- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-2247-527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23241-192/2010 ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
teisme gautu ieškiniu ieškove prašė (b. l. 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. P. 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokos nutraukusi nėra, tačiau atsakovas visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui T. P. (gim. 2006-10-26) (toliau – sūnus). Santuokoje yra gimusi dar viena dukra (g. 1995-03-06), kuriai išlaikymas yra priteistas, tačiau šio išlaikymo šiuo metu iš atsakovo ieškovė negauna. Sūnus lanko darželį, todėl išlaidos sudaro ir darželiui, taip pat maistui, drabužiams. Ieškovė priversta viena išlaikyti vaikus, o jos gaunamų pajamų nepakanka. Atsakovas ieškovei teigia, kad vaikų išlaikymui pinigų neturi. Ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį 700 Lt. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo sūnui laikiną 300 Lt per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23241-192/2010.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-11 nutartimi (b. l. 10) ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemonės - priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui T. P. (gim. 2006-10-26) laikiną 300 Lt per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23241-192/2010. Teismas iš ieškovės nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė viena augina nepilnametį sūnų ir dukrą (kuriai išlaikymas priteistas, tačiau atsakovas jo nemoka), ieškovės darbo užmokestis sudaro mažiau apie 700 Lt per mėnesį, todėl ji viena negali užtikrinti būtinų vaiko poreikių, atsakovas prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda, juo nesirūpina ir jo neaugina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad neužtikrinus ieškinio reikalavimo gali būti pažeisti nepilnamečio interesai, neužtikrinti jo poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, todėl ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo (b. l. 11) panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2010-10-11 nutartį. Atsakovas nurodo, kad jis kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais gyvena toje pačioje jam priklausančioje gyvenamoje vietoje. Santuoka yra faktiškai iširusi, tačiau ieškovė dėl nesugyvenamo būdo nesileidžia į kalbas dėl santuokos nutraukimo bei dėl vaikų išlaikymo aptarimo. Atsakovas suvokia savo pareigą išlaikyti sūnų, tačiau priteistas laikinas išlaikymas jam yra neproporcingas jo gaunamoms pajamoms bei pažeidžia CK 1.2 str. įtvirtintus principus. Atsakovo mėnesio pajamos yra 779,90 Lt, kurias sudaro pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą bei išmoka iš VSDF. Kitokių pajamų bei turto atsakovas neturi. Be to, ieškovei yra priteistas iš atsakovo išlaikymas dukrai, kuris sudaro ¼ atsakovo gaunamų pajamų. Teismui priteisus laikiną išlaikymą sūnui, atsakovas lieka be pragyvenimo šaltinio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas (Žinios, 2006, Nr. 102-3957)). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo skundžiamos nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). CK 3.196 str. 2 d. nustatyta, kad kol bus išnagrinėta byla teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nurodė, jog atsakovas visiškai neteikia išlaikymo jų sūnui, todėl prašė priteisti laikiną išlaikymą iki sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą, kolegijos nuomone, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui, nes tik tokiu būdu iki bus išnagrinėta iš esmės civilinė byla gali būti apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesai, kurie šioje byloje yra prioritetiniai. Atsakovas nurodo, kad suvokia savo pareigą išlaikyti savo vaikus, tačiau, nežiūrint to, iš esmės ginčija laikiną išlaikymą sūnui, net nenurodydamas ir nepagrįsdamas kito dydžio, kuris, jo manymu, būtų pakankamas. Apeliantas teigia, jog teismo priteistas laikinas išlaikymas sūnui yra neproporcingas jo gaunamoms pajamoms, tačiau, kaip jau minėta, nenurodo, koks dydis būtų proporcingas. Be to, atsakovas ginčija priteistą išlaikymą ir dėl tos priežasties, kad šalių dukrai jau yra priteistas iš jo nuolatinis išlaikymas, sudarantis ¼ jo gaunamų pajamų, nors, ieškovės teigimu, atsakovas neteikia išlaikymo ir jų dukrai, o atsakovas šios aplinkybės net neginčija. Kolegijos nuomone, tai, kad atsakovas turi išlaikyti ir šalių dukrą, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos teikti laikiną išlaikymą sūnui, nes pareigą materialiai išlaikyti visus savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Nors atsakovui Kaune, Raseinių g. 7 priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1985-0001-6027), kuriame taip pat gyvena ir jokio nekilnojamojo turto neturinti ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais, nesant duomenų, kad ieškovė visiškai neprisideda prie gyvenamojo namo išlaikymo, kolegijos nuomone, nesuteikia pagrindo atsakovą atlesti nuo pareigos teikti sūnui išlaikymą, tuo labiau, kad atsakovas, gaudamas mėnesines 779,9 Lt pajamas ir turėdamas nuosavybėje nekilnojamąjį turtą yra geresnėje turtinėje padėtyje nei ieškovė, kurios pajamos per mėnesį sudaro tik700 Lt ir kuri jokio nekilnojamojo turto neturi. Kolegijos nuomone, vaikų motina iš jos uždirbamų apie 700 Lt per mėnesį negali užtikrinti kasdieninių vaiko poreikių visiško patenkinimo (tuo labiau, kad ji išlaiko ir kitą šalių nepilnametę dukrą, kuriai atsakovas išlaikymo taip pat neteikia). Pabrėžtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmė (išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą); tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Keisti ar naikinti šios nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.