- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2A-555-479/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- K. B.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Ž. Bertašius, kolegijos teisėjos E. Morkūnienė, E. Misiūnienė, sekretoriaujant D. Žaldarienei, dalyvaujant ieškovui V. B., ieškovo atstovui adv. R. Kivyliui, atsakovės atstovui adv. L. Straukai, uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. ir atsakovės K. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei K. B., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. B. 2008-07-09 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti jo ir atsakovės K. B. santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų V. B. ir M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą po 400 Lt nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Ieškovas taip pat prašė teismo padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą ir ieškovui priteisti automobilį AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), medžioklinį šautuvą IŽ-58 12x70, prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003-07-03 būsto statybos (rekonstrukcijos) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės priteisti jam 4 641 Lt piniginę kompensaciją dėl atsakovei tenkančios mažesnės prievolės grąžinti kreditoriui paskolą bei priteisti 905 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkantį didesnės vertės dalytiną turtą. Kitą kilnojamojo turto dalį ieškovas prašė teismo priteisti atsakovei. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė teismo padalyti žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ir šį turtą padalyti lygiomis dalimis natūra.
2009-03-17 ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį ir prašė teismo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-11-18 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas taip pat nustatė vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš ieškovo po 470 Lt kiekvienam vaikui. Teismas kilnojamąjį turtą priteisė ieškovui, o iš ieškovo atsakovei priteisė 2 095 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Padalydamas nekilnojamąjį turtą, teismas atsakovei priteisė turtą natūra, o ieškovui iš atsakovės priteisė 163 790 Lt piniginę kompensaciją. Teismas netenkino ieškinio dalies dėl prievolių kreditų įstaigoms padalijimo.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą pakeisti iš dalies ir patenkinti visus ieškovo ieškinio reikalavimus, nurodytus patikslintame ieškinyje. Ieškovas nurodo, kad teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, jog atsakovė buvo neištikima ir santuoka iširo dėl jos kaltės. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas laisva valia teikia išlaikymą vaikams ir nėra pagrindo iš ieškovo priteisti po 470 Lt. Padalydamas kilnojamąjį turtą, teismas nepagrįstai ieškovui priteisė automobilį „Renault Laguna“, nes šiuo automobiliu ieškovas nesinaudoja. Kadangi ieškovas negali naudotis namo dalimi, negali užtikrinti tinkamų ieškovui priteisto medžioklinio šautuvo laikymo sąlygų, ieškovas prašo teismo šautuvo jam nepriteisti. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo tai, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo padalijant turtą ir ieškovui priteisė per mažą kompensaciją. Teismas neteisingai nusprendė atmesdamas ieškinio dalį dėl prievolių kredito įstaigoms padalijimo, nes nepašalinamas šalių ginčas dėl prievolių vykdymo nutraukus santuoką. Teismas privalėjo įvertinti tai, kad ieškovas sumokėjo daugiau palūkanų, grąžino daugiau kredito, o atsakovės prievolės yra mažesnės, atsakovė vykdė mokėjimus ne tik bankui, bet ir kaupė lėšas gyvybės draudimo sąskaitoje, šios lėšos taip pat yra dalytinas turtas.
Atsakovė K. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą pakeisti, sumažinant piniginės kompensacijos dydį iki 133 790,77 Lt ir panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės valstybės naudai 5 730,80 Lt žyminio mokesčio. Nurodo, kad nesutinka su teismo nustatyta dalijamo turto verte, mano, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai nustatė ir apskaičiavo dalijamo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu – vertę. Taip pat atsakovė pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išsprendė bylinėjimo išlaidų klausimą taikydamas LR CPK 93 str.
Atsiliepimas
Ieškovas V. B. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Taip pat prašo priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bei pažymi, kad dalytino turto vertės įvertinimas buvo atliktas specialistų, pašaliniai asmenys neturėjo įtakos nustatant turto vertę.
Atsakovė K. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas siekia prisiteisti daugiau turto, neįvertinant nei atsakovės galimybių, nei vaikų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, jog atsakovė buvo neištikima ir santuoka iširo dėl jos kaltės. Su šia ieškovo nuostata sutikti negalima. Ieškovas jau pradiniame ieškinyje teismui pripažino, jog nuo 2007 metų su atsakove susitarė gaunamas pajamas naudoti atskirai. Be to, atsakovė nebeprisidėdavo prie būsto įrengimo darbų, nors tokie darbai buvo atliekami. Ieškovas nurodė ir tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės nuolat kilo konfliktai, barniai, išskyrus vaikų priežiūrą, šalys nebeturėjo jokių bendrų interesų, pomėgių, bendrų laisvalaikio praleidimo būdų. Ieškovas pripažįsta, jog atsakovė nevertino ieškovo pastangų kuo mažesniais ištekliais pastatyti bei įrengti šeimos būstą, jį išlaikyti, nuolat draugams, giminaičiams, bendradarbiams pateikdavo tendencingą informaciją apie ieškovo nesugebėjimą pasirūpinti šeimos gerove. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad dar iki 2007 metų šalys buvo nepatenkintos santuoka, skyrėsi abiejų šalių požiūriai į materialines vertybes, laisvalaikio praleidimo būdus, kiekvienas skirtingai suvokė savo pareigas šeimoje bei skirtingai jas vykdė. Taigi šalims pradėjus atskirai naudoti gaunamas pajamas, nuo 2007 metų šalių santuoką jau buvo ištikusi krizė, santuoka tapo tik formali. Akivaizdu ir tai, kad net šalims nutraukus bendro ūkio vedimą, nė viena iš šalių nesiėmė aktyvių priemonių santuokai išsaugoti, pašalinti iškilusius nesutarimus, išspręsti jau esančias problemas. Ieškovas nurodo tai, kad nuo 2007 metų spalio mėnesio jis įtarė, jog atsakovė yra neištikima. Taigi nors ieškovas ir teikė įrodymus apie atsakovės neištikimybę, tačiau šie įrodymai apibūdina tą laikotarpį, kai šalys jau buvo nutraukusios santuokinius ryšius. Kadangi santuoka iširo dėl šalių nesutarimų, konfliktų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo santuokos nutraukimą dėl abiejų šalių kaltės, o ieškovo nuostatos dėl atsakovės neištikimybės nepatvirtina ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo fakto.
Ieškovas nesutinka su teismo nuostata, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikams po 470 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Su šia nuostata galima sutikti. Būtina įvertinti tai, kad išlaikymas yra priteisiamas tuo atveju, kai vaiko tėvai nevykdo pareigos teikti išlaikymą vaikui (LR CK 3.194 str. 1 d.). Akivaizdu yra tai, kad ieškovas niekada nevengė išlaikyti savo vaikų, su vaikais bendravo ir rūpinosi, nors šalys jau gyvena atskirai. Nepaneigta ieškovo nuostata, kad jis dalį išlaikymo teiks laisva valia, ieškovas išleidžia pinigines lėšas ir susitikimų su vaikais metu. Taigi tikslinga iš ieškovo priteistą išlaikymą vaikams sumažinti iki 440 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo tai, kad padalydamas kilnojamąjį turtą, teismas nepagrįstai ieškovui priteisė automobilį „Renault Laguna“, nes šiuo automobiliu ieškovas nesinaudoja, bei ieškovas negali naudotis teismo ieškovui priteistu medžiokliniu šautuvu. Atsižvelgtina į atsakovės nuostatą, jog ginčo automobilis „Renault Laguna“ šalių susitarimu buvo paliktas naudotis atsakovei. Įvertinant tai, tikslinga ginčo automobilį priteisti atsakovei, panaikinti sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalims tenka po automobilį, abu automobiliai yra naudoti, todėl šalims tenka po lygią dalį kilnojamojo turto ir nėra pagrindo priteisti piniginei kompensacijai. Kadangi ieškovas negali užtikrinti tinkamų šautuvo laikymo sąlygų, ieškovas turi teisę šautuvą parduoti, todėl nėra pagrindo jį priteisti atsakovei.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas, dalijant nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir ieškovui priteisė per mažą kompensaciją. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatos suteikia teisę teismui nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinio turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Būtina įvertinti tai, kad su atsakove lieka gyventi du mažamečiai vaikai. Atsakovė, sutikdama su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, prisiėmė įsipareigojimus nuolat jais rūpintis, tenkinti vaikų buitinius, kultūrinius poreikius, užtikrinti jų normalias gyvenimo sąlygas, tam reikalingos didesnės piniginės lėšos. Taigi didelės kompensacijos priteisimas iš atsakovės neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų bei vaikų interesų.
Būtina įvertinti ir tai, kad santuokos metu pastatytas namas yra nebaigtas, namo antrojo aukšto patalpos nėra visiškai įrengtos, tam taip pat bus reikalingos lėšos. Šią aplinkybę būtina įvertinti, nes vaikai turi gyventi užbaigtame pastate, jie turi turėti normalias gyvenimo sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad namą priteisus atsakovei, ieškovas nebeturės jokio suinteresuotumo mokėti namo statybai panaudotą kreditą. Šį kreditą įsipareigoja sumokėti atsakovė. Galima padaryti išvadą, jog byloje yra nustatytos aplinkybės dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą, ir teismas, taikydamas įstatymą, jo reikalavimų nepažeidė.
Nepagrįsta ieškovo nuostata, jog jis galėtų gyventi tame pačiame name ir nekilnojamąjį turtą reikėtų padalyti natūra. Ieškovas pripažįsta, jog jis dėl tarpusavio santykių pablogėjimo išvyko gyventi pas savo mamą. Tai įrodo, jog šalys pačios pripažino, kad tame pačiame name jos gyventi nebegali. Be to, šalių gyvenimas tame pačiame name, atsižvelgiant į šalių priešiškumą, vėl sąlygotų konfliktus, įtampą, o tai neigiamai atsilieptų vaikams, kuriems, ieškovo pripažinimu, šalių tarpusavio santykių pablogėjimas jau ir taip sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Būtina įvertinti ir tai, kad šalių pastatytas namas yra pritaikytas gyventi tik vienai šeimai. Ieškovo nurodyti namo rekonstrukcijos būdai yra sudėtingi ir sunkiai įgyvendinami, nes nėra atskirų įėjimų į namą, į pagalbines patalpas, tik viena patalpų šildymo, komunikacijų sistema.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nusprendė, atmesdamas ieškinio dalį dėl prievolių kredito įstaigoms padalijimo, nes nepašalinamas šalių ginčas dėl prievolių vykdymo nutraukus santuoką. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. Akivaizdu yra tai, kad šalys laisva valia kreipėsi į kredito įstaigą dėl kredito suteikimo ir įsipareigojo kreditą grąžinti solidariosios atsakomybės būdu, tai yra nepriklausomai nuo šalių tarpusavio santykių pasikeitimo. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra įstatymų nustatyto pagrindo padalyti šalių prievoles kredito įstaigoms. Būtina įvertinti ir tai, kad po santuokos nutraukimo visus namo statybai panaudotus kreditus įsipareigoja grąžinti atsakovė.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog ieškovas sumokėjo daugiau palūkanų, grąžino daugiau kredito, o atsakovės prievolės yra mažesnės, atsakovė vykdė mokėjimus ne tik bankui, bet ir kaupė lėšas gyvybės draudimo sąskaitoje, šios lėšos taip pat yra dalytinas turtas. Šios ieškovo skundo nuostatos nėra pagrįstos. Akivaizdu yra tai, kad abi šalys vykdė kredito sutartis iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Ta aplinkybė, jog ieškovas sumokėjo daugiau kredito, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui, nes atsakovė grąžino taip pat kredito dalį, rūpinosi nekilnojamojo turto priežiūra bei mažamečiais vaikais. Teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą, įskaitė į santuokoje įgyto turto vertę ir 16 654 Lt atsakovės sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, todėl negalima padaryti išvados, kad teismas neteisingai nustatė dalytino turto vertę.
Atsakovė K. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalytino turto vertę. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Akivaizdu tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu teikė skirtingus nekilnojamojo turto įvertinimus (b. l. 153–195, t. 1, l. 164–169, t. 2, l. 37–84, t. 3). Teismas, įvertindamas šią aplinkybę, turto vertę apskaičiavo pagal abiejų šalių pateiktų įvertinimų vidurkį. Taigi teismas atsižvelgė į abiejų šalių pateiktas turto rinkos vertes ir įstatymo reikalavimų nepažeidė (LR CK 3.119 str.).
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovės priteistino žyminio mokesčio dydį. Su šia apeliacinio skundo nuostata galima sutikti. Kadangi priešieškinis byloje nebuvo pareikštas, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti apskaičiuotos pagal ieškovo patenkintų reikalavimų dydį (LR CPK 93 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas ginčo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovui priteisė 163 790,77 Lt piniginę kompensaciją. Taigi atsakovė privalėtų sumokėti 4 276 Lt žyminio mokesčio (3000 Lt + (63 790,77 Ltx2%)=4 276 Lt). Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 3 000 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios mokesčio dalies sumokėjimo jis buvo atleistas. Taigi atsakovė privalo sumokėti ieškovui 3 000 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio bei 1 276 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Įvertinant tai, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies, nėra pagrindo priteisti šalims jų atstovavimo išlaidų (LR CPK 93 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir iš ieškovo V. B. priteistą išlaikymą vaikams V. B. bei M. B. nuo 470 Lt sumažinti iki 440 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto padalijimo ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui V. B. priteistas automobilis „Renault Laguna“ Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti nuosavybės teise atsakovei K. B. automobilį „Renault Laguna“ Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. B. priteista 2 095 Lt piniginė kompensacija atsakovei K. B. už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto vertę.
Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės K. B. valstybei priteista 5 730 Lt žyminio mokesčio. Priteisti iš atsakovės K. B. 1 276 Lt žyminio mokesčio valstybei bei 3 000 Lt žyminio mokesčio ieškovui V. B.
Kitas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimo dalis palikti nepakeistas.