Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-78-983/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
2-78-983/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02156-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Elektrėnų savivaldybės administracijos, sodininkų bendrijos „Šviesa“
Ieškovas
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-78-983/2016Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02156-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.1; 3.2.7.2 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant ieškovo atstovėms advokatei J. Ž., J. A.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B.,trečiojo asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovei A. G.,trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Šviesa“ atstovams A. N., R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijai, sodininkų bendrijai „Šviesa“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo pripažinti pirkimo pardavimo sandorį, sudarytą tarp ieškovo V. A. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoj "(duomenys neskelbtini) 11,76 a ploto, galiojančiu (įvykusiu) ir patvirtinti ieškovo nuosavybės teisę į šį žemės sklypą.

Ieškovas patikslintame ieškinyje ir ieškovo atstovės teismo posėdyje nurodė, kad sodų bendrija „Šviesa" įkurta nuo 1966 m. Ieškovas V. A., pagal suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Šviesa“ nario bilietą nuo 1986 m. yra minėtos bendrijos narys, valdo skirtą žemės sklypą Nr.256, moka mokesčius. Ieškovas sodo sklypą, esantį sodų bendrijoje „Šviesa“ įgijo sąžiningai ir teisėtai, pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Iki šiol ieškovas jį valdo atvirai, nepertraukiamai, jis yra ieškovo, pastarasis juo rūpinasi daugiau nei 22 metus. Minėtas žemės sklypas nėra ir nebuvo registruotas jokio kito asmens vardu. Nurodo, kad ieškovas yra sumokėjęs visas sumas dėl sodo sklypo išpirkimo. Trakų miesto valdybos pateiktas ieškovui pranešimas, kuriame nurodyta žemės sklypo pardavimo kaina - 2208 inv. čekai, valstybinis mokestis - 300 rub., pranešime taip pat yra atliktos žymos, jog nurodytos sumos yra įmokėtos ir nurašytos 1992 07 17. Tačiau ieškovui nepavyksta baigti žemės sklypo įteisinimo, kadangi atsakovo nuomone jis neva negali pateikti dokumento, kurio pagrindu naudojasi žemės sklypu. Nurodo, kad ieškovui mokėjimo pranešimas buvo siųstas pirmiausiai įvertinus tai, kad jis turi teisę išsipirkti žemės sklypą. Ieškovas faktiškai yra įvykdęs savo valdomo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį visa apimtimi, todėl kliūčių užbaigti šiam sandoriui nėra. Nurodo, kad 2013-01-15 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad sodininkų bendrijai „Šviesa“ 1989 m. Valstybinio žemės naudojimo teisės akto pagrindu teisėtai buvo paskirtas ir ji valdo 24,6 ha (iš 42,52 ha) žemės plotą, esantį Elektrėnų mieste, o ieškovo žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoj "Šviesa“, Elektrėnų savivaldybėje, Nr. 256 patenka į šį 24,6 ha plotą. Todėl minėtą žemės sklypą valdančiam ieškovui, kuris yra įvykdęs žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorio įsipareigojimus visa apimtimi, perleisti nuosavybės teisę į jo išpirktą sklypą, kliūčių nėra. Nurodo, kad ne ieškovas turi įrodinėti, ar buvo priimtas Trakų rajono valdybos potvarkis dėl leidimo ieškovui įsigyti žemes sklypą privatinės nuosavybes teise. Teigia, kad pareiga įrodinėti buvus tokiam potvarkiui tenka atsakovui. Atsakovas šios procedūros neužbaigia, nors ne kartą buvo kreiptasi į atsakovą su prašymais baigti šią procedūrą. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovas turi visus reikiamus dokumentus ir gali pabaigti procedūrą be teismo proceso, bet dėl lengvabūdiškų, neaiškių priežasčių jos nebaigia ir tuo varžo ieškovo teises. LR CK 1.93 str. 4 d. numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Kadangi ieškovas buvo pateikęs 1992-04-27 prašymą dėl žemės sklypo pardavimo, buvo priimtas žemės sklypo įkainojimo aktas, o ieškovas minėtą sklypą yra visiškai išpirkęs, mano, kad yra pagrindas sandorį pripažinti galiojančiu.

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė J. B. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sodininkų bendrijos „Šviesa“ GEN planas dėl 42 ha yra nepatvirtintas ir neįregistruotas. 2013-01-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijai „Šviesa“ 1989 m. Valstybinio žemės naudojimo teisės akto pagrindu teisėtai buvo paskirtas 24,6 ha žemės plotas, esantis Elektrėnų mieste, tačiau nėra įrodymų, kad ieškovo žemės sklypas patenka į šį plotą. Taip pat GEN planas ir dėl 24,6 ha niekada nebuvo parengtas, patvirtintas ir įregistruotas. Valstybinės žemės pardavimą sodininkų bendrijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau tekste - Žemės reformos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau tekste - Žemės įstatymas). Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemės parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotoju laikomas žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą sodo sklypai sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d. prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Viena iš sąlygų, įsigyjant naudojamą valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu yra Žemės reformos įstatymo ir Žemės įstatymo pagrindu atsiradusi ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinta asmens teisė naudoti žemės sklypą.

Detaliai valstybinės žemės sklypų pardavimą mėgėjų sodo teritorijoje reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje" (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 25 punkte nurodyta, kokius dokumentus teritoriniam žemėtvarkos skyriui pagal šių sklypų buvimo vietą turi pateikti sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje. Pagal šį punktą sodininkų bendrijos narys, be kitų šiame punkte išvardintų dokumentų, taip pat turi pateikti: dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopiją, jeigu jame nėra statinių ir asmuo pageidauja pirkti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą (Taisyklių 25.5 punktas). Iki 1993 m. liepos 27 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 ..Dėl žemės sklypų ne žemes ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos" bei šiuo nutarimu patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės. Šio nutarimo 2.1. punktu buvo nustatyta, kad parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus atskirus žemės sklypus, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2.6. punktu nustatyta, kad žemės sklypai sodininkų bendrijų soduose parduodami (nuomojami) ta pačia tvarka bei sąlygomis kaip ir žemės sklypai privačių namų valdoms, o nauji žemės sklypai gyventojų sodams - kaip ir žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Taisyklių 8 punktu nustatyta, kad miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemes sklypą privatinės nuosavybes teisę tvirtina savo potvarkiu. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemes ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypu pardavimu ir nuomos tvarkos“ buvo parengti ir 1992 m. kovo 20 d. žemės ūkio ministro pirmojo ministro pavaduotojo pavirtinti Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniai nurodymai, pagal kurių nuostatas sodininkų bendrijos valdyba sodininkų prašymus sodų sklypams pirkti ir papildomus dokumentus įteikdavo miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai, kuri surašydavo žemės sklypų įkainojimo aktus, nustatydavo sodo sklypo naudojimo apribojimus, parengdavo pirkimo - pardavimo sutarčių projektus ir mokėjimo pranešimus. Sprendimus dėl sodo sklypų privatizavimo fiziniams asmenimis priimdavo miesto (rajono) valdyba. Dokumentas, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu yra miesto (rajono) valdybos potvarkis. Tik esam tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies - Valstybės valia sudaryti tokią sutartį ir tik tuomet kitai susitariančiai šaliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o Valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.93 straipsnio 4 dalimi, reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju nei Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, nei Lietuvos centriniame valstybės archyve, į kurį atsakovas buvo kreipęsis, nėra duomenų, kad Valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas - Trakų rajono valdyba - individualiu teisės aktu (potvarkiu ar kilos formos teises aktu) būtų patvirtinusi leidimą ieškovui įsigyti, jo teigimu naudojamą jam skirtą sodo žemės sklypą, todėl faktinis mokėjimo už žemę priėmimas nėra reikšmingas įrodomasis faktas CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Be to, nurodo, kad ant mokėjimo kvito nėra tvirtinimo, o žemės įkainojimo aktas yra nepasirašytas.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palieka šį klausimą spręsti teismo nuožiūrai.

Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Šviesa“ atstovas A. N. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkintas, kadangi ieškovas sumokėjo už žemės sklypą. 1963 m. buvo įkurti sodai. Sodininkų bendrijai „Šviesa“ priklauso 42,52 ha žemės sklypas, kuriame yra 570 sodai. 1989 m. buvo padarytas GEN planas, tačiau jis neįregistruotas.

Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Šviesa“ atstovė R. K. posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas patenka į 24,6 ha žemės plotą, esantį Elektrėnų mieste, dėl kurio 2013-01-15 Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodyta, kad sodininkų bendrijai „Šviesa“ teisėtai buvo paskirtas 24,6 ha žemės plotas. Mano, kad dėl žemėtvarkos skyriaus atstovų veiksmų yra nebaigta ieškovo sodo sklypo pirkimo – pardavimo procedūra. Teigė, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ neturėjo akto dėl žemės skyrimo ieškovui, jis galėjo būti Trakų r. žemėtvarkos skyriuje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Kaip nustatyta byloje, sodininkų bendrija “Šviesa” įkurta 1966 m. Iš sodininkų bendrijos “Šviesa” nario bilieto matyti, kad ieškovas V. A. nuo 1986 m. yra šio bendrijos narys (b.l.17-20).

1992-04-27 ieškovas pateikė prašymą Trakų m. valdybai dėl 0,1176 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – žemės sklypas), esančio sodininkų bendrijoj “Šviesa“ pardavimo. Iš byloje esančio žemės sklypo įkainojimo akto matyti, kad viso žemės sklypo nustatyta kaina - 2207,52 investiciniai čekiai, mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą -100 rub., valstybinis mokestis nepaskaičiuotas, su aktu ieškovas supažindintas, tačiau šis aktas nėra patvirtintas valdybos vadovo. Taip pat kaip matyti iš 1992-07-10 kvito už dokumentų įforminimą - sumokėta 118 (galimai rublių), o iš 1992-07-10 kvito matyti, kad sumokėta 300 rub. valstybinis mokestis.

1992-07-17 Pranešime apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. I-2917 nurodyta nurašyti Trakų r. valdybai už žemės sklypą 2208 rub. 1992-07-17 mokėjimo pranešime nurodyta, kad ieškovo įmokėtos sumos už žemės sklypą: 300 rub. ir 2208 investiciniai čekai (b.l. 10).

Ieškovas savo reikalavimą kildina iš mokėjimo pranešime (b.l. 10) nurodytos perkamo žemės sklypo pardavimo kainos sumokėjimo, teigdamas, kad jis visiškai įvykdė sandorį, o atsakovas nepagrįstai vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

Valstybinės žemės pardavimą sodininkų bendrijose reglamentuoja Žemės reformos įstatymas ir Žemės įstatymas. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotoju laikomas žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą, sodo sklypai sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d. prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Viena iš sąlygų, įsigyjant naudojamą valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu yra Žemės reformos įstatymo ir Žemės įstatymo pagrindu atsiradusi ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinta asmens teisė naudoti žemės sklypą.

Valstybinės žemės pirkimas-pardavimas yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma išimtinai tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis; tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 24 str. buvo nurodyta, kad valstybinę žemę parduoda ar kitaip perleidžia privatinėn nuosavybėn miestų (rajonų) valdybos įsakymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl darytina išvada, kad ieškovas, norėdamas įsigyti valstybinę žemę turėjo laikyti imperatyvių įstatymo normų.

Žemės reformos įstatymo (priimtas 1991 m liepos 25 d., Nr. I-1607) 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės ūkinei ar kitai veiklai, prašymus turėjo pateikti vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, agrarinės reformos tarnybai. Prašymai žemei įsigyti turėjo būti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (Įstatymo 18 straipsnis). Tuomet galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) 1992-02-17 nutarimo Nr. 89 (toliau – Nutarimas (negalioja nuo 1993-07-28 ) 4 p. nustatė dokumentų sąrašą, kurį asmuo ketindamas įsigyti valstybinės žemės sklypą privatinėn nuosavybėn turi pateikti miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai. Nutarimo 6 punkte nurodyta, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo akto bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją <...>. Remiantis minėto Nutarimo 8 p., supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Po paties Nutarimo 10 p. nurodoma, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

Taip pat valstybinės žemės sklypų pardavimą mėgėjų sodo teritorijoje detaliai reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje" (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 25 punkte nurodyta kokius dokumentus teritoriniam žemėtvarkos skyriui pagal šių sklypų buvimo vietą turi pateikti sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje. Pagal šį punktą sodininkų bendrijos narys, be kitų šiame punkte išvardintų dokumentų, taip pat turi pateikti: dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopiją, jeigu jame nėra statinių ir asmuo pageidauja pirkti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą (Taisyklių 25.5 punktas).

Taigi, įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad fiziniai asmenys, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, be kitų dokumentų turi pateikti ir dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopiją, o toks dokumentas nagrinėjamu atveju yra miesto (rajono) valdybos potvarkis. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad nei Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, nei Lietuvos centriniame valstybės archyve, į kurį atsakovas buvo kreipęsis, nėra duomenų, kad Valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas - Trakų rajono valdyba - individualiu teisės aktu (potvarkiu ar kilos formos teises aktu) būtų patvirtinusi leidimą ieškovui įsigyti, jo teigimu jam skirtą sodo žemės sklypą, tokio dokumento į bylą nepateikė ir ieškovas, o tai, kad ieškovas nuo 1986 m. mokėjo nario mokestį (b.l. 17-20), teismo vertinimu nėra pagrindas išvadai, jog šie duomenys patvirtina apie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skyrimą ieškovui.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ apskritai neturi jokių įrodymų patvirtinančių, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai valdo 42,52 ha žemės plotą, esantį Elektrėnų mieste. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2011-12-20 Trakų rajono apylinkės teismas sprendimu pareiškėjo sodininkų bendrijos „Šviesa“ pareiškimas suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Elektrėnų savivaldybės administracijai, M. P., E. P., A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad SB „Šviesa“ teisėtai valdo 42,52 ha ploto žemės sklypą, atmestas. 2013-01-25 Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs sodininkų bendrijos „Šviesa“ apeliacinį skundą, nutartimi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ir tik 2013-01-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijai „Šviesa“ 1989 m. Valstybinio žemės naudojimo teisės akto pagrindu buvo paskirtas 24,6 ha žemės plotas, esantis Elektrėnų mieste, tačiau toks juridinis faktas nebuvo nustatytas. Be to pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovo žemės sklypas patenka į šį 24,6 ha plotą.

Pažymėtina ir tai, kad asmuo, turintis teisę nuosavybėn įgyti naudojamą namų valdos žemės sklypą, turėjo pateikti ne tik atitinkamą prašymą, ne tik dokumentą, kurio pagrindu jis naudojasi žemės sklypu, bet ir įgaliotos tarnybos pagal asmens užsakymą sudarytą bei patvirtintą sklypo planą (Taisyklių 4.1. – 4.4. p.). Toks teisinis reglamentavimas nepakito ir vėliau, priėmus Vyriausybės 1993-07-21 nutarimą Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Pirkėjo pareiga turėti konkretaus perkamo sklypo planą kaip prielaida sandoriui dėl žemės pirkimo - pardavimo sudaryti buvo įtvirtinta ir įstatymu. Antai Žemės įstatymo 14 str. numatyta, kad bet kurio žemės sandorio privaloma dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad planas, atitinkantis įstatymo reikalavimus, dėl ieškovo pageidauto įsigyti žemės sklypo buvo tuo metu parengtas, byloje taip pat nėra. O tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės duoda teismui pagrindą konstatuoti, jog ieškovo įvardijamu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, tokio pardavimo objekto apskritai nebuvo.

Nors ieškovo atstovė nurodo, kad 1992-04-27 prašymu ieškovas išreiškė valią pirkti žemės sklypą, buvo surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas ir paskaičiuota žemės sklypo kaina, kurią ieškovas sumokėjo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pats žemės sklypo įkainojimo aktas yra nepatvirtintas Trakų rajono valdybos vadovo. Todėl nagrinėjamu atveju nors ir būtų galima daryti prielaidą apie šalių ketinimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tai savaime nereiškia, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, norint sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas turėjo laikytis imperatyvių teisės normų, o jų nesilaikymas daro pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia. Todėl teismo vertinimu, vien tik pinigų už pageidaujamą pirkti žemės sklypą sumokėjimas nesukelia ieškovo siekiamų teisinių padarinių.

Įvertinus pirmiau nurodytą naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Valstybės, veikiančios per atstovus – miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – Valstybės valia sudaryti tokią sutartį ir tik tuomet kitai susitariančiai šaliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o Valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, susiformavusiems teisiniams santykiams reguliuoti Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu, reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu. Šioje byloje nenustatyta, kad Valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas - Trakų rajono valdyba - individualiu teisės aktu (potvarkiu ar kitos formos teisės aktu) būtų patvirtinusi leidimą ieškovui įsigyti, jo teigimu, naudojamą ir jam skirtą sodo žemės sklypą, ir nesant įvykdytų visų privalomų žemės sandoriui dėl ginčo žemės sklypo sudaryti sąlygų (dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, pagal įstatymo reikalavimus suformuoto pardavimo objekto, patvirtinto ir įregistruoto žemės sklypo plano) nėra pagrindo traktuoti, jog žemės sklypas buvo ieškovui parduotas ir tokį sandorį pripažinti sudarytu, todėl faktinis ieškovo mokėjimo už žemę priėmimas nėra reikšmingas įrodomasis faktas CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Byloje turėtos pašto išlaidos, t.y. 9,89 Eur priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. A. 9,89 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė