- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- AN2-75-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00055-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Pažeidėjas
- A. J.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Advokatai
- Donatas Lengvinas, Vacis Milkontas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei V. V.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 4 dalyje, ir paskirta administracinė nuobauda – 700 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu A. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad įmonės eksploatuojamame statybinių atliekų perdirbimo įrenginyje, adresu (duomenys neskelbtini), dirbantiems darbuotojams būtų organizuotas profesinės rizikos vertinimas ir įgyvendintos prevencinės priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą, kurios būtų įgalinusios išvengti 2018 m. balandžio 27 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sunkiai sužalotas įmonės vairuotojas A. D.. Savo neveikimu A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 27 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 8, 19 punkte ir 23.1 papunktyje nurodytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Konstatuota, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ neorganizuotas profesinės rizikos vertinimas statybinių atliekų sąvartyne dirbantiems darbuotojams, nenumatytos priemonės šiai rizikai išvengti, tinkamai organizuojant agro kalkių išgavimo ir transportavimo darbus. Įvertinus sąvartyno struktūrinės medžiagos savybes, esant pasikartojančiai situacijai (kai šlapia kelio danga), nebuvo užtikrintas tinkamas kelio įrengimas. Įmonėje nereglamentuota automobilių buksyravimo tvarka naudojant krautuvą CASE ne pagal paskirtį. Darbuotojai nesupažindinti su galimais rizikos veiksniais bei pavojais darbo vietoje, nenumatytos prevencinės priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą. Neužtikrinta, kad darbo įrenginiai turėtų gamintojo parengtą naudojimo dokumentaciją, su kuria darbuotojai būtų supažindinti ir mokomi.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. J. atstovas advokatas D. Lengvinas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pažeidimo padarymas A. J. atžvilgiu iš esmės neatitinka realios tikrovės. Skundžiamame nutarime, nurodant pažeidimų pobūdį, tiesiog žodis žodin perkelta informacija iš Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto, tačiau šios aplinkybės yra deklaratyvios ir visiškai neatspindinčios realiai susiklosčiusių įvykių. Skundžiamame nutarime remiamasi aplinkybėmis užfiksuotomis 2018 m. rugsėjo 20 d., kurios yra netikslios ir paneigtos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Šiuo atveju nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne skundžiamame nutarime nurodytos priežastys, o paties nukentėjusiojo A. D. didelis neatsargumas, nesusijęs su minėtų teisės aktų nuostatų tinkamu vykdymu, ko pasėkoje, suformuluotas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J. yra ydingas.
2.2. Pažymi, kad apylinkės teismas, kaip vienu iš įrodymų, remiasi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro D. S. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių), tačiau būtent iš šiame nutarime ištirtų ir išdėstytų aplinkybių matyti, kad nelaimingas atsitikimas kilo ne dėl tariamai skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų pažeidimo, o tik dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Aplinkybių visumoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo J. B., kurio valdomas krautuvas sužalojo A. D., veiksmuose neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas reiškia, jog atsakomybė kaip darbdaviui dėl šio asmens veiksmų nekyla ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat ir jos vadovui A. J..
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad iš nukentėjusiojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojo A. J. 2018 m. spalio 23 d. papildomos apklausos, liudytojo V. J. 2018 m. liepos 4 d. papildomos apklausos, neginčijamai patvirtinta, kad A. D. iki nelaimingo atsitikimo ir jo kilimo metu, buvo nusisukęs nuo link jo atvažiuojančio J. B. valdomo krautuvo. Taigi, A. D., žinodamas, kad link jo artėja krautuvas su kaušu ne tik, kad nesielgė apdairiai ir rūpestingai stebėdamas jo judėjimo kryptį ir atstumą link jo ir vilkiko, tačiau buvo nusisukęs veidu ir nugara nuo atvažiuojančio padidinto pavojaus šaltinio - krautuvo Case, tokiu būdu negalėdamas matyti, taigi ir išvengti į jį atvažiuojančio krautuvo smūgio.
2.4. Akcentuojama tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis - Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymo Nr. 102, reikalavimų pažeidimas. Šių aplinkybių visumoje, nusižengimo formuluotė A. J. atžvilgiu, esą, kad dėl minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimo kilo nelaimingas atsitikimas darbe, buvo sunkiai sužalotas įmonės vairuotojas A. D. yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti ištaisytas, naikinant priimtą nutarimą.
2.5. Pažymi, kad priešingai, negu nurodoma nutarime, darbuotojas A. D. buvo tinkamai supažindintas su darbo saugos reikalavimais ir instrukcijomis, ką patvirtina A. D. parašai, esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotuose su darbo sauga, instrukcijomis susijusiuose dokumentuose: UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalas, darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas, darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnalas, darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalas, darbuotojų, supažindintų su neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencinių priemonių planu, registracijos žurnalas, asmeninių apsaugos priemonių išdavimo (grąžinimo) žiniaraštyje, darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė, 2017 m. rugsėjo 6 d. atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolas. Nors A. D., teigė, esą negalintis patvirtinti, kad jis buvo instruktuotas ir pasirašė nurodytuose dokumentuose, tačiau šios aplinkybės, paneigtos atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).
2.6. Nurodo, kad nors atliekant ikiteisminį tyrimą J. B. veiksmuose neteisėtų, juolab nusikalstamų veiksmų nenustatyta, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis pripažino, kad A. J. jį buvo supažindinęs su pareiginiais nuostatais bei darbo saugos ir sveikatos instrukcijomis. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. sausio 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), „<...> J. B. buvo mokytas atlikti darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas. Šiuo atveju laikytina, kad vairuotojo pareigose pagal darbo sutartį dirbęs A. D. buvo tinkamai supažindintas su darbo saugos reikalavimais. Dėl šią priežasčių, skundžiamo nutarimo teiginiai, esą darbuotojai nesupažindinti su galimais rizikos veiksniais bei pavojais darbo vietoje, nenumatytos prevencinės priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą, kuriais grindžiamas nusižengimo inkriminavimas A. J. atžvilgiu, yra nepagrįsti ir neatitinkantys realios tikrovės. Teiginys esą įmonėje neorganizuotas profesinės rizikos vertinimas statybinių atliekų sąvartyne dirbantiems darbuotojams, nenumatytos priemonės šiai rizikai išvengti, tinkamai organizuojant agro kalkių išgavimo ir transportavimo darbus, paneigtas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) surinkta medžiaga, kuria kaip vienu iš įrodymų vadovaujasi pats nutarimą priėmęs teismas.
2.7. Teismo argumentai, esą „įvertinus sąvartyno struktūrinės medžiagos savybes, esant pasikartojančiai situacijai (kai šlapia kelio danga), nebuvo užtikrintas tinkamas kelio įrengimas“ taip pat nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, Kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Šiuo atveju nurodyta vieta - (duomenys neskelbtini), kurioje kilo nelaimingas atsitikimas yra uždara, ten joks viešasis eismas nevyksta, joks kelias niekada nėra ir nebuvo suprojektuotas, jokio kelio ten nėra ir neturi būti. Žemės sklypas naudojamas ne viešajam eismui, o kalkių gavybai, todėl nurodytose vietose keliai nėra įrenginėjami. Be to, kaip matyti, iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą tik nuomojasi, dėl ko, ji neturi jokių objektyvių galimybių nuomojamame žemės sklype įrenginėti kelių. Šių aplinkybių visumoje, teiginys, esą „įvertinus sąvartyno struktūrinės medžiagos savybes, esant pasikartojančiai situacijai (kai šlapia kelio danga), nebuvo užtikrintas tinkamas kelio įrengimas“ yra visiškai nepagrįstas.
2.8. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nutarime viena vertus visiškai nepaaiškinta kas laikytina ir kaip turi būti įtvirtinta automobilių buksyravmo tvarka. Kita vertus, automobilių buksyravimas nėra susijęs su darbo saugos pažeidimas. Buksyravimas - transporto priemonių vilkimas, yra veiksmas, priskirtinas kelių eismo taisyklių kategorijai. Abu nelaimingame atsitikime dalyvavę asmenys, t. y. J. B. ir A. D. yra profesionalūs vairuotojai, kuriems suteikta specialioji teisė vairuoti tokio tipo transporto priemones, todėl preziumuotina, kad šie asmenys žino ir išmano Kelių eismo taisykles.
2.9. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, esą vienas iš įrodymų paties A. J. prisipažinimas, taip pat nepagrįstas. A. J. apgailestavo ir pripažino, kad nelaimingas įvykis yra įvykęs, tačiau savo kaltės administracinio nusižengimo teisenos prasme jis nepripažino (pridedamas 2020 m. balandžio 8 d. prašymas).
Atsiliepimas
3. Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu.
3.1. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. susipažinęs su aktu, sutiko su akte nurodytomis aplinkybėmis ir priežastimis, aktą pasirašė be pastabų, akto išvadų neginčijo, aktą be pastabų pasirašė ir darbdavio atstovas A. J., bei darbuotojų atstovas traktorininkas V. J..
3.2. Pažymi, kad būtent nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo N-l formos akto 11 punkte ir yra suformuluojamos nuostatos, kurios sukelia suinteresuotiems asmenims teisines pasekmes.
3.3. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo akte inspektorė įvertino A. D. parodymus, kad jis, kiek prisimena, išskyrus darbo sutartį jokių popierių nepasirašęs, jam nebuvo pravesti mokymai, kaip saugiai atlikti darbus, darbų saugos klausimais jo niekas neinstruktavęs. Taip pat akivaizdu, kad darbuotojas, kuris nesuvokia ir/ar nėra supažindintas su rizikos veiksniais darbo vietoje, negali tinkamai vykdyti ir įmonės lokaliniuose teisės aktuose nustatytu reikalavimų, o darbuotojo ilgametė patirtis nėra tas kriterijus, kuris teiktų pagrindą konstatuoti tinkamą darbuotojo žinių saugos ir sveikatos srityje lygį. Tai patvirtina ir įvykio darbe tyrimo metu teikti nukentėjusiojo paaiškinimai, kad direktorius „darbo rūbų darbuotojui neišdavęs, darbuotojo mokymų nevykdęs, darbų saugos klausimais neinstruktavęs“. Tai patvirtino ir pirmus metus įmonėje dirbantis J. B., kuris nurodė, kad įsidarbindamas ir darbo metu nebuvo apmokytas ir instruktuotas kaip saugiai dirbti (akto 5 punktas).
3.4. Svarbu tai, kad darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai darbdaviui teisės savo pareigas deleguoti darbuotojui nesuteikia. Pasisakant dėl darbuotojo pareigų, reglamentuotų DSSĮ 33 straipsnyje, vykdymo galimybių pažymėtina, kad darbuotojas tinkamai pareigas gali įgyvendinti, tik kai yra supažindintas, apmokytas ir aprūpintas atitinkamomis darbo priemonėmis, reikalingomis darbui atlikti. Instrukcijoje pateikiami nurodymai ir reikalavimai turi būti pritaikyti konkrečiai įmonės darbo vietai, darbui ar gamybos procesui. Instrukcijų tekstas turi būti aiškus, nurodymai ir reikalavimai trumpi, konkretūs, be nuorodų į kitus teisės aktus. Skundo argumentas, kad „A. D. buvo tinkamai supažindintas su darbo saugos reikalavimais ir instrukcijomis, ką patvirtintina A. D. parašai“ nesudaro pagrindo spręsti apie tinkamą instruktavimą, kadangi reikalingas materialusis žinių suteikimo lvgio pakankamumas. Neįsitikinus darbuotojo žinių, kad jis galėtų saugiai vykdyti darbines funkcijas pakankamumu, tai yra, kai nustatytos faktinės aplinkybės neteikia pagrindo teigti, jog darbuotojas suvokė rizikos veiksnius darbo vietoje bei buvo įsisavinęs saugius darbo metodus, bei buvo tinkamai instruktuotas, nėra pagrindo darbuotojo veiksmus kvalifikuoti sąlygojančiais įvykį darbe, todėl apelianto tvirtinimas, kad nukentėjusysis buvo tinkamai instruktuotas su darbų saugos reikalavimais, nes yra patvirtinantys parašai, yra nepagrįstas ir visiškai neteisingas, todėl vertintinas kritiškai ir atmestinas.
3.5. Ištyrus įvykį darbe, vadovaudamasi įvykio darbe tyrimo metu įstatytomis faktinėmis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, inspektorė įvardijo įvykio darbe priežastis: „Netinkamas darbų organizavimas“, kurį sąlygojo nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Apelianto samprotavimai, kad skundžiamame nutarime nurodyti argumentai „esą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ neorganizuotas profesinės rizikos vertinimas statybinių atliekų sąvartyne dirbantiems darbuotojams <...> yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir visiškai nesusiję su nelaimingo atsitikimo kilimu“, parodo neteisingą darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ supratimą apie saugaus darbo užtikrinimą įmonėje, prieštaraujantį darbuotojų saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamame statybinių atliekų perdirbimo įrenginyje dirbantiems darbuotojams nebuvo organizuotas profesinės rizikos vertinimas, ko pasėkoje, neidentifikuoti visi galimi pavojai, susiję su darbuotojų darbo sąlygomis ir nepriimtos prevencinės priemonės, nelaimingų atsitikimų išvengimui. Apelianto nurodyta Kelio samprata, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir argumentai, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą tik nuomojasi, ko pasėkoje, ji neturi jokių objektyvių galimybių nuomojamame žemės sklype įrenginėti kelių“ yra klaidinga ir prieštarauja faktinei situacijai, t. y.- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinei vykdomai veiklai - kalkių išgavimui ir transportavimui ūkininkams, o tokiai veiklai privažiavimo kelio įrengimas automobiliams, yra neatsiejama įmonės veiklos sudėtinė dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad DSSĮ darbdaviui įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų (DSSĮ 14 straipsnio 1 dalis). Darbo vietos, judėjimo keliai ir kitos vietos arba įrenginiai, esantys lauke, kur darbuotojai dirba arba gali būti darbo metu, turi būti įrengti taip, kad būtų užtikrintas saugus pėsčiųjų ir transporto priemonių eismas (Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministro 1998- 05-05 įsakymu Nr. 85/233, 37.1 punktas).
3.6. Pažymi tai, kad darbo įrenginių naudojimą įmonėse reglamentuoja DSSĮ, Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102. DSSĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. DSSĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus“. Įvykio darbe tyrimų metu nustatyta, jog darbuotojai, dirbantys su krautuvu CASE, nebuvo supažindinti ir apmokyti gamintojo nustatyta tvarka saugiam darbui. Įmonėje nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas naudojant krautuvą CASE ne pagal paskirtį (su savadarbiai pritvirtintu kabliu - mašinų užtraukimui į kalkių sandėliavimo aikštelę), nebuvo reglamentuota automobilių buksyravimo tvarka, dirbant specifinėse sąlygose (statybinių atliekų perdirbimo įrenginys, kurio pagrindas kalkių sankaupos, neįvertintas sąvartyno sudedamosios medžiagos (kalkių) savybės, iškritus krituliams, dėl ko palijus sunkiasvorėms mašinoms užvažiuoti į kalkių aikštelę įrengtas kelias tapdavo slidus ir automobiliai į įkalnę buvo užtraukiami krautuvo CASE pagalba. Todėl apelianto argumentai, kad „buksyravimas - transporto priemonių vilkimas, yra veiksmas, priskirtinas kelių eismo taisyklių kategorijai“, ir kad „abu nelaimingame atsitikime dalyvavę asmenys, t. y. J. B. ir A. D. yra profesionalūs vairuotojai <..> žino ir išmano Kelių eismo taisykles, kurių XXVIII skyriuje reglamentuotas transporto priemonių vilkimas“ neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas, bei užtikrinti darbo priemonių techninį stovį ir saugų naudojimą. Akivaizdu, kad nagrinėjamas įvykis, dėl įvykio vietos, nepriskiriamas eismo įvykiui, į įvykio vietą atvykę kompetentingos institucijos (Telšių apskrities VPK) pareigūnai įvykio nepriskyrė KET pažeidimams, todėl panašių įvykių darbe tyrimas yra priskirtinas VDI kompetencijai. Tokiu būdu skunde įvardinta nuostata, kad už KET taisyklių pažeidimus atsakingi vairuotojai ir „buksyravimo“ reikalavimų galimas nesilaikymas nėra ir negali būti pagrindu A. J., kaip juridinio asmens vadovą, patraukti administracinėn atsakomybėn“ neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir yra atmestina.
3.7. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu kitų/kitokių įvykio darbe, dėl kurio buvo sunkiai pakenkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. D. sveikatai, teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nei nustatytų VDI inspektorės atliktų tyrimų metu, nepateikta - tai yra prokuroras ir VDI prieštaringai vertina ir teikia išvadas dėl tų pačių faktinių aplinkybių reikšmingumo nelaimingam atsitikimui darbe įvykti. Prokuroro nutarimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, nes specialiųjų subjektų veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, negali eliminuoti nuostatos, kad įvardinti įvykio darbe priežastis nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos aspektu yra įvykį darbe tiriančių subjektų (įmonės dvišalės komisijos ir VDI) prerogatyva. Prokuroro nutarimas gali būti kvalifikuojamas kaip dar viena išvada išimtinai baudžiamosios atsakomybės prasme, tačiau įvertinti visų išvadų reikšmingumą administraciniame procese nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai įgyvendinti aspektu yra administracinio teismo prerogatyva. Pasisakydamas dėl prokuroro nutarime pateikiamų išvadų privalomumo priimamiems administracinių teismų sprendimams, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017 konstatavo: „Šiame kontekste pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra nustatinėjamos VDI atliekamo tyrimo metu, o ne ikiteisminiame tyrime. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje pažymėjo, kad VDI vykdomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir dėl to paties įvykio pradėto ikiteisminio tyrimo metu sprendžiami skirtingi klausimai, todėl aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, savaime nebuvo ir nėra pagrindas pripažinti VDI sprendimą neteisėtu“. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, akcentuotina, kad minėtų tyrimų (VDI ir ikiteisminio tyrimo institucijų) tikslai ir uždaviniai yra skirtingi (VDI - numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti; ikiteisminio tyrimo – kvalifikuoti veiką ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis, todėl bandant juos tapatinti ar teigti, kad ikiteisminio tyrimo išvados yra sąlygojantis faktorius, įvardijant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, neturi teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. D. parodė, kad mano, jog A. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Įvykis buvo 2018 m. balandžio 27 d. po pietų. Tuo metu dirbo UAB „B. K.“ vairuotoju, apie metus laiko. Buvo priskirtas sunkvežimis pervežti produkciją. Su šiuo sunkvežimiu dirbo dar vienas vairuotojas. Nebuvo instruktažų dėl saugaus darbo, nebuvo net kur persirengti. Atveždavo dokumentus, ant kapoto padėdavo, kad pasirašytų, bet už ką, nežino. Nematė tokio darbuotojo, kuris būtų įmonėje atsakingas už saugų darbą. Atvažiavo pasikrauti, o ten tokia įkalnė į tą objektą yra. Nurodymą davė direktorius A. J. telefonu. Jis liepė pasikrauti iš vakaro, kad anksti iš ryto išvažiuoti. Ten bloga kelio danga, palijus slidu. Neįvažiavo į kalną, ratai prasisuko ir sustojo. Tada truputį lynojo. Tai ne pirmas kartas, išlipo lauk, kad prikabinti lyną. Transporto priemonę paliko įkalnėje, užtraukė rankinį. Vieną troso galą kabino prie savo sunkvežimio, kitą galą būtų kabinęs prie traktoriaus, kuris sužalojo. Tokie traukimai buvo daromi ne pirmą kartą, traktorius turėdavo į kalną užtraukti. Traktorininkas pamatė, kad sustojo ir atvažiavo. Bevažiuojant, traktorius užgeso ir pasileido. Atsisuko, prie šono kaušas, norėjo išlįsti, bet nepavyko ir jį prispaudė. Stovėjo priekyje savo transporto priemonės ir kabino trosą, kai jį prispaudė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas darbuotojų saugos instruktavimo žurnalas, bet nepamena, ar ten jo parašai, nes su parašais buvo nelabai aišku. Buvo daroma ekspertizė ir buvo daug ne jo parašų. Jie patys sugalvojo, kad jeigu mašina neužvažiuoja, reikia ją užtempti, nes kaip kitaip įvažiuosi. Direktorius apie tokią situaciją žinojo, yra ne kartą matęs, kaip traukia. Niekas nemokė, kaip reikia saugiai tai daryti. Direktorius yra matęs, kaip velkami vilkikai. Matė ir kai jį vilko, ir kai kitą vairuotoją vilko. Pastabų iš direktoriaus negavo, kad nesaugiai ką daro. Kai purvo daug susidarydavo, tada su traktoriumi nubraukdavo ir viskas. Patys darbininkai nuspręsdavo nubraukti, kad pagerinti kelio kokybę. Nebuvo atsakingo už įmonės technikos stovį, patys remontuodavo. Jeigu įkalnėje užklimpo mašina, reikia leistis atgal, bet ten neįmanoma nusileisti. Pastoviai ten klimpdavo, dėl to ir niekas neaiškino. Kai tą dieną užklimpo, nieko neinformavo, kas bus, kad informuos. Galėjo paskambinti, jis pasakys: „ką čia juokus kretat“. Galėjo laukti, kol privažiuos krautuvas. Kai prie pat būtų privažiavęs, būtų pasitraukęs, bet jis buvo užgesęs, o malūnai veikia, garsas didžiausias, todėl negirdėjo, kad jis užgesęs atrieda pas jį. Jį matė iš tolo, kad atvažiuoja, pagalvojo, kad spės trosą užkabinti ir parūkyti, kol jis atvažiuos. Toje nelaimingoje situacijoje direktorius nieko negalėjo pakeisti. Nebuvo nurodyta, kad atsitikus tokiam atvejui, informuoti vadovą. Vadovą informuodavo, kai kas nors rimtai sugenda, sulūžta. Traukimai buvo pastoviai. Niekas neaiškino, kaip saugiai reiktų užtraukti mašiną į kalną, patys savo iniciatyva. Niekas neaiškino, kaip saugiai privažiuoti, kur stovėti, kas turi prikabinti. Jeigu kelias būtų buvęs tvarkingas, įvykis nebūtų įvykęs, būtų įvažiavęs į kalną, nereiktų traukti. Direktorius neprieštaravo, jį tenkino tai, kaip išsprendė šį klausimą. Buvo sakoma, kad reikia atvežti grunto, bet veiksmų nebuvo imamasi. Būdavo pasakyta, kad reikia būtinai pasikrauti, kaip norit, tai nelaukti, kol kas kelio nenustumdys. Per tuos metus, kai dirbo, buvo truputį atvežę grunto, bet ne tokį, kai palydavo, būdavo vėl tas pats. Jeigu būtų gerą gruntą užvežę, būtų geriau. Žiemą reikėdavo kiekvieną dieną buksyruoti į kalną, kartais po du kartus. Šimtai kartų buvo. Kai sausa, tai viskas gerai. Kai drėgna, šlapia, nebuvo nurodymo, kad tą dieną nedirbti. Užgesus krautuvui, jeigu kelias būtų buvęs geras, jis vis tiek būtų nuslydęs, nes neveikia stabdžiai, o ten nuolydis. Dėl krautuvo techninės būklės skundėsi direktoriui, kad jis netvarkingas, kad priekinis tiltas neveikia, kad stabdžiai. Direktorius apie tai žinojo, buvo sutvarkę rankinį stabdį.
4.1. Liudytojas J. B. teisme parodė, kad dirbo traktorininku. Pradėjus dirbti, nebuvo supažindintas su jokiais teisės aktais. Kai pradėjo dirbti, parodė traktorių ir A. J. apmokino su tuo traktoriumi dirbti. Į darbą priėmė direktorius A. J.. Su šia transporto priemone dirbo aikštelėje, kur vyko darbai ir prie sieto. Tą frontalinį krautuvą ir jis valdydavo, ir A. J.. Traktorininko teises turi nuo 2012 metų, bet kitą kategoriją buvo išsilaikęs 2014 metais. Su šia transporto priemone turėjo pakrauti kalkes į vilkikus. Prie jos buvo kaušas pritaisytas. Į sietuvą kraudavo, sijodavo tas kalkes, o paskui kraudavo į vilkikus. To krautuvo techninė būklė buvo normali. Tada užgeso pirmą kartą. Daug kartų yra tekę užtempti vilkikus, kai palydavo, nes tas kelias pasidengdavo kalkėmis ir vilkikai užklimpdavo. Privažiuodavo prie jų ir ištraukdavo. Procedūra tokia: vairuotojas išlipa iš kabinos ir prisikabina lyną prie vilkiko, o paskui prie krautuvo kaušo, nes ten kablys buvo. Prie kaušo, antroje pusėje, buvo kablys. Ir užtempdavo į viršų prie kalkių krūvos. Taip užtempti vilkikus nurodė A. J.. Tvarkos, kaip tai turi vykti, nebuvo. Buvo toks įsakymas, kad jeigu užklimps vilkikai, privažiuosi, užkabins tau lyną ir užtempsi. Neaiškino, kaip tą daryti saugiai. Per dieną būdavo 5 vilkikai ir reikdavo užtempti, kai būdavo šlapia. Per savo darbą yra tempęs dešimtis kartų. Įvykis galėjo būti 2018 m. balandžio 27 d. apie 15.30 val. Parvažiavo A. D. iš reiso, kilo į kalną. Pamatė, kad jis užklimpo, jis kabinosi lyną prie vilkiko, jis leidosi į pakalnę. Kai leidosi į pakalnę, užgeso variklis ir viskas dingo. Bandė pasukti vairą, kad nusuktų, bet nieko negalėjo padaryti, traktorius važiavo tiesiai, kaušas buvo pakeltas nuo žemės apie metrą. Šaukė A. D., kad atkreipti dėmesį. Viskas įvyko per sekundes. A. D. irgi bandė išsigelbėti. Buvo transporto priemonė remontuota: kaušą pavirino, keitė padangas. Stabdžių sistemos netvarkė. Dokumentų transporto priemonės nematė, nedavė direktorius. Instruktažo nebuvo dėl saugos reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu rodė žurnalus, ten jo parašų nebuvo. Po įvykio A. J. davė žurnalus pasirašyti, bet jis atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo akistata su direktoriumi, per kurią pasakė, kad buvo supažindintas su teisės aktais, bet tada buvo šoke, iš išgąsčio taip pasakė. Su direktoriumi piktumų nebuvo. Dėl susijaudinimo davė tokius parodymus. Nebuvo supažindintas. Jo transporto priemonė buvo ratinė, ne vikšrinė. Mano, kad direktorius yra matęs, kaip traukia vilkikus. Pastabų jokių negavo. Čia buvo gamyklinis kaušas su kabliu. Įmonėje atsakingo žmogaus už technikos stovį nebuvo, kreipdavosi į direktorių. Ką galėdavo, patys remontuodavo. Nepamena, bet direktoriui buvo užsiminęs, kad neveikia stabdžiai. Už kelio būklę atsakingo asmens nebuvo. Ką direktorius pasakydavo, tą A. J. pasakydavo, kad užkrauti vilkikus. Dėl saugumo nieko nesakydavo. Kai važiuodavo į pakalnę, atkreipdavo dėmesį, atsargiai leisdavosi, nes traktorius ne žaislas. Tuo momentu nepagalvojo, kad galėtų būti koks įvykis. Direktorius apie tokias rizikas nieko nesakė. Iki įvykio, kad buvo problema su stabdžių sistema, nelabai pamena. A. J., A. J. nurodymu, jį apmokė, bet jokių žurnalų nepasirašė, instruktuotas nebuvo. Jeigu krautuvas nebūtų užgesęs, nebūtų įvykęs tas įvykis. Iš anksčiau jau buvo A. J. nurodyti tokie darbai, kad jeigu mašina užklimps, reikia užtempti. Kai A. D. užklimpo, nepamena, ar skambino A. J.. Matė, kad A. D. išlipo iš vilkiko ir kabinosi lyną. A. D. kabino lyną prie vilkiko ir bandė suktis, kai apie 10 metrų beliko iki jo, užgeso traktorius. Pradėjo šaukti. A. D. bandė gelbėtis, bet viskas labai greitai vyko. Pagal KET turėjo saugiai elgtis, bet atsitiko taip, kad traktorius užgeso, viskas dingo. Avarinė signalizacija buvo, bet neveikė. Garsinis signalas neveikė. Turėjo saugiai nusileisti, vairuotojas prisikabina lyną prie vilkiko ir buksyruoji. Nematė, ar vairuotojas bandė atgal važiuoti. Nebuvo nurodyta, kad nestovėtų žmogus prieš transporto priemonę besileidžiant. Privažiuoji, sustoji, vairuotojas užkabindavo lyną. Vairuotojui reikėdavo išlipti. Nebuvo aiškinama, kaip tai reikėtų daryti. Tas darbuotojas, kuris jį apmokė, neaiškino, kaip reikia tempti vilkikus. Ta firma jau seniai dirbanti, ne vieną kartą taip traukė, jam pasakė kaip naujam darbuotojui. Direktorius neprašė jam pranešti, kai užklimpsta vilkikas. Nežino, ar po įvykio buvo dirbama su krautuvu, nes turėjo biuletenį dėl šoko, vartodavo stiprius vaistus. A. J. apmokė kaip krauti, kaip užvesti traktorių. Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikus užkraudavo, paskui ir kitų firmų. Direktorius neinformavo, kad gali atsisakyti dirbti su netvarkinga technika. Kai užgeso, bandė svirtis, viską, atbulinę eigą įjungti, kad neriedėtų traktorius, bandė kaušą nuleisti, bandė sukti vairą į šoną, bet niekas nesivaldė, važiavo tiesiai.
4.2. Institucijos, surašiusios protokolą atstovė vyriausioji darbo inspektorė V. V. teisme parodė, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ji. Šiandien pateikė reikalavimą pašalinti pažeidimus. Reikalavimas pašalinti pažeidimus yra surašomas atlikus įmonės patikrinimą pagal klausimyną, yra nustatyta forma. Nustačius, kurie punktai nepadaryti, surašomas reikalavimas pašalinti pažeidimus. Nelaimingo atsitikimo metu, ten buvo fiksuojama pačiame akte, kad kažkas nepasitikrinęs sveikatos, yra punktas, o šiaip, kai atsitinka nelaimingas atsitikimas, yra tikrinama įmonė: dokumentai, teisės aktai, darbuotojų sveikatos. Dėl tų aplinkybių, kas nurodyta apeliaciniame skunde, medžiaga neturi būti grąžinta darbo inspekcijai papildomam tyrimui atlikti ir protokolui surašyti. Reikalavimas surašomas, atlikus bendrinį įmonės patikrinimą. Protokolas yra surašomas nedelsiant po įvykio, nes protokolas buvo surašytas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Surašant administracinių pažeidimų protokolą, buvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Protokolas yra surašomas, vadovaujantis nelaimingo atsitikimo aktu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 4 dalyje. Kaip matyti apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu dėl jo nubaudimo pagal ANK 96 straipsnio 4 dalį ir prašo nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose.
6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino A. J. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 96 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, jog, norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje. Konkretaus asmens kaltė, kaip ir kiti ANK 96 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, turi būti nustatyta. Pažymėtina, jog ANK 96 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
9. Pagal ANK 96 straipsnio 4 dalį (galiojusio pagal ankstesnę redakciją, kadangi šiuo metu tai atitinka ANK 96 straipsnio 3 dalį) atsakomybė kyla juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kurie pažeidė darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. ANK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad, traukiant asmenį atsakomybėn pagal šią normą, yra būtina nustatyti, kokios darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatos buvo pažeistos. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar teisės aktuose nustatytų pareigų buvo laikomasi.
10. A. J. pripažintas kaltu už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi neužtikrino darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, dėl ko 2018 m. balandžio 27 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sunkiai sužalotas įmonės vairuotojas A. D.. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą (organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą), 3 punktą (atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas), 4 punktą užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie (darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus), 27 straipsnio 1 dalį (Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 8 punktą (Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus), 19 punktą (Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą ir turėtų galimybę susipažinti su rašytinėmis gamintojo ar darbdavio parengtomis darbo įrenginio naudojimo instrukcijomis. Rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos laikomos darbdavio nustatyta forma (popierine ar elektronine) darbo vietoje arba kitoje darbuotojui žinomoje ir prieinamoje vietoje), 23.1 punktą (Darbdavys privalo užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį).
11. Aukštesniajam teismui nekyla jokių abejonių, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, kurios detaliai aptartos institucijos atstovės atsiliepime, iš tikrųjų darbdaviui numato pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas darbuotojai taip pat privalo rūpintis savo saugumu (sveikata ir gyvybe), tačiau tokia darbuotojų pareiga neatleidžia darbdavio nuo anksčiau minėtos įstatyme įtvirtintos jo pareigos. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnis nustato darbdavio pareigas sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
12. Esminis dalykas šioje byloje yra nukentėjusiajam A. D. įvykusi nelaimė atliekant savo darbines funkcijas. Turimų duomenų visuma, aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad A. J. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 4 dalyje požymiai - nustatyta A. J. kaltė (neatsargumas), kadangi jis, būdamas atsakingu už darbuotjų saugą ir sveikatą, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko nukentėjo jo vadovaujamos įmonės darbuotojas. Iš apygardos teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo A. D. ir liudytojo J. B. parodymų, bei kitų teisme gautoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų matyti, kad darbuotojams darbus paskirstydavo A. J., o jam nesant A. J., kitų asmenų, nei pats A. J., paskirtų supažindinti darbuotojus su saugiomis darbo sąlygomis, nebuvo. Esminis faktas, susijęs su nelaimingu atsitikimu darbe yra tai, kad A. J. žinojo, kad vilkikai, esant blogam orui, yra užtempiami krautuvu ir nesiėmė jokių priemonių šiam pavojingam veiksmui koreguoti, be to, bylos duomenys liudija, kad nebuvo nustatyta ir konkrečių tvarkų, kaip būtų galima saugiai įgyvendinti vilkikų užtraukimą į įkalnę, t. y., darbuotojai nebuvo dėl to instruktuoti. Iš prokuroro 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimo matyti, kad A. J., apklaustas specialiuoju liudytoju parodė, kad žodžiu A. J. buvo nurodęs, kad vilkikui neįvažiuojant į įkalnę, jį reikia užtempti ekskavatoriumi arba auto krautuvu. Jo nuomone, buvo saugu, neįžvelgė jokios grėsmės, kad būtų nesaugu tempti vilkikus į įkalnę auto krautuvu. Žino, kad J. B. vilkiką į įkalnę buvo tempęs ne kartą. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad faktą, kad tai buvo ne pirmas kartas kuomet vilkikai buvo užtempiami krautuvo, patvirtina liudytojas J. B., nurodydamas, kad per keturis mėnesius yra tekę užtempti dešimtimis vilkikų. Dėl įvykio dieną įvykusio įvykio nurodė, kad atskiro A. J. nurodymo užtempti A. D. vilkiką negavo, tačiau toks nurodymas buvo duotas jau iš anksčiau. Nukentėjusysis A. D., kuris parodė, kad per darbo praktiką būdavo atvejų, kuomet nepavykus užvažiuoti į įkalnę, vilkiką tekdavo užtempti. Atmetant apeliacinio skundo argumentą, dėl A. J. kaltės nebuvimo, teigiant, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas pats A. D., svarbi specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. B. nebuvo instruktuotas atlikti darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, o jo neinstruktavimas didino nelaimingo atsitikimo tikimybę. Be to, A. D. buvimas krautuvo judėjimo trajektorijoje nebuvo priežastis ir pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui. Kas suponuoja išvadą, kad nelaimingo atsitikimo įvykiui reikšmės turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų J. B. ir A. D. neinstruktavimas.
13. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas netinkamai pasivadovavo vienu iš įrodymų - A. J. prisipažinimu, kadangi A. J. apgailestavo ir pripažino, kad nelaimingas įvykis yra įvykęs, tačiau savo kaltės administracinio nusižengimo teisenos prasme jis nepripažino, su kuo aukštesnysis teismas negali sutikti. Iš A. J. 2020 m. balandžio 8 d. prašymo dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo jam nedalyvaujant matyti, kad už padarytas klaidas dėl įvykusio nelaimingo atsikimo jis nuoširdžiai gailėjosi, kas sutvirtina pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą, kadangi A. J. neginčijo jo atžvilgiu surašomo administracinio nusižengimo protokolo, nedalyvavo jo priėmime, o be to, apgailestavo už padarytas klaidas, todėl toks apylinkės teismas tinkamai įvetino tokį A. J. prašymą kaip administracinio nusižengimo pripažinimą, dėl koi r buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad A. J. nedalyvavo ir pirmosios instancijos teismo nagrinėjime, kas rodo, kad A. J. sutiko su jo atžvilgiu vykusia administracine teisena, žinojo kuom yra kaltinamas, turėjo visas procesines teises ir galėjo gintis, tačiau to nedarė.
14. Sutinkamai su institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad VDI ir ikiteisminio tyrimo institucijų tikslai ir uždaviniai yra skirtingi, pažymėtina, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui D. S. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu nutarus nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatuota, kad A. J. veikoje yra ANK 96 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymių (nurodant administracinio nusižengimo protokole nurodytų teisės aktų pažeidimus). Dėl ko ir buvo imtasi šiuos duomenis tirti VDI (VDI 2018 m. rugsėjo 17 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus buvo pareikalauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti nustatytus pažeidimus, tarp kurių nustatyti ir pažeidimai, susiję su A. D. nelaimingu atsitikimu. 2018 m. lapkričio 30 d. pranešimu apie reikalavimų įvykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo VDI, kad nurodyti pažeidimai pašalinti). Pažeidimų šioje dalyje, aukštesnysis teismas nenustatė ir pritaria protokole nurodytų teisės aktų pažeidimu buvimu A. J. veiksmuose. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad apylinkės teismo nutarime nepagįstai nurodyta, kad nebuvo užtikrintas tinkamas kelio įrengimas, aukštesnysis teismas sutinka su institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad šis įvykis neturėtų būti tapatinamas su kelių eismo įvykiu, tačiau paties tinkamo privažiavimo prie reikiamos vietos užtikrinimas yra viena iš darbdavio pareigų, užtikrinant saugias darbo sąlygas.
15. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus.
16. Išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamas apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovo advokato apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.