- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2-993-647/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00466-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- T. L., S. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos
- Atsakovas
- N. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. L. ir S. D. ieškinį atsakovei N. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašo pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) atsakovės N. K. naudai iš ieškovų S. D. ir T. L. solidariai priteisiant 4350 Lt kompensaciją; prašo ieškovų naudai iš atsakovės N. K. priteisti 831,69 Lt, žemės sklypo išlaikymui skirtų išlaidų; šalių tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo būdu, sumažinti ieškovų atsakovei mokėtiną kompensaciją iki 3518,31 Lt; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad S. D. ir T. L. yra ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).. savininkai, kiekvienam jų priklauso po ¼ žemės sklypo. Paveldėjo sklypo dalį po savo tėvo S. D. mirties 2005-09-24. Kitos ½ žemės sklypo dalies savininkė, po savo motinos T. D. mirties yra Baltarusijos Respublikos pilietė N. K.. N. K. palikimą priėmė 2001 m. birželio 19 d. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji yra ne Lietuvos Respublikos pilietė ir nuosavybės teisių į žeme turėti negali, pagal tuo metu galiojusią Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo ne Lietuvos Respublikos piliečiai, pardavimo tvarką, paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 Žemės sklypo N. K. nebuvo išduotas. Dėl pažymos, kurioje būtų nurodyta, kad N. K., užsienietė, yra mirusio privačios žemės savininko įpėdinė ir palikimą (žemės sklypą) priėmė, ir su kuria būtų buvę galima kreiptis į apskrities valdytoją su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui, arba aukcione, N. K. į notarą nesikreipė. 2005 m. rugsėjo 23 d. įsigaliojus naujai LR Vyriausybės nutarimo redakcijai, kuria buvo patvirtintos Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklės, N. K. paveldėjimo teisės liudijimas galėjo būti išduotas, jame nurodant, kad būdama privačios žemės savininkės įpėdine, paveldėjusi žemės sklypo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą, ar jo dalį. Gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovė N. K. galėjo kreiptis pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jos nurodytam pirkėjui, arba aukcione. Tačiau atsakovė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo (iki Taisyklių įsigaliojimo), vėliau - į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį nesikreipė, priėmusi palikimą, nesirūpino jo išlaikymu, priežiūra. Tiek savo, tiek N. K. priklausančiomis Žemės sklypo dalimis, iki 2005 m. rūpinosi, jas faktiškai valdė, prižiūrėjo S. D. ir jo žmona A. D., o po S. D. mirties - jo įpėdiniai (vaikai) - T. L. ir S. D., taip pat jų motina A. D.. Žemės sklypo užregistravimą ieškovų vardu sodininkų bendrijoje „Kosmonautas", kaip ir ieškovų pastovų žemės sklypo naudojimą, bei nario mokesčio už žemės sklypą sumokėjimą už ieškovus mokėjo jų motina A. D.. Galimybės sudaryti Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kai sklypą paveldi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo, negalintis turėti žemės Lietuvos Respublikoje, tokiu būdu įsigyti atsakovės Žemės sklypo dalį, ieškovai neturi galimybės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius tokį ieškovų prašymą, nurodydami, kad „būtent N. K. yra tas asmuo, privačios žemė savininko įpėdinis, kuris gavęs paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę kreiptis pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui, arba aukcione", atsisakė tenkinti. 1/2 žemės sklypo iki šiol yra registruota T. D. vardu, todėl nuolat kyla klausimų dėl sklypo valdymo, naudojimo, mokesčių mokėjimo ir t.t. O sklypo paveldėtoja - atsakovė N. K., priimtu pagal pareiškimą palikimu rūpintis atsisako. Ieškovai, kuriems priklauso po 1/4 žemės sklypo, negali juo laisvai disponuoti, tinkamai įgyvendinti savo teisių į jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis. Nors minimo žemės sklypo nuosavybės teise atsakovė turėti negali, ji gali realizuoti savo turtines teises, gaudama kompensaciją už jai priklausančią žemės sklypo dalį. Tačiau atsakovė, be pagrindo apribodama ieškovų teises ir apsunkindama juos papildomomis pareigomis, kurios, esant dabartinei situacijai, ieškovams nepriklauso, piktybiškai vengia atlikti veiksmus, susijusius su teisių į kompensaciją įgyvendinimui. Pažeisdama teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, atsakovė N. K. elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad: po T. D. mirties 2001 m. gegužės 7 d., minimu žemės sklypu naudojosi, juo rūpinosi, valdė, prižiūrėjo, mokėjo visus su jo išlaikymu susijusius mokesčius S. D. ir jo žmona A. D., t.y. ieškovų tėvai, o po S. D. mirties, jo įpėdiniai (vaikai) - T. L. ir S. D., taip pat jo buvusi žmona A. D.; N. K., 2001 m. gegužės 7 d. paveldėjusi 1/2 dalį žemės sklypo, prie jo išlaikymo neprisidėjo, juo nesirūpino, faktiškai nevaldė; N. K. yra Baltarusijos Respublikos pilietė, todėl nuosavybės teisių į žemę Lietuvos Respublikoje turėti negali; Žemės sklypo atidalinimas natūra, finansiškai būtų nenaudingas: žemės sklypo atidalijimas reiškia atskirų žemės sklypų suformavimą, todėl tam būtini teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus (šios paslaugos ne tik brangiai kainuotų, bet ir užimtų daug laiko); ieškovai mano, jog teisingiausias ir labiausiai šalių interesus atitinkantis minimo žemės sklypo atidalinimo būdas - atsakovei priklausančios 1/2 dalies žemės sklypo priteisimas ieškovams: 1/4 žemės sklypo - S. D. ir 1/4 žemės sklypo - T. L.; bei kompensacijos, lygios priteistinai žemės sklypo daliai, priteisimas atsakovei. Todėl prašo atidalinti atsakovei priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ją ieškovams, t.y. kiekvienam iš ieškovų po 1/4 dalį žemės sklypo, asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovų priteisti atsakovei 4350 Lt kompensaciją (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 8700 Lt). Kadangi atsakovė, 2001 m. gegužės 7 d. paveldėjusi 1/2 dalį žemės sklypo, LR CK 4.76 str. numatytos pareigos nevykdė, t.y. prie žemės sklypo išlaikymo neprisidėjo, ieškovai, atsižvelgiant į atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies dydį, prašo priteisti iš atsakovės ieškovų patirtus nuostolius, kuriuos jie turėjo, apmokėdami išlaidas žemės sklypui išlaikyti ir išsaugoti. Nuostolių, kuriuos ieškovai patyrė dėl atsakovės prievolių, susijusių su žemės sklypo išlaikymu, nevykdymo, dydis - 831,69 Lt. Ieškovai į teismo posėdį neatvyko, posėdyje dalyvavo juos atstovaujanti adv. G.Gudaitė, kuri teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsakovė N. K. atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai (b.l. 64), jos neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 3 dalies nuostatas atsakovė Baltarusijos Respublikos pilietė N. K. yra asmuo, negalintis paveldėti žemės sklypo, tačiau N. K. yra tas asmuo, privačios žemės savininko įpėdinis, kuris gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę kreiptis pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui, arba aukcione. Pagal CK 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismas turėtų įvertinti aplinkybę, kad teisinis reglamentavimas nenumato galimybes būti minimo žemės sklypo bendraturte nuosavybės teise Baltarusijos Respublikos pilietei N. K.. Todėl atsakovė neturėjo ir neturi jokios motyvacijos prisidėti prie turto valdymo, kurio savininke de jure nebus. Ji formaliai nėra net minimo sklypo bendrasavininkė. Pagal CK 4.80 str. nuostatas kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas, ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atidalijant sodo sklypus taikomos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintos Nr. 3D-452/D1-513 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. (Žin., 2004, Nr. 149-5420; 2007, Nr. 63-2430). Šių taisyklių 35 p. sakoma, kad formuojami mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai turi būti ne mažesni, kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus: kai žemės sklypai yra įsiterpę tarp jau suformuotų valstybinės, ar privačios žemės sklypų; kai formuojami bendrojo naudojimo žemės sklypai. Sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas yra 7,6 arai. Todėl atidalijus per pusę minėtą sodo sklypą natūra, gautųsi mažesni, nei 4 arai žemės sklypai, kas pažeistų iš esmės minėtas taisyklių nuostatas. Todėl palaikytinas ieškovų siekis žemės sklypą išlaikyti suformuotą, kaip vientisą. Mano, kad patenkinus ieškovų reikalavimus pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į 1/2 dalies žemės sklypo ir priteisiant atsakovės naudai iš ieškovų 4350 Lt kompensaciją, nebūtų pažeistas viešas interesas. Svarstytinas minėto žemės sklypo kompensacijos dydžio nustatymas, nes ieškovai vadovaujasi 2007-02-20 nustatyta vidutine minėto sklypo nustatyta rinkos verte. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl šio byloje nagrinėjamo klausimo neturi jokio teisinio suinteresuotumo. Atsakovei atlyginus už minėto sklypo dalį tiek pagal Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti žemės Lietuvos Respublikoje, pardavimo taisyklių nuostatas, tiek atidalijant teismui ir priteisiant kompensaciją atsakovei, valstybė negauna ir nepraranda lėšų, todėl prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su pirmu ieškinio reikalavimu sutiko, dėl antro ir trečio reikalavimo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).
Kiekvienas bendraturtis turi teisę atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (Civilinio kodekso 4.80 str. 2 d.).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad žemės sklypas ((duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims savininkams, t.y. T. L. vardu įregistruota nuosavybės teisė į ¼ dalį žemės sklypo, S. D. vardu įregistruota nuosavybės teisė į ¼ dalį žemės sklypo ir T. D. vardu įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo (b.l. 17-20). Ieškovai T. L. ir S. D. žemės sklypo dalis įgijo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po savo tėvo S. D. mirties 2005-09-24 (b.l. 15-16). Kitos ½ žemės sklypo dalies savininkė T. D. mirė 2001-05-08 (b.l. 23), po jos mirties jos dukra N. K. 2001 m. birželio 19 d. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nurodė, kad palikimą priėmė (b.l. 24), tačiau notaras N. K. neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi ji yra Baltarusijos Respublikos pilietė ir negali tapti šios žemės savininke, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik jos broliui (ieškovų tėvui) S. D. (b.l. 26-27). Iš byloje esančio notarės R. B. 2011-11-15 rašto Nr. S-0338/11 matyti, kad atsakovei N. K. paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol neišduotas, nuo 2001 m. N. K. daugiau į notarų biurą nesikreipė, o ½ dalis žemės sklypo liko registruotas mirusiosios T. D. vardu (b.l. 47).
Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti žemės Lietuvos Respublikoje, pardavimo procesą reglamentuoja taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-18 nutarimu Nr. 475 (Žinios, 1996, Nr. 36-914, 2005, Nr. 113-4122). Šių taisyklių 2 p. įtvirtinta, kad notaras, privačios žemės savininko įpėdinio prašymu, LR CK nustatyta tvarka išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodo, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą, ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą, ar jo dalį. Pagal taisyklių 3 p. nuostatas privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui, arba aukcione. Pagal nurodytas teisės aktų nuostatas, atsakovė N. K. yra asmuo, privačios žemės savininko įpėdinis, kuris gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę kreiptis pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui, arba aukcione. Ieškovai 2011-11-21 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl sutarties sudarymo, kai žemės sklypą paveldi pagal LR įstatymus asmuo, negalintis turėti žemės LR, tačiau jų prašymas nebuvo tenkintas (b.l. 45-46). Duomenų, kad atsakovė butų kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą byloje nėra. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, kad atsakovė N. K. nuo 2001-06-19 neatliko jokių veiksmų, susijusių su paveldėtu turtu. Ieškovai nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad nuo 2001-05-07 žemės sklypu naudojosi, juo rūpinosi, valdė, prižiūrėjo ieškovų tėvai ir ieškovai (b.l. 29-43), tuo tarpu atsakovė, paveldėjusi ½ dalį žemės sklypo, prie jo išlaikymo neprisidėjo, faktiškai jo nevaldė. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija. Teise į nuosavybės dalį turi būti naudojamasi sąžiningai, apsaugant bendrasavininką, kurio nuosavybės teisė ir taip jau yra apribota. Tai reiškia, kad naudojimosi žeme teisė turi būti pagrįsta bendradarbiavimo principu, žemės sklypų savininkai turi naudotis žeme jiems patogiu būdu, kiekvieno savininko teisė naudotis žemės sklypu negali paneigti ar pažeisti kito savininko tokios pat teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-11-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-466/2008, išaiškino, jog CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Daikto nedalumas fizine prasme nereiškia, kad bendraturtis negali būti atidalijamas. CK 4.80 str. 2 d. yra nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijant sodo sklypus taikomos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintos Nr. 3D-452/D1-513 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. (Žin., 2004, Nr. 149-5420; 2007, Nr. 63-2430). Šių taisyklių 35 p. sakoma, kad formuojami mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus: kai žemės sklypai yra įsiterpę tarp jau suformuotų valstybinės ar privačios žemės sklypų; kai formuojami bendrojo naudojimo žemės sklypai. Sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas yra 7,6 arai. Todėl atidalijus per pusę minėtą sodo sklypą natūra, gautųsi mažesni nei 4 arai žemės sklypai, kas pažeistų iš esmės minėtas taisyklių nuostatas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kiekvieno iš bendraturčių veiksmus dalijamo turto atžvilgiu, į Nacionalinės žemės tarnybos išsakytą nuomonę dėl žemės sklypo vientisumo išlaikymo, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra galimas žemės sklypo padalijimas natūra, todėl tenkintinas ieškovų reikalavimas dėl turto atidalijimo, pripažįstant jiems nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, o atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją. Iš VĮ Registrų centro 2011-07-18 išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2007-02-20 buvo 7668 Lt, tačiau ieškovai remiasi VĮ Registrų centro svetainės 2011-01-01 duomenimis ir nurodo, kad ginčo sklypo vertė yra 8700 Lt (b.l. 21), atsižvelgiant į tai atsakovei priteistina kompensacija sudaro 4350 Lt.
Ieškovai taip pat prašo iš atsakovės priteisti žemės sklypo išlaikymui skirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas atsakovei nenumato galimybės būti žemės sklypo bendraturte, atsakovė formaliai nėra žemės sklypo bendrasavininke, todėl, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, bei CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi pareigos prisidėti prie turto išlaikymo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl 831,69 Lt išlaidų už žemės sklypo išlaikymą priteisimo iš atsakovės.
Ieškovai byloje sumokėjo 163,95 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1-5). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje reiškiami du reikalavimai - vienas neturtinio, kitas turtinio pobūdžio, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d., mokėtinas žyminis mokestis už šiuos reikalavimus ieškinio pateikimo dienai sudarė 150 Lt, todėl, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., permokėta žyminio mokesčio dalis – 14,93 Lt – grąžintina ieškovams. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės priteistina 100 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) T. D. a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusiai 2001-05-07), priklausančią ½ dalį, priteisiant šią dalį ieškovams T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. D., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovei N. K. ((duomenys neskelbtini)) iš ieškovų T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 4350 Lt (keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties litų) kompensaciją.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 100 lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovams T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) S. D., a.k. (duomenys neskelbtini)
Grąžinti ieškovams T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,93 Lt dalį permokėto žyminio mokesčio (sumokėto 2011-02-22 mokėjimo kvitu Lietuvos pašte).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.