- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- 1S-4-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62479-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- V. G.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-07 nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. G. prašymas dėl nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-18 nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Taikant BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskirta pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (753 Eur). Nuosprendžiu priteista iš V. G. nukentėjusiajai D. Š. 120,86 Eur turtinės žalos, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 800 Eur proceso išlaidų, iš viso 9 920,86 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-18 nuosprendis įsiteisėjo 2018-11-08.
Šalies argumentai
2018-11-16 Klaipėdos apylinkės teisme gautas nuteistojo V. G. prašymas išdėstyti nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Prašyme V. G. nurodė, kad yra pensininkas, gauna mažą pensiją, sutaupytos piniginės lėšos yra mažos, gaunamos iš verslo pajamos yra vienkartinio pobūdžio ir jos nenuolatinės.
Klaipėdos apylinkės teismas 2018-12-07 nutartimi nuteistojo V. G. prašymo dėl nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo išdėstymo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nors, kaip nurodo nuteistasis, jo gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau šioje byloje, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios interesus, yra skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamajam turtui, todėl žalos atlyginimas gali būti nukreiptas į nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis V. G. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-12-07 nutartį panaikinti ir jo prašymą dėl žalos atlyginimo tvarkos pakeitimo tenkinti, nustatant ilgesnį nei nustatė Klaipėdos apylinkės teismas 2018-05-18 nuosprendžiu žalos atlyginimo terminą – 24 mėnesiams arba bent pusmečiui. Nurodo, kad iš karto sumokėti priteistą ieškinio sumą – 120,86 Eur turtinės žalos, 8 000 Eur neturtinės žalos ir 1 800 Eur proceso išlaidų, iš viso 9 920,86 Eur, jis neturi jokios realios galimybės, nes jo finansinė padėtis yra labai sunki – jis yra pagyvenusio amžiaus pensininkas ir pragyvena tik iš gaunamos nedidelės pensijos, jos vos užtenka pragyvenimui (visi reikiami įrodymai apie šias aplinkybes yra byloje). Priteistą sumą jis galėtų mokėti dalimis kas mėnesį iš savo gaunamos pensijos arba bent jau prašo suteikti jam galimybę pratęsti žalos sumokėjimo terminą nors keliems mėnesiams, kad per tą laiką jis galėtų parduoti savo turimą nekilnojamą turtą (žemės sklypą) ar pasiskolinti pinigų. Kitos išeities iš šios situacijos jis neturi dėl sunkios finansinės padėties ir visomis priemonėmis sieks, kad nors kasacinės instancijos teismas sustabdytų šio nuosprendžio vykdymą, kol bus išnagrinėtas jo kasacinis skundas. Be to, jis teiks Prezidentei malonės prašymą dėl bausmės sumažinimo. Jam žinoma, kad antstolis A. Selezniovas, suradęs jo sąskaitoje eurų, juos jau nurašė, tačiau V. G. prašo atsižvelgti į tai, kad jis visiškai neturi lėšų pragyvenimui ir nenori, kad antstoliai atimtų butą.
V. G. pažymi, kad tas pats jį nuteisęs teismas skundžiama 2018-12-07 nutartimi atmetė jo prašymą be jokių motyvų. Tai, V. G. nuomone, dar kartą parodo, kad teisėjas buvo aiškiai subjektyviai šališkas dėl neišsamaus įrodymų tyrimo, motyvacijos stokos, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimo, t. y. tendencingas ir turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą prieš jį. Atsižvelgdamas į tai, V. G. prašo jo skundą tenkinti ir nustatyti kitą ieškinio atlyginimo geruoju tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal BPK 113 straipsnio nuostatas, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimus, atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi komentuojamo straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (LAT 2004-10-04 nutartis Nr. 3K-3-495/2004). Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (LAT 2001-11-07 nutartis Nr. 3K-3-1113/2001). Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises.
Nuteistasis V. G. skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, kad sumokėti iš karto visą teismo priteistą sumą jis neturi galimybės dėl sunkios finansinės padėties, nes yra senatvės pensininkas ir jo gaunamos pensijos vos užtenka pragyvenimui. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio V. G. apylinkės teismui pateikto kito prašymo „Dėl teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo“ (t. 8, b. l. 18–19), jame nuteistasis V. G. nurodė, kad iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“direktoriumi ir pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis yra iš darbo gaunamos pajamos. Taigi V. G. gaunama pensija (kaip matyti iš „Sodros“ pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (t. 8, b. l. 4–5), 2018-09-23 V. G. išmokėta 424,76 Eur, 2018-10-23 – 289,80 Eur), kaip jis akcentuoja apygardos teismui pateiktame skunde, nėra vienintelės V. G. pajamos ir pragyvenimo šaltinis, tačiau šią aplinkybę, prašydamas teismo išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą dalimis, nuteistasis nutylėjo. Kita vertus, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad nuteistojo (civilinio atsakovo) finansinės gerovės bei interesų iškėlimas aukščiau nukentėjusio asmens – civilinės ieškovės D. Š. (ji, kaip matyti iš atsiliepimo į V. G. prašymą, nesutiko su priteistos žalos mokėjimo išdėstymu) interesų, prieštarautų ne tik teisingumo, bet ir sąžiningumo principams, kadangi žala atsirado būtent dėl paties nuteistojo V. G. nusikalstamų veiksmų, o ne iš civilinių teisinių santykių, todėl didesnis prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusiosios teisių ir teisėtų lūkesčių patenkinimui.
Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, nustatydamas kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas, yra pažymėjęs, jog be to, kad turi būti nustatyta itin sunki nuteistojo turtinė padėtis, byloje turėtų būti ir duomenų, kad ji ateityje pagerės. Tačiau, kaip nurodo pats V. G., jis yra pagyvenusio amžiaus pensininkas, papildomai užsidirbantis vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis ateityje galėtų pagerėti, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog pats nuteistasis skunde nurodo, kad sprendimo įvykdymui galėtų parduoti turimą žemės sklypą ar pasiskolinti pinigų, taip pripažindamas, kad galimybę vykdyti teismo sprendimą jis turi. Taigi aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju prioritetas teikiamas nukentėjusiosios D. Š. teisėtų lūkesčių patenkinimui, pati savaime dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas sprendimą netenkinti V. G. prašymo dėl žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo, priėmė neteisėtą nutartį ar buvo šališkas, kaip nurodoma V. G. skunde. Vien tai, kad teismas priėmė ne tokį sprendimą, kokio pageidavo nuteistasis, negali būti pagrindu abejoti teismo nešališkumu. Kita vertus, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, jog nuteistasis turi nekilnojamojo turto, kuriam ieškinio užtikrinimui iki šiol taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taipogi patvirtina nuteistojo galimybes atlyginti padarytą žalą.
Remiantis išdėstytu, keisti ar naikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2018-12-07 nutartį nuteistojo V. G. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo V. G. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-07 nutartį.