- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- I-1763-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04768-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. K. skundu (b. l. 1–12) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2015-07-28 iki 2015-08-28 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto, jose įrengtos perteklinės miegamosios vietos. Kamerose tamsu, šalta, drėgna, buvo pelėsio. Rūkantys asmenys buvo laikomai kartu su nerūkančiais. Asmens ir daiktų apžiūros atvykstant į Lukiškių TI-K ir išvykstant buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo esant žemai temperatūrai verčiamas nusirengti, o daiktai dedami į nešvarias dėžes. Pareigūnai elgdavosi netinkamai, provokuodavo. Pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją ir pažeminimą. Patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 46–56). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-07-28 iki 2015-08-28. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Suteikiama galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu vandeniu. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visuminė krata teisės aktų nustatyta tvarka. Paskirstant asmenis į kameras užtikrinamos nerūkančių asmenų teisės ir jie laikomi atskirai nuo rūkančių asmenų. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-07-28 iki 2015-08-28.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad turėtų būti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Nagrinėjamu atveju iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų (b. l. 50) matyti, kad sanitarinio mazgo patalpos Lukiškių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. Todėl pripažintina, kad nacionalinėje teisėje Įsakymu Nr. V-124 nustatytas 3,6 kv. m. minimalaus ploto, tenkančio vienam tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui, normatyvas, atskaičiavus 0,56 kv. m. Lukiškių TI-K kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis, nei minėtame Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime įvardintas 3 kv. m. minimalus ploto normatyvas vertinant asmens laikymo sąlygų atitiktį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimų prasme. Todėl, vertinant pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, teismas vadovaujasi Įsakymu Nr. V-124 nustatytu 3,6 kv. m. minimalaus ploto, tenkančio vienam tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui, reikalavimu.
Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-07-28 iki 2015-08-28 buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m., ir kameroje Nr. 256, kurios plotas 23,32 kv. m. (b. l. 46–47). Pareiškėjui minėtose kamerose teko nuo 3,89 iki 7,77 kv. ploto. Teismas, įvertinęs kameroje esančių baldų užimamą plotą (lovos užimamas plotas apie 1,33 kv. m., stalo – apie 0,3 kv. m., kėdės – apie 0,07 kv. m.), neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl per mažo kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta ir drėgna, buvo pelėsio. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, galiojusios iki 2015-11-01 (toliau – ir HN 76:2010) 26 punktas nustatė, kad kamerų temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28 °C, šaltuoju 18-22 °C, santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. HN 76:2010 24 punktas numatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 56 punktas numatė, kad ant laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Teismui atsakovo atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, panašiu į pareiškėjo laikymą metu buvo tikrinamas HN 76:2010 reikalavimų laikymasis. Iš Vilniaus VSC 2015-03-12 patikrinimo akto (b. l. 62–71) matyti, kad kameroje Nr. 107 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2015-07-28) oro temperatūra buvo 18,9 °C, santykinė oro drėgmė buvo 47,1 proc., kamera vėdinama per atidaromą langą, pelėsių požymių vizualiai nenustatyta. Minėtoje kameroje higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta ir Vilniaus VSC 2015-03-19 patikrinimo aktu (b. l. 72–73). Pareiškėjas dėl laikymo sąlygų kameroje Nr. 256, kurioje buvo laikomas visą likusį ginčo laikotarpį, nesiskundė (b. l. 60). Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos temperatūros, drėgmės ir pelėsio buvimo kamerose atmeta kaip neįrodytus.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tamsu. HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, o 23 punktas numatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Iš Vilniaus VSC 2015-03-12 patikrinimo akto (b. l. 62–71) matyti, kad kameroje Nr. 107 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2015-07-28) dirbtinė apšvieta buvo 217 lx, o dirbtinė naktinė apšvieta buvo 17 lx ir atitiko higienos normų reikalavimus. Pareiškėjui dėl laikymo sąlygų nesiskundus (b. l. 60), teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo Lukiškių TI-K kamerose atmeta kaip neįrodytus.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K rūkantys asmenys buvo laikomi su nerūkančiais. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu galiojusio Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numatė, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 76:2010 14 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K administracijai kilo pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato specialių patalpų rūkymui suimtiesiems ir nuteistiesiems įrengimo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad rūkantys ir nerūkantys asmenys apgyvendinami atskirai, atsižvelgiant į jų pageidavimus, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 27) matyti, kad jis, atvykęs į Lukiškių TI-K, nurodė, kad yra rūkantis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu būtų prašęs apgyvendinti jį atskirai nuo rūkančių asmenų, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai šiuo aspektu būtų atlikę neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes. HN 76:2010 54 punktas numatė, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 152 punkte nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Instrukcijos 153 punkte numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 154 punktas detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad atliekant asmenų kratas turi būti laikomasi, be kita ko, nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos kratos atlikimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens apžiūras tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis yra abstraktūs, pareiškėjas skunde šių argumentų nedetalizavo, t. y. kuriuo metu tai vyko, kuriose patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Todėl pripažintina, kad atsakovo atstovui būtų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius. Pareiškėjas jo laikymo metu Lukiškių TI-K administracijai skundų neteikė (b. l. 60). Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant iš Lukiškių TI-K kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką.
Pareiškėjas skunde pateikia abstrakčius teiginius apie pareigūnų netinkamą elgesį, provokacijas, tačiau nenurodo, kada tokie veiksmai įvyko, kas konkrečiai juos įvykdė ir kokios pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-12-29 tarnybinis pranešimas (b. l. 60) įrodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais nesikreipė. Todėl teismas laiko šiuos pareiškėjo teiginius abstrakčiais ir neįrodytais.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjo atžvilgiu jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-07-28 iki 2015-08-28. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 55–56) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 1,32 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).
Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, pateikė 22 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 1,32 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo T. K. skundą atmesti.
Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.