Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Dovilė Baniulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Gintaro Čekuolio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis E. K., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 3 d. parodė, kad 2025 m. sausio 10 d. namuose smurtavo prieš motiną R. K.. T. y., minėtą dieną, apie 8 val., jis jos paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti jam cigarečių. Ji nesutiko ir pakėlė balsą prieš jį. Tada jis supyko ir ją pastūmė, ji jam kažką atsakė, todėl jis delnu jai vieną kartą sudavė per veidą ir koja įspyrė jai kažkur į koją. Jam atrodė, kad nestipriai, bet gal mamai ir skaudėjo. Kažkada anksčiau, gal prieš metus jis buvo ją įstūmęs į balą, bet dabar nesakė, kad įmes į balą ar šulinį. Matė, kad mamai po akim buvo atsiradusi neryški mėlynė. Jis su mama nelabai sutaria, norėtų, kad mama eitų dirbti, bet ji visą gyvenimą nedirba. Jis dabar nedirba, bet kai norės, eis dirbti. Jis truputį užsidirba pas kaimynus, todėl cigarečių sau turi už ką nusipirkti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, norėtų atsėdėti paras arešto. Iki šiol mamos neatsiprašė, bet atsiprašys grįžęs. Jam yra skirtas įpareigojimas išsikelti iš mamos namų ir nesiartinti prie jos, bet jis neturi kur dėtis, todėl būna namuose. Kadangi nedirba ir neturi kur apsistoti, todėl norėtų gauti arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 10 d. liudytojos apklaustos nukentėjusiosios R. K. parodymai, kad 2025 m. sausio 10 d., apie 8 val. 15 min., adresu (duomenys neskelbtini), jai esant namuose savo kambaryje, prie jos iš niekur nieko priėjo jos sūnus ir pradėjo ant jos rėkauti, ir liepė eiti į parduotuvę, kad nupirktų jam cigarečių. Įvykusio žodinio konflikto metu jos sūnus E. K., blaivus, vieną kartą ją pastūmė ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, ir vieną kartą koja spyrė jai į koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šio konflikto ji išėjo į parduotuvę, o iš parduotuvės neiškentusi nuėjo į kaimo seniūniją ir paprašė, kad seniūnė paskambintų į bendrąjį pagalbos centrą ir iškviestų policiją, jos sūnus dažnai ir sistemingai ją muša. Jų konflikto su sūnumi pašaliniai asmenys nematė. Pas medicinos ekspertus nesikreips. Apie teisę pareikšti civilinį ieškinį yra pilnai informuota;

3.2. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. liudytoja apklaustos J. V. parodymai, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 10 d., apie 9 val. 10 min., į seniūniją atėjo jų seniūnijos gyventoja R. K. kuri jos paprašė iškviesti policijos pareigūnus, kadangi prieš ją namuose smurtauja sūnus, paklausus kodėl pati nekviečia policijos, atsakė, kad bijo. Jai 9 val. 14 min. iškvietus policijos pareigūnus ir toliau bendraujant su R. K., ji paaiškino, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus E. K. elgiasi neadekvačiai ir smurtauja prieš ją, pasak R. K. sūnus ją pastūmė, ko pasėkoje ji krito ant žemės ir po to pabėgo iš namų ieškoti pagalbos. R. K. nesakė, kad sūnus būtų jai trenkęs, sakė, kad tik pastūmė. Bendraujant su R. K. ji buvo įsitempusi, išsigandusi, mintis dėstė rišliai, aiškino, kad bijo sūnaus. Jokių akivaizdžių sužalojimų ant R. K. nesimatė. Kiek jai yra žinoma, E. K. ne pirmą kartą smurtauja prieš savo motiną, dažnai jis būna labai agresyvus, todėl R. K. reikia išeiti iš namų, kad nekiltų konfliktų ir nebūtų prieš ją smurtaujama;

3.3. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. liudytoja apklaustos I. M. parodymai, kad dirba parduotuvėje esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 10 d., jai važiuojant į darbą (darbą pradeda 9 val.) matė, kad keliu į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę eina R. K., kuri gyvena šiek tiek už (duomenys neskelbtini) kaimo, bet ji nesustojo jos pavežti. Jai pradėjus dirbti ir atidarius (duomenys neskelbtini), į parduotuvę atėjo ta pati R. K., kuri buvo laibai išsigandusi, drebėjo, jos paklausus kas atsitiko, ji paaiškino, kad namuose prieš ją smurtauja sūnus E. K., papasakojo, kad sūnus ją kelis kartus pastūmė, ko pasėkoje ji krito ant žemės, taip pat paminėjo, kad jai trenkė per veidą, bet jokių akivaizdžių sužalojimų ant R. K. veido nesimatė. Pasak R. K., sūnus jai liepė ateiti į parduotuvę ir nupirkti jam cigarečių, kurias R. K. turėjo jam parnešti iki 9 val. 30 min. I. M. pasiūlius jai kviesti policijos pareigūnus, ji paaiškino, kad pati policijos nekvies, kadangi bijo sūnaus, todėl ji jai pasakiau, kad eitų į (duomenys neskelbtini) seniūniją ir prašytų seniūnės pagalbos. R. K. nusipirko cigarečių ir išėjo, bet į namų pusę nenuėjo, po kažkurio laiko pamatė, kad važiuoja policijos ekipažas, todėl suprato, kad ji nuėjo pas seniūnę prašyti pagalbos. Ar ankščiau E. K. smurtavo prieš savo motiną nežino, niekada ji nesiskundė, kad būtų matomi akivaizdūs sužalojimai ant R. K., taip pat nebuvo pastebėjusi;

3.4. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 29 d. liudytoju apklausto V. V. parodymai, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 10 d. dirbo nuo 8 val. ryto iki 20 val. kartu su to paties skyriaus (duomenys neskelbtini) I. Ž.. Maždaug apie 9 val. 10 min. gavo pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) seniūniją atėjusi R. K., kuri skundžiasi, kad ją namuose sumušė sūnus. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) seniūniją, (duomenys neskelbtini) r., ten juos pasitiko moteris, kuri pasakė, kad tai ji kvietė policiją ir kad tai ją muša sūnus. R. K. sakė, kad jai sūnus sudavė per veidą, stūmė ir spyrė į koją. Ant jos kairio skruosto matėsi truputį paraudimas. R. K. buvo susijaudinusi, sakė, kad sūnus ją muša, skriaudžia. Tuomet kartu su R. K. nuvyko į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur namuose rado jos sūnų E. K.. Patikrino abiem blaivumą, abu buvo blaivūs. E. K. paklausus ar jis mušė motiną, šis neigė, sakė, kad nieko nemušė, tik paprašė jos nueiti į parduotuvę cigarečių nupirkt. Kažkuriuo metu lyg ir paminėjo, kad ją stūmė, bet tiesiogiai, kad mušė, nesakė. Jis buvo apatiškas, ramus, nesuprasi ką galvoja. Jam yra žinoma, kad jis buvo gydomas (duomenys neskelbtini), todėl jo paklausė, ar jis šiuo metu vartoja kokius vaistus. E. K. atsakė, kad šiuo metu jokių vaistų nevartoja. R. K. sakė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad sūnus liepė jai eiti į parduotuvę nupirkti jam cigarečių, o ji nenorėjo eiti ir jis supyko, tuomet sudavė per veidą, pastūmė ją, spyrė į koją. Kiek jam yra žinoma, R. K. be reikalo policijos niekada nekviečia, todėl mano, kad šiuo kartu sūnus prieš ją galėjo smurtauti. Iš R. K. buvo priimtas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, o E. K. sulaikytas ir patalpintas į areštinę;

3.5. R. K. 2025 m. sausio 10 d. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. sausio 10 d., apie 8 val. 15 min., adresu (duomenys neskelbtini), jai esant namuose, įvykusio žodinio konflikto metu jos sūnus E. K. vieną kartą ją pastūmė ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, ir vieną kartą koja spyrė jai į koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo E. K. nubausti pagal LR galiojančius įstatymus;

3.6. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad buvo perklausytas garso įrašas „BPC skambučio įrašas“, darytas 2025 m. sausio 10 d., 09:14:40, trukmė 01:50 minutės. Garso įraše girdimas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau BPC) ir moters, kuri prisistato J. V.. Atsiliepus BPC darbuotojai moteris pasisveikina ir pasako, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) trukdo. Atėjo gyventoja ir sako, kad ją labai muša sūnus. Jau ne pirmas kartas ir norėtų iškviesti ekipažą. BPC darbuotojai pasiklausus kur, atsako dabar ji yra seniūnijoje, pasako adresą (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja pasiteirauja kokia tos moters pavardė, seniūnė atsako R. K.. Ją muša sūnus E. K. gulėjęs (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja paklausia ar moteriai reikalinga greitoji. Seniūnė atsako, kad nereikalinga, o jos sūnui tai gal policija atvykusi matys ar jam sutriko psichika. BPC darbuotoja pasitikslina ką jis jai darė, smurtavo, puolė muštis? Seniūnė atsako - taip taip, mušė ir sakė šulinin įmesiu, jau buvo vieną kartą labai sumušta;

3.7. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini),

3.8. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad buvo peržiūrėti vaizdo garso įrašai užfiksuoti pareigūnų „Asmeninio naudojimo kameromis“ (BodyCam). Vaizdo įraše „PSS-20250110-092723UTC+0200.mp4“ matyti dienos metas, atvykę policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina link mūrinio pastato. Ant sienos matyti užrašas „Biblioteka“ ir dar kelios lentelės su užrašais, kurių nesimato. Pareigūnai įeina į pastato vidų, ten koridoriuje stovi pagyvenusi moteriškė apsirengusi rudu paltu, užsidėjusi pilką kepurę. Pareigūnė paklausia, ar tai ji kvietė policiją, ji atsako, kad taip. Pareigūnė paklausia kas nutiko. Moteris atsako „sūnus mušasi“. Paklausus, kur jis dabar yra, atsako, kad namuose. Pareigūnė pasako, kad dabar pavažiuos iki namų. Moteris sako, kad sūnus du kartus gulėjęs (duomenys neskelbtini), pareigūnei paklausus ar dabar pakriko sveikata, moteris atsako nežinanti. Pareigūnas paklausia ką jis jai dabar padarė. Moteris atsako per veidą davė ir prideda ranką prie kairio žando, tada stūmė ir iš kojos davė, priglaudžia ranką prie kairės savo kojos šlaunies išorinės pusės, ir nutrenkė į grindis. Taip pat pasako, kad jau ne pirmas kartas. Pernai buvo stipriai sumušęs, bet byla nebuvo iškelta, nes pagailėjo sūnaus. Taip pat pasako, kad sūnus blaivus. Pareigūnui paklausus, kur sudavė, moteris parodo į savo kairį žandą ir pasako „su delnu su delnu“. Pareigūnė sako „biški gal ir paraudę“. Pareigūnė paklausia ar nėra kokių mėlynių, akivaizdžių sužalojimų. Moteris atsako „nu ką aš žinau“. Taip pat moteris pasako, kad policiją iškvietė seniūnė, nes ji pati nemokėjo. Pareigūnai pasakę važiuojam, išeina į lauką ir eina į tarnybinį automobilį, kartu eina ir moteris. Įsėdus į automobilį vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įraše „PSS-20250110-092719UTC+0200.mp4“ matyti dienos metas, atvykę policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina link mūrinio pastato. Toliau vaizdo įraše užfiksuoti vaizdai analogiški prieš tai aprašytiems iki grįžimo į tarnybinį automobilį. Toliau vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnai važiuoja. 07:24 min. įraše matyti kaip policijos pareigūnai automobiliu atvyksta prie (duomenys neskelbtini) medinio namo. Policijos pareigūnai ir moteris išlipa iš automobilio ir eina į namo vidų. Kambaryje matyti stovintis jaunas vyras, kurį policijos pareigūnas paprašo išeiti į lauką. Lauke paprašo papasakoti jo, kas čia vyksta. Vyriškis sako „nieko, name būnu“. Pareigūnei paklausus, kodėl motina sako, kad jis ją mušė, šis atsako „tai kur aš ją primušiau?“. Moteris sako „primušei, kam šiandien stūmei į grindis? Balon unmesi, šulinin unmesi“. Vyriškis sako „Tai noriu, kad tu susitvarkytum. Dvi dienas namie nebuvai, tai susitvarkyt reikia. Namie reikia būt“. Moteris atsako „Ne tavo reikalas. O tu geriau eik kažkur dirbti ir susitvarkyt. Tave reikia į psichiatrinę išvežti“. Po to sako „Kai jūs išvažiuosite, man bus labai labai blogai“. Policijos pareigūnas paprašo vyriškio sėsti į policijos automobilio galinėje dalyje esančią sulaikytųjų patalpą. Vyriškis įsėda. Jo pareigūnas paklausia, ar gydytas psichiatrinėje, ar vartoja vaistus. Šis atsako, kad kiek išrašė, tiek ir vartojo, dabar negeria. Taip pat paklausiama, ar jis šiandien mušėsi. Šis atsako „nieko aš nemušiau“. Girdisi kaip moteris sako „tai aišku. Ne, nesimušei? Nemeluok, gerai?“. Pareigūnas klausia „ar stūmei ją? Ką darei?“. Šis atsako „Paprašiau, kad ji nueitų iki parduotuvės, daviau pinigų, iki parduotuvės ir viskas“. Tikrinamas blaivumas moteriškei, nustatoma, kad blaivi. Tada tikrinamas blaivumas vyriškiui, nustatoma, kad blaivus. Pareigūnas paklausia „mušei tu mamą, stumdei, kažką darei?“. Vyriškis atsako „Nu gi nieko aš jai nedariau, tik paprašiau, kad nueitų iki parduotuvės“. Tuomet pakviečiama moteris, nueinama į namo vidų ir pareigūnas paprašoma papasakoti teisybę. Moteris sako „pasakoju teisybę. Atsikėliau, išgėriau arbatos, sako nueisi (duomenys neskelbtini). Būnu virtuvėj. Sako rėki ant manęs? Sakau nieko nerėkiu. Tada pastūmė, trenkė čionai (rodo į kairį skruostą) su va delnu ir tada kaip trenkė į grindis, ir fsio. Sakė tave inmesiu tavi šulinin, pernai inmetė balon, pabėgau, norėjo šulinin unmest irgi pabėgau, va kas per sūnus“. Po to šnibždėdama sako „kaip čia jum pasakyt, aš labai jo bijau , jis labai žiaurus“. Po to pareigūnas paprašo viską pakartoti iš naujo. Moteris sako, kad jokio konflikto nebuvo, jis paprašė nueiti (duomenys neskelbtini), o ji užrėkė ant jo, jis tada pasakė ant jo nerėkti. Tada pastūmė, sudavė, labai skauda viską, apsirengė ir išėjo į (duomenys neskelbtini). Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Moteris parodo kambarį, kuriame viskas vyko. Pareigūnas nufotografuoja, tada išeina į lauką, ten nufotografuoja moters veidą.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius).??? ???

5. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. K. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai. Kaltinamojo kaltę pagrindžia jo paties parodymai, kad mamai atsisakius nueiti į parduotuvę nupirkti jam cigarečių, jis supykęs ir delnu jai vieną kartą sudavė per veidą ir koja įspyrė jai kažkur į koją. Be jo paties parodymų, E. K. kaltę patvirtina ir nuketėjusiosios, E. K. mamos R. K. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, liudytojų J. V., I. M. ir V. V. parodymai, protokolas-pareiškimas ir kita nurodyta bylos medžiaga. Visi nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, o būtent: 2025 m. sausio 10 d., apie 8 val. 15 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su motina R. K., tyčia vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją R. K., po to vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą ir vieną kartą koja spyrė į koją, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti.

IV. Bausmės skyrimas

6. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, taigi, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma arešto bausme ir jos dydžiu, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių taikymu jo atžvilgiu.

7. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo E. K. padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 1 ir 3 dalys), jis vieną kartą jau teistas už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, per pastaruosius trejus metus aštuonis kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų ir kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje E. K. charakteristikoje nurodyta, kad jis nevedęs, gyvena kartu su motina R. K., nuolatinio darbo neturi, yra uždaro būdo, mažai komunikuojantis, viešoje vietoje neblaivus nepastebėtas. E. K. du kartus gydytas (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini).

8. Nors E. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neišreiškė jokio gailesčio ar jokio kritinio savo nusikalstamų veiksmų vertinimo. Todėl kaltinamojo prisipažinimas padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nenustačius dėl to kaltinamojo nuoširdaus gailesčio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodė, jog kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau teismas, įvertinęs ankstesnį E. K. padarytą nusikaltimą, t. y. transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir šį nusikaltimą – fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui, šių E. K. padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį, nepripažįsta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos aplinkybės kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

9. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Įvertinus tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, E. K. skirtina 30 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, tokio dydžio bausmė yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. sausio 12 d. (2 paras).

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

10. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašo kartu su bausme paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis yra išreiškęs sutikimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK IX skyriuje, taikymo jo atžvilgiu.

11. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis).

12. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

13. Įvertinus tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė prieš savo šeimos narį – kartu su juo gyvenančią mamą, siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį bei įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

V. Kiti klausimai

14. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 12 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. K. ir nesiartinti prie jos arčiau nei penkiasdešimties metrų atstumu, išskyrus dalyvavimą ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekamuose procesiniuose veiksmuose ar teisme bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. K., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), naikintinas pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką E. K. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. sausio 12 d. (2 paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. K. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti E. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas kaunas@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 663 60132) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šį įpareigojimą jis turi įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. K. ir nesiartinti prie jos arčiau nei penkiasdešimties metrų atstumu, išskyrus dalyvavimą ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekamuose procesiniuose veiksmuose ar teisme bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. K., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams Molėtuose (Vilniaus g. 41, Molėtai) prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.