10-18 pranešimo
Pirmosios instancijos teismas sprendime tarp kitų nustatytų aplinkybių nurodė ir tai, kad V. M. pateikė R. G. pranešimą, kuriuo rekomendavo geranoriškai perduoti UAB „Jorlita“ priklausančius dokumentus, antspaudus ir kt., tačiau V. M. susisiekus su R. G., ši atsisakė perduoti daiktus. Apeliantė savo skunde kelia klausimą, kaip teismas įsitikino, kad šis pranešimas buvo pateiktas R. G.. Pažymėtina, jog apylinkės teismas sprendime nurodė, kad įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Ieškovė ne kartą bylos nagrinėjimo metu pasisakė dėl šio pranešimo, aiškino, kodėl nedavė dokumentų, todėl ir vėl dabar nesuprantamas jos argumentas, kad ir apie šį pranešimą ji gal nežinojo. Kolegijos nuomone, teismas jokių išvadų vien dėl šio pranešimo nedarė, o paminėjęs tarp kitų nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, vertino kartu su kitais įrodymais – antstolės surašytais dokumentais. Aplinkybė, gavo ar ne, V. M. pranešimą R. G., tiesioginės ir esminės reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturi.
Dėl 2012-10-18 UAB „Jorlita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų G. L., V. S. ir A. G.
Apeliantė mano, kad ji, kaip vadovė, M. S. ir V. G. nesumokėjus už akcijas sutartyje nurodyta tvarka, įgijo akcijų pirkimo teisę ne ginčo tvarka, kurią realizavo 2012-04-11, t. y. už UAB „Jorlita“ 100 vnt. akcijų įnešė į bendrovės kasą 10 000 Lt. Be to, apeliantė teigia, kad apylinkės teismas pažeidė rungimosi principą, nes neišreikalavo duomenų apie atsakovų V. S. ir A. G. turtinę padėtį. R. G. nurodo, kad teismui, priešingai nei jai, nekilo abejonių dėl atsakovų finansinių galimybių sumokėti po 5 000 Lt už akcijas.
Šiuo aspektu svarbu tai, jog ieškovei teismo posėdžio metu domintis, ar G. L. gavo pinigus už akcijas, ši (G. L.) patvirtino, kad pinigus gavo. Aktualu pažymėti, jog R. G. neturi reikalavimo teisės ginčyti nei pinigų sumokėjimo, nei gavimo faktų dėl tokių aplinkybių apskritai nesant ginčo, todėl apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo reikalauti atsakovų pateikti duomenis apie turtinę padėtį vien tik tam, kad patenkintų ieškovės smalsumą. Taigi jokio rungimosi principo pažeidimo šiuo atveju nėra.
Apeliantė nurodo ir tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad G. L. būtų raštu pranešusi bendrovei apie ketinimą sudaryti akcijų perleidimo sandorį, todėl laikytina, kad pranešimo nepateikimas sudaro pagrindą ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kad akcijų perleidimo procedūrų, numatytų Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje, pažeidimai sukelia niekinio sandorio pasekmes. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija mano, jog G. L. pažeidimo nepadarė. Akcinių bendrovių įstatymo analizė –konkrečiai Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalys numato uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumus. Jame nustatyta, jog apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. Ši įstatymo nuostata taikoma, kai įmonėje yra daugiau kaip du akcininkai, kadangi įmonėje buvo tik viena akcininkė,
tai to paties įstatymo 47 straipsnio 8 dalis suteikia akcininkui teisę parduoti akcijas nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo tvarkos. Minėtas reglamentavimas reiškia, jog apeliantės argumentavimas, kad bendrovės akcijos buvo parduotos nesilaikant nustatytos akcijų perleidimo tvarkos yra niekuo nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju G. L. buvo vienintelė akcininkė, todėl ji bendrovei neprivalėjo pranešti, nes šis pranešimas neturėtų jokios prasmės. Atsižvelgus į tai, kad jokio pažeidimo perleidžiant akcijas nebuvo padaryta, todėl nėra ir pagrindo pripažinti G. L. ir V. S. bei A. G. sudarytą sandorį negaliojančiu, tą teisėtai bei pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
Išanalizavus ir įvertinus bylos duomenų visetą darytina išvada, jog apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai įvertino įrodymų visumą, padarė pagrįstas išvadas.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas V. S. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 1 000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmestinas, apylinkės teismo sprendimas įsiteisėja nuo šios nutarties priėmimo (CPK 331 straipsnio 6 dalis), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui V. S. iš ieškovės R. G. priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.