Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-242-106/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-18
Bylos Nr.
1S-242-106/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Valentinienė
Kategorijos
Baudž.byla Nr. 1S-242-106/2008
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.1, 2.2.1.4.2, 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Rokanskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Laimos Rokanskienės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Laimos Rokanskienės 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas ir prokuratūra įpareigta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas A. J. ir V. J. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą S. J. įmonei dėl sukčiavimo ir pinigų pasisavinimo. Pareiškime nurodyta, kad A. J. ir V. J. 2001-06-19 sudarė sutartį Nr. A-10 su S. J. įmone dėl darbų atlikimo. Darbus minėta įmonė turėjo atlikti iki 2002-10-30. Pagal sutartį S. J. įmonei sumokėjo 64000 Lt. 2007-07-03 S. J. įmonės kasos orderiu Nr. 3 pagal 2001-06-19 sutartį Nr. A-10 S. J. grąžino 1000 Lt. 2003-04-24 jiedu su S. J. įmone „VŽV“ sudarė sutartį Nr. E-2003.04.24, pagal kurią minėta įmonė įsipareigojo per 4 mėnesius nuo dienos, kada bus gautas leidimas statybos darbams, atlikti parduotuvės, esančios Turgaus g. 2–1, Klaipėdoje, įrengimo bei vidaus ir lauko apdailos darbus. S. J. įmonei sumokėjo 29320 Lt. Tačiau pagal minėtas sutartis S. J. įmonė darbų neatliko ir sumokėtų pinigų negrąžino. 2005-09-12 buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties Nr. A-10 nutraukimo, kuriuo numatyta, kad S. J. įmonė avansą, gautą pagal sutartį Nr. A-10, privalo grąžinti iki 2005-11-18. Negrąžinus avanso iki sutartos datos, darbų vykdytojas įsipareigojo mokėti 0,03 proc. palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2006-01-30. Iki šios datos S. J. įmonė pinigų negrąžino. Ši įmonė, nevykdydama įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, pareiškėjams įsiskolino 92320 Lt. Mano, kad S. J. įmonė apgaulės būdu, piktybiškai ir iš anksto žinant, kad darbų neatliks, neteisėtai ėmė pinigus ir tokiu būdu juos pasisavino. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, pinigų pasisavinimo, mokesčių mokėjimo vengimo bei apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Laima Rokanskienė 2008-09-17 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. J. ir V. J. pareiškimą, padarius išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad tarp pareiškėjų ir S. J. įmonės atsirado civiliniai santykiai. Toks ginčas, kilęs iš civilinių sutartinių santykių, yra civilinės teisenos dalykas ir turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka.

Skundžiama nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės L. Rokanskienės 2008-09-17 nutarimas ir Klaipėdos apygardos prokuratūra įpareigota pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. J. ir V. J. 2008-09-15 pareiškimą.

Šalies argumentai

Skundu prokurorė prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad tarp A. J. ir V. J. bei S. J. įmonės buvo sudarytos sutartys dėl darbų atlikimo, t. y. atsirado civiliniai santykiai. S. J. įmonė įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus darbus. Jai taip pat buvo sumokėti pinigai. Užsakovas ir vykdytojas 2005-09-12 susitarimu dėl laiku neįvykdytų darbų sutartį Nr. A-10 nutraukė. S. J. įmonė pažeidė civilinės sutarties sąlygas – neįvykdė savo prievolės pagal sudarytas sutartis atlikti sutartyje nurodytus darbus, vėliau sutartį nutraukus sutartą dieną grąžinti avansą. Lietuvos Respublikos CK numato civilinę teisinę atsakomybę už civilinės sutarties sąlygų pažeidimus ir asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės ar netinkamai ją įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. A. J. ir V. J. dėl civilinės sutarties sąlygų pažeidimo su civiliniu ieškiniu į teismą nesikreipė, todėl S. J. nebuvo suteikta galimybė apginti savo teises civilinio proceso tvarka. Teigia, kad civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms – kaltininko subjektyviųjų požymių, apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. A. J. ir V. J. nepateikė jokių duomenų, kad pinigus pagal sutartis perdavė suklaidinti dėl teisės į turtą ar ketinimų – jiems buvo pateikti suklastoti dokumentai ar netikri duomenys dėl sutarties sąlygų ar sutarties šalies. Pareiškėjai į teismą nesikreipė, nėra antstolių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, jog S. J. neturi turto ar kitokių pajamų ir piktybiškai vengia grąžinti skolą. S. J. pinigai pagal 2001-06-19 sutartį buvo perduoti per kelis kartus, vėliau neatlikus sutartyje nurodytų darbų, sudaryta kita sutartis, kurios pagrindu buvo perduotas avansas. S. J. pasirašo susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo įsipareigoja grąžinti avansą ir tuo pagrindu grąžina 1000 Lt. Būtent šios aplinkybės paneigia tą faktą, kad gaudamas pinigus pagal sutartis, jis siekė apgaule užvaldyti svetimą turtą ar jį pasisavinti.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo įpareigojimas pradėti ikiteisminį tyrimą dirbtinai perkelia civilinių sutartinių santykių reguliavimą į baudžiamąjį procesą, kur S. J. turi būti apklaustas kaip įtariamasis. Taigi galimam atsakovui civiliniame procese nepagrįstai, pažeidžiant žmogaus teises ir laisves, suteikiamas įtariamojo asmens statusas ir atimama galimybė atsakyti pagal civilinio proceso normas. Ginčas tarp pareiškėjų A. J. ir V. J. bei S. J. dėl civilinės sutarties pažeidimo yra civilinės teisenos dalykas ir turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka. Civilinio proceso tvarka nustačius aplinkybes, kurios esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą, teismo ar pareiškėjų iniciatyva gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Apylinkės teismas nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-09-17 nutarimą, motyvuodamas, kad nebuvo apklaustas S. J., todėl negalima nustatyti S. J. įmonės bei jai atstovaujančio S. J. tikrųjų ketinimų sudarant 2001-06-19 ir 2003-04-24 sutartis ir motyvų, dėl kurių jis neatliko sutartyse numatytų darbų ir pareiškėjams negrąžino jam sumokėtų 92 320 litų. Tik apklausus S. J. galima būtų nustatyti, ar jo veiksmuose buvo nusikalstamų veikų požymiai. Ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Taip pat nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu būtina aiškintis, kur buvo panaudoti S. J. pagal sutartis gauti 92 320 litų. Tai leistų nustatyti tikruosius ketinimus sutarčių sudarymo metu, o tam reikalingas jo įmonės buhalterinių dokumentų patikrinimas.

Tačiau tokia apylinkės teismo išvada nepagrįsta. Baudžiamieji įstatymai nenumato, kad teisėsaugos institucijos privalo tirti pareiškimus ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal asmenų spėjimus dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų.

BPK 166 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu A. J. ir V. J. pareiškime nėra nurodyti bent minimalūs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, o atitinkamai padaryti spėjimai apie galimus nusikalstamų veikų, numatytų BK 182, 183 str., požymius, nes neįvykdytos sudarytų sutarčių sąlygos. Tokie patys spėjimai buvo atkartoti ir pareiškime apylinkės teismui (b. l. 2).

Skunde prokurorė teisingai nurodo, kad pareiškime nebuvo duomenų, kad pinigus pagal sutartis A. J. ir V. J. perdavė suklaidinti kitos sutarties šalies ar turint išankstinius jos ketinimus apgauti. Pareiškėjai pateikia tik sutartis ir jų pagrindu sudarytus dokumentus, patvirtinančius, kiek sumokėta pinigų kitai sutarties šaliai. Todėl nėra pagrindo manyti, kad toks sutarties nevykdymas buvo iš anksto suplanuotas, turint tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą. Sutarties nevykdymas savaime nėra pagrindas veiką vertinti kaip nusikalstamą. Atitinkamai tokie pareiškime nurodyti duomenys negali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat pažymėtina, kad iš nurodytų sutarčių turinio bei kitų pridėtų dokumentų neaišku, ar pareiškėjai, kaip sutarties šalis, patys tinkamai įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Taip pat iš pareiškimo turinio neaišku, ar pareiškėjai bandė spręsti kilusias problemas dėl sutarčių nevykdymo civilinio proceso tvarka. S. J. su pareiškėjais susitarė dėl sutarties nutraukimo, kuriuo įsipareigojo grąžinti avansą; grąžino 1 000 Lt (b. l. 17, 18). Tokias aplinkybes nurodė ir prokuratūrai pateikė pats pareiškėjas. Tai patvirtina, kad S. J. nori išspręsti kilusius ginčus civilinio proceso tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai A. J. ir V. J. pirmiausia privalo savo teises bei teisėtus interesus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ginti civilinio proceso tvarka, nes pareiškime išdėstytos aplinkybės rodo esamus ginčus tarp pareiškėjo ir S. J. bei jo įmonės. Tik paaiškėjus ir nustačius, kad yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, būtina kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėsaugos institucijos nesprendžia ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių. Pareiškime nurodytos aplinkybes patvirtina esant ne nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, o civilinius teisinius santykius. Taip pat pažymėtina, kad teisėsaugos institucijos netiria asmenų pareiškimų, susijusių su sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu, išskyrus atvejus, kada ginamas viešasis interesas. Todėl A. J. ir V. J. noras inicijuoti baudžiamąjį procesą, ginant jų teises bei teisėtus interesus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, yra nepagrįstas.

A. J. ir V. J. pareiškime išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad yra bent minimalūs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str.). Atitinkamai apylinkės teismo nutartis naikintina, nes esant nustatytoms aplinkybėms baudžiamasis procesas negali būti pradedamas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d.,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Laimos Rokanskienės 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas ir prokuratūra įpareigota pradėti ikiteisminį tyrimą, ir palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Laimos Rokanskienės 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. J. ir V. J. pareiškimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rasa Valentinienė