Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos O. J. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8887-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo posėdžio metu O. J. paaiškino, kad ji yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, anksčiau nėra bausta už tokio pobūdžio nusižengimą. Naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau Institucija el. laišką su administraciniu nurodymu jai išsiūntė el. paštu - (duomenys neskelbtini), šiuo el. paštu ji nesinaudoja, nes tas el. paštas buvo sukurtas dar 2006 metais, kai ji dar tik įkūrė įmonė “(duomenys neskelbtini)”. Visoms institucijoms ji tekia informacija naudojant išimtinai el. paštą (duomenys neskelbtini). Visus asmeninius bei įmonės reikalus per e.sistema ji tvarko naudojant (duomenys neskelbtini). Papildomai O. J. paaiškino, kad ji yra pensininkė, jos įmonėje dirba tik 3 darbuotojai, ji sąžiningai valstybei moka privalomus mokesčius, be to, nuolat padėda įvairiems įstaigoms - SOS vaikų kaimas, Vaikų raidos klinika, Ankstukai, Raudonas kryžius, Lietaus vaikai ir kt., aukojant pinigus socialiai remtiniems vaikams. Prašo panaikinti paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 431 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEĮK) nustatytų reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas O. J. nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, būdama atsakingu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, kuriai priklauso automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2023 m. lapkričio 25 d., 12:33 val., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas (viršytas leistinas greitis), nustatytu terminu, t. y. per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2023 m. lapkričio 25 d., 12:33 val. naudojosi automobiliu IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir galimai padarė administracinį nusižengimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės O. J. viešame registre žinomų elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris nėra nurodytas nagrinėjamame skunde kaip pareiškėjos kontaktinis elektroninis paštas, ir kurį teismo posėdžio metu nurodė naudojantis pareiškėjas. Taigi pranešimas buvo siunčiamas faktiškai nenaudojamu pareiškėjos elektroniniu paštu.

Šiuo atveju, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, kad vien fakto, jog Institucijos 2023 m. rugsėjo 1 d. reikalavimas dėl duomenų pateikimo išsiųstas įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) yra nepakankamas pripažinti, kad pareiškėja O. J. buvo tinkamai informuota apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad ji gavo Institucijos siųstą pranešimą. Taigi, teismas daro išvadą, kad vienkartinio pranešimo išsiuntimo, reikalaujant pateikti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį, įmonės nenaudojamu elektroniniu paštu nepakanka, kad būtų pripažinta, jog įmonės vadovė buvo tinkamai informuota apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį.

Taigi, teismui įvertinus tiek pareiškėjos skunde, tiek Institucijos atsiliepime įvardintus argumentus darytina išvada, kad Institucija, vadovaudamasi senesne teismų praktika, kurioje pažymima, kad juridinio asmens vadovas būdamas atsakingas už įmonės duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiimą riziką, kad minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, pagrįstai manė, jog pranešimą išsiuntusi tinkamu, ANK nustatytu būdu, todėl ji neprivalo atlikti tam tikrų papildomų veiksmų, kad įsitikintų, jog siųstas pranešimas adresatą pasiekė, nes, kaip minėta, Pareiškėjas būdamas šios bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, kad visuose viešuose registruose, taip pat ir Juridinių asmenų registre, būtų nurodytas tinkamas, pasiekiamas, reguliariai tikrinamas elektroninis paštas.

Vis dėlto, vadovaujantis naujausią teismų praktiką, Institucijos išvados padarytos neteisingai aiškinant ir taikant ANK 431 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pastaroji Pareiškėjos, kaip juridinio asmens vadovės, kaltę siejo su pareiga užtikrinti, kad visuose registruose būtų nurodytas tinkamas elektroninio pašto adresas, tačiau tokie veiksmai nesudaro ANK 431 straipsnyje nustatyto nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-24-719/2024).

Nagrinėjamu atveju, aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir ANK 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).

Aptarta praktika suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad, kaip jau buvo paminėta, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-24-719/2024).

Būtina paminėti ir tai, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad aptariamas administracinis nusižengimas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės savininko (valdytojo) tinkamu informavimu apie pareigą pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Taigi, remiantis aptartu, pažymėtina, kad negavus duomenų, patvirtinančių, jog įmonė ar jos vadovas, 2023 m. rugsėjo 1 d., nurodytu įmonės elektroninio pašto adresu, realiai gavo pranešimą, nėra pagrindo pripažinti, kad Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį.

Atsižvelgdama į aptartus motyvus, pagrįstai konstatuotina, kad Institucija, 2023 m. rugsėjo 1 d. siųsdama aptariamą reikalavimą administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjos vadovaujamo juridinio asmens nenaudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) šioje byloje nagrinėjamu atveju nesilaikė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai Pareiškėjai buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir ji apie tai žinojo, konstatuotina, kad jos veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

O. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. K. 2024 m. kovo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8887-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.