Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-06-01 · Civilinė byla Nr. 2-891-122/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
2-891-122/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
J. N.
Atsakovas
uždarosios akcines bendroves „Specialusis autotransportas“, uždarosios akcines bendroves „Klaipedos želdiniai“
Advokatai
Henrikas Mackevičius, Rūta Šimkienė
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-891-122/2011.Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.; 44.5.2.; 44.5.2.16.; 99.5.; 114.9.3.;114.11.;116.1.;116.4. (S)
KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 1 d.Klaipeda

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Elena Pauliukiene, sekretoriaujant Salomejai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei J. N., ieškoves atstovui advokatui Henrikui Mackeviciui, atsakoves uždarosios akcines bendroves „Specialusis autotransportas“ atstovei – teisininkei Živilei Dukštaitei, atsakoves uždarosios akcines bendroves „Klaipedos želdiniai“ atstovei - advokatei Rutai Šimkienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves J. N. ieškini atsakovams: uždarajai akcinei bendrovei “Specialus autotransportas“ bei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipedos želdiniai“ del neturtines žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškove kreipesi i teisma prašydama priteisti iš atsakoves uždarosios akcines bendroves „Specialusis autotransportas“ 34000,00 Lt ir iš uždarosios akcines bendroves „Klaipedos želdiniai“ – 5900,00 Lt neturtines žalos atlyginimo ir visas patirtas bylinejimosi išlaidas.

Ieškove ir jos atstovas ieškini palaike. Paaiškino, jog autotransporto imoneje per 25 metus dirbo patalpu, o veliau - teritoriju valytoja. Šiu pareigu dinaminis atlikimas turejo itakos profesines ligos diagnozei, nes tekdavo sunkiai kelti ir pernešti krovinius. Teko apie tris metus dirbti duonos kepeja, beveik metus virtuves darbininke, apie tris metus baldu fabrike – transportuotoja bei veliau presuotoja bei apie pusantru metu namu valdyboje kiemsarge. Pagalbine darbininke Vakaru laivu gamykloje dirbo apie puse metu, o paskutineje darbovieteje - Klaipedos želdiniuose teritorijos valytoja išdirbo apie penkis metus. Klaipedos spec.autotransporto imone buvo reorganizuota i UAB „Specialus autotransportas“. Yra isitikinusi, jog pastaroji bendrove, kaip teisiu peremeja, turi atlyginti ir žala, atsiradusia dirbant Klaipedos spec. autotransporto imoneje, nes ji ir toliau dirbo ta pati darba tik didesnes apimties. Nurode, kad iš bendro beveik 38 metu darbo stažo, 37 metai turejo itakos profesinei ligai išsivystyti. Tokiu budu, nuo 2007 metu dviems metams buvo nustatytas 60 procentu netektas darbingumas, o nuo 2009 metu – neterminuotai 50 procentu netekto darbingumo. Kadangi nuolat jaucia skausmus, yra jautri temperaturos bei oro slegio pokyciams, yra priversta daugiau laiko praleisti uždaroje patalpoje – namuose. Taciau del netekto darbingumo, negali atlikti net iprastiniu namu ruošos darbu, nes jie sukelia skausmus. Susirgus profesine liga patiria ne tik fizinius skausmus, bet ir stiprius vidinius išgyvenimus, nes negalint dirbti, tapo artimiesiems, draugams ir apskritai visuomenei nebereikalinga bei isitikino, kad profesines ligos nebeišgydomos. Vis dažniau, esant nepakeliam skausmui, tenka kreiptis i gydytojus, kurie savijautos laikinam pagerinimui rekomenduoja tik lankyti ivairias proceduras bei skiria vaistus. Del susirgimo profesinemis ligomis, patiria ne tik nuostolius, kuriuos iš dalies atlygina valstybe, bet ir didele neturtine žala, kuri pasireiškia jos asmens fiziniu ir psichiniu diskomfortu ir ta jaus visa likusi gyvenima. Teige, jog atsakovai yra atsakingi už profesine liga, nes buvo nustatyta, jog jos buvusi darbine veikla yra tokios ligos priežastis. Atsižvelgiant i tai, kad netinkamai buvo organizuotas darbas, jie turi atlyginti jai padaryta neturtine žala. Nors realiai atstatyti ankstesnes situacijos ar ivertinti pinigais žalos neimanoma, bet, mano, kad tokia žala jai‘ turi buti darbdaviu atlyginta bent jau ieškinyje nurodyta materialia išraiška.

Atsiliepimas

Atsakove – UAB „Specialusis atutotransportas“ atstove visiškai su ieškiniu nesutiko. Mano, jog ieškinys yra nepagristas. Yra isitikine, kad ieškinio patenkinimui neužtenka nustatyti, jog neturtines žalos atlyginimo galimybe yra numatyta istatymuose. Butina irodyti ir tai, kad egzistuoja visos faktines aplinkybes, sudarancios juridini pagrinda atsakovu civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. vien neturtines žalos faktas pats savaime, nenustacius kitu butinuju atsakomybes salygu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas privalo atlyginti ieškoves patirta neturtine žala. Šiuo atveju veiksmu neteisetumas, sprendžiant civilines atsakomybes klausima, nera preziumuojamas, todel ji privalejo irodyti ieškove. Darbdaviu atsakomybe gali kilti tik nustacius darbdaviu veiksmu neteisetuma. Pažymejo, jog bet kuris darbo procesas neišvengiamai sukelia neigiamu padariniu darbuotojo sveikatai (stresas, fizinis išsekimas, traumos, letines ligos ir pan.), todel pasiryžimas dirbti tam tikra darba žmogus prisiima protingo masto rizika del paminetu padariniu atsiradimo jo sveikatai. Darbdavys už kilusius neigiamus padarinius darbuotojo sveikatai gali atsakyti tik tiek, kiek tokie neigiami padariniai viršija normalia rizika ir yra nulemti neteisetu darbdavio veiksmu, nesilaikant darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimu. Ieškove konkreciai neišsake ir nenurode, kokie darbdavio veiksmai buvo neteiseti, kokiu privalomu darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimu nesilaikyta, nors teige, kad profesinei ligai atsirasti turejo itakos netinkamas darbu organizavimas. Profesines ligos tyrimo ir patvirtinimo akto išvados yra nepakankamai informatyvios, todel iš jo turinio neaišku, kuris iš darbdaviu ir kokia dalimi yra atsakingas už netinkama darbu organizavima. Mano, jog ieškove neirode ne tik vienos iš butinu atsakovo civilines atsakomybes salygu – neteisetu veiksmu, bet ir priežastinio ryšio tarp asmens atliktu veiksmu (neveikimo) ir kilusiu neigiamu padariniu. Taigi, nesant butinuju civilines atsakomybes salygu, negali kilti ir atsakovo atsakomybe del ieškoves patirtos neturtines žalos. Prašo teismo atkreipti demesi i tai, kad pati ieškove buvo nepakankamai rupestinga ir aplaidi, nes laiku nesirupino savo sveikata. Teige, jog imone nera pažeidusi teises aktu, reglamentuojanciu darbuotoju sauga ir sveikata, kas butu tiesiogine profesines ligos priežastimi. Atsakove negali buti papildomai atsakinga už žala darbuotojui, kurios nekompensuoja draudimo išmokos. Atsakove taip pat pažymejo, kad ieškove dirbo ir kitose imonese, todel nera nustatytas tikslus atsakoves kaltes laipsnis, itakojes ieškoves netekta darbinguma. Ieškoves prašoma priteisti 34000,00 Lt neturines žalos atlyginimo suma taip pat yra nepagrista, todel kad atsakoves atsakomybes dalis, itakojusi profesines ligos susirgima, yra nenustatyta, o socialinio draudimo išmokos atlygina ir neturtine žala.

Atsakoves uždarosios akcines bendroves „Klaipedos želdiniai“ atstove su ieškoves pareikštais reikalavimais nesutiko ir praše teismo ieškini atmesti. Paaiškino, jog ieškove nuo 2003-01-02 iki 2007-07-22 dirbo teritorijos valytojos pareigose, kuri buvo supažindinta su jos darba reglamentuojancia tvarka, saugos darbe reikalavimais bei buvo siunciama atlikti profilaktini sveikatos pasitikrinima. Taip pat, saugos ir sveikatos teises aktu reikalavimu vykdyma kontroliavo valstybines darbo inspekcijos pareigunai, todel per visa ieškoves darbo sutarties vykdymo laika užtikrino saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo salygas bei darba organizavo norminiu aktu nustatyta tvarka. Su ieškove darbo sutartis buvo nutraukta patenkinus jos prašyma pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies normas, kai darbuotojo liga ar invalidumas trukdo tinkamai atlikti darba. Praše teismo atkreipti demesi i tai, kad teises norminiai aktai nepreziumuoja atsakovo atsakomybes, todel ieškove privalejo irodyti, kokiais neteisetais ju bendroves veiksmais jai buvo padaryta neturtine žala. Šiuo atveju ieškove neirode priežastinio ryšio tarp atsakovo kaltes ir pasekmiu ieškoves sveikatai, todel akivaizdu, kad nera ne tik atsakovo kaltes bet, tarp ieškoves profesinio susirgimo ir atsakovo veiklos nera priežastinio ryšio, kuris yra butina salyga atsakovo atsakomybei atsirasti. Ieškove, reikšdama reikalavima priteisti 5900,00 Lt neturtines žalos atlyginimo, turi ne tik irodyti, kad neturtine žala patyre del atsakovo kaltes ir yra visi istatyme numatyti pagrindai UAB „Klaipedos želdiniai“ atsakomybei atsirasti, bet ir pagristi tokios pinigines kompensacijos dydi. Tuo tarpu ieškove visa laika dirbo darba susijusi su liemens lenkimu, krovinio kelimu, atliko dinamini darba dalyvaujant ranku ir peciu juostos raumenims, todel ji turejo eile metu skustis panašaus pobudžio negalavimais, kurie turejo pasireikšti ir privalomojo 2006 metais vykusio sveikatos patikrinimo metu. Taciau pagal sveikatos patikrinimo duomenis, ieškovei buvo leista dirbti. Istatymas darbuotojams suteikia teise atsisakyti dirbti darbo salygomis, kurios kenkia ju sveikatai, bet ieškove tokiu reikalavimu ju bendrovei neišreiške. Be to, ieškove pati taip pat privalejo rupintis savo sveikata, neatlikineti veiksmu, sukelianciu sveikatos problemas bei nedelsdama turejo darbdaviui pranešti apie savo sveikatos bukle, pateikti prašymus del darbo salygu keitimo ir pan. Taciau akivaizdu, kad ieškove to nedare, todel bendrove, neturedama minetos informacijos apie ieškoves sveikata, negali prisiimti atsakomybes už pasekmes, prie kuriu prisidejo pati ieškove. Mano, jog ieškoves destomi motyvai bei pareikšti reikalavimai nera pagristi, todel prašo ieškini atmesti ir priteisti bylinejimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esanciu irodymu nustatyta, kad ieškove J. N. 1967 metais keturis menesius dirbo Skuodo duonos gamykloje kepeja bei ten pat - 2,31 metus – kepeja krosnininke. Virtuves darbininke valgykloje – kavineje „Palanga“ dirbo daugiau kaip puse metu (1970-06-24 – 1971-03-29) bei Klaipedos baldu fabrike 1971-11-19 buvo priimta dirbti transportuotoja, o veliau – 1972-08-07 buvo perkelta dirbti presuotoja (iki 1974-08-05). Nuo 1975-0912 isidarbino kiemsarge Klaipedos namu valdyboje Nr.10 bei išdirbo iki 1977-03-09. Ieškove Klaipedos spec.autotransporto imoneje 1977-05-12 buvo priimta dirbti valytoja bei dirbo iki 1980-11-01. Po to isidarbino pagalbine darbininke Vakaru laivu gamykloje (1980-11-01 iki 1981-05-14) ir vel 1981-05-18 sugrižo Klaipedos spec.autotransporto imone teritoriju valytoja, o šia imone reorganizavus i UAB „Specialusis autotransportas“ joje iki 2003-01-16 toliau dirbo valytoja. Tais paciais metais isidarbino UAB „Klaipedos želdiniai“ teritorijos valytoja bei 2007-05-16 buvo atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies normas, kai darbuotojo liga ar invalidumas trukdo tinkamai atlikti darba. Ieškovei 2007-06-28 buvo nustatyta profesines ligos diagnoze – profesine saauginis (adhezinis) peties sanario kapsaulitas. Profesine „išaldytas“ petis. Profesine peties sanario periartritas (I tomas b.l.7-13). Profesines ligos patvirtinimo akte nurodyta, jog profesines ligos priežastis – dinaminis darbas dalyvaujant ranku ir peciu juostos raumenims. Šiame profesines ligos tyrimo ir patikrinimo akte Nr. 07-003-042 nurodyti ieškoves atlikto darbo proceso profesines rizikos veiksniai: liemens palenkimai, krovinio kelimas, dinaminis darbas, dalyvaujant ranku ir peciu juostos raumenims, judejimo atstumas, stereotipiniai judesiai, dalyvaujant plaštakos ir pirštu juostos raumenims, chemmines medžiagos, šilumine aplinka darbo patalpose ir oro temperatura dirbant lauko salygomis. Profesines ligos tyrimo ir patikrinimo akte nurodyta, jog priežastys, galejusios sukelti profesine liga, yra pasikartojantys darbo judesiai, kroviniu pernešimas ir kelimas, o profesines ligos vystymosi priežastys - netinkamas darbu organizavimas.

Nustatyta, kad Klaipedos spec.autotransporto imoneje, reorganizuotoje i UAB „Specialus autotransportas“ ieškoves darbo funkcijos fizine prasme buvo pakankamai sunkios.

Su J. N. profesines ligos tyrimo komisijos 2007-06-28 profesines ligos tyrimo ir patikrinimo aktu Nr. 07-003-042 atsakovu igalioti asmenys yra susipažine ir tai patvirtino igalioti asmenys savo parašais. Vadinasi, galima daryti išvada, kad su jame nustatytais faktais UAB „Klaipedos želdiniai“ ir UAB „Specialus autotransportas“ sutiko, nes byloje nera duomenu, kad šis aktas butu nugincytas ar kitaip paneigtas (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Atsižvelgiant i byloje esancius duomenis bei i tai, jog atsakovai profesines ligos tyrimo ir patikrinimo akto negincijo, teismui yra pagrindas padaryti išvada, kad atsakovai pažeide darbo saugos norminiu aktu reikalavima bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnio 2 dalies ir 261 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Konstatuotina, jog šie pažeidimai ir sukele ieškoves profesine liga. Atsakovams byloje nepateikus priešpriešiniu irodymu, profesines ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas, atsakovu pasirašyti bei negincyti, byloje vertintinas kaip rašytinis irodymas, pagrindžiantis atsakovu kalte del ieškovei sukeltos profesines ligos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 197-200 straipsniai).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdavio materialine atsakomybe atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingu atsitikimu darbe ar profesiniu ligu socialiniu draudimu, o šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad darbdavio materialine atsakomybe atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtine žala. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 249 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas privalo atlyginti žala, padaryta del darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo ar jo mirties arba del jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialiniu draudimu. Nuo 2000-01-01 isigaliojus Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymui, šis istatymas taikomas žalos, atsiradusios susirgus profesine liga, kompensavimo klausimams spresti, jei nukentejes asmuo yra apdraustas nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialiniu draudimu, o žala atsiranda del ivykio, kuris pripažintinas draudiminiu.

Atsižvelgiant i tai, kad ieškovei profesine liga buvo nustatyta 2007-06-28, t. y. profesines ligos faktas konstatuotas po 2000-01-01, žala del profesinio susirgimo šiuo atveju atlyginama pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatyma. Taciau pažymetina, jog, draudžiant darbuotoja nuo nelaimingu atsitikimu darbe ir susirgimu profesine liga pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatyma, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybe moketi apdraustajam netekto darbingumo kompensacija; darbuotojui padarytos žalos dali, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatyma, turi atlyginti už žala atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnyje esanciomis nuostatomis, reglamentuojanciomis žalos atlyginima sveikatos sužalojimo atveju, už žala atsakingi asmenys privalo nukentejusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentejes asmuo butu gaves, jeigu jo sveikata nebutu sužalota.

Visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog nukentejes darbuotojas turi buti gražinamas i tokia turtine padeti, kokia butu buvusi, jei nebutu padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Del to, atlyginant žala, butina ivertinti, kad ja atlyginus darbuotojas neatsidurtu geresneje padetyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. Atlyginant darbuotojui žala sveikatos sužalojimo atveju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsni, svarbu pamineti, jog darbuotojo nuostoliai – tai nukentejusiojo iš dalies netektas darbingumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant del žalos atlyginimo turi buti atsižvelgiama i netekto darbingumo lygi.

2007 metu darbingumo lygio del nelaimingo atsitikimo darbe ar profesines ligos pažymoje nurodyta, jog ieškove nuo 2007-07-18 iki 2009-03-08 iš dalies darbingas (netektas darbingumas 60 procentu) (I tomas b.l. 19). Taciau 2009 metu pažymoje nustatytas neterminuotai 50 procentu darbingumo netektis (I tomas b.l.20). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriaus i byla pateiktu pažymu nustatyta, kad ieškovei nuo 2007-07-18 kiekviena menesi yra mokama netekto darbingumo periodine kompensacija /netekto darbingumo pensija (I tomas b.l. 22-26), kurios visiškai kompensuoja ieškoves netekta galimybe gauti 50 procentu pajamu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 283 straipsnio 4 dalies nuostatoms).

Civiline atsakomybe grindžiama principu, kad aiškesne ir svarbesne vertybe ginama stipriau; šiuo požiuriu asmens sveikata turi buti itin saugoma. Teisingas neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymas yra tinkamas reagavimas, kai ši vertybe pažeidžiama. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žala atsakingas asmuo privalo nukentejusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtine žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus butu tokia, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo patirta dvasini sielvarta, kitokius neturtiniu vertybiu pažeidimus. Kiekvienu konkreciu atveju neturtine žala patiriama individualiai, todel teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, remiasi konkreciomis bylos aplinkybemis ir teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), taip pat šiuo atveju butina užtikrinti ir skirtingu interesu pusiausvyra.

Ieškove, kaip neturtine žala ivardija ne tik savo fizini skausma, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukretimus, suvokima, jog niekad nebus sveika, todel jaucia emocine depresija, pažeminima del netekto darbingumo, reputacijos pablogejima, bendravimo galimybiu suvaržyma, kurie teismo turi buti ivertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtine žala padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukelia kancias ir išgyvenimus. Tai gali buti fizinis skausmas, kuno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmasto ivykusias pasekmes. Taciau svarbu pažymeti, jog neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtines žalos neimanoma kompensuoti. Teismas sutinka su atsakovu atstovu teiginiais, jog ieškove ir pati privalejo buti aktyvesne, t.y. labiau rupintis savo sveikata, neatlikineti veiksmu, sukelianciu sveikatos problemas bei nedelsdama turejo darbdaviui pranešti apie savo sveikatos bukle, pateikti prašymus del darbo salygu pakeitimo. Iš faktiniu bylos aplinkybiu nustatyta, kad ieškove minetu rašytiniu irodymu neturi, nes i darbdavi kreipdavosi tik žodžiu, todel teismas negali vien darbdavius laikyti kaltais del ieškoves profesines ligos atsiradimo (II tomas b.l.102-117). Tokiu budu, šiuo konkreciu atveju nustatant ieškovei neturtines žalos dydi, atsižvelgtina i pasekmes, šia žala padariusiu asmenu kalte, ju turtine padeti, padarytos žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 250 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esancios medžiagos matyti, jog ieškovei buvo nustatyta profesines ligos diagnoze – profesine dešiniojo peties rezginio plexopatija. Universali stuburo osteohondroze. C5-C6 kanalo šakneles dešineje deformacija. Dešinio peties sanario artroze, stuburo skolioze II – III laipsnio, išreikštas skausminis sindromas, sukelti kroviniu kelimo ir pernešimo (I tomas b.l. 16-17).

Ieškoves darbo stažas kenksmingu darbo aplinkos veiksniu (dinaminis darbas dalyvaujant ranku ir peciu juostos raumenims) 37 darbo metu poveikyje, iš ju daugiau kaip 31 metai, kai veike ne tik mineti veiksmai, bet ir liemens palenkimai (stereotipiniai darbo judesiai – 17500 judesiu per pamaina), krovinio kelimas (daugiau kaip10 kg) ir pernešimas (judejimo atstumas apie 6 km, darbo poza nepatogi fiksuota apie 23 procentus pamainos laiko), oro temperatura dirbant lauko salygomis Klaipedos namu valdyboje, Klaipedos spec. autotransporto imoneje, UAB „Specialus autotransportas, UAB „ Klaipedos želdiniai“. Nustatyta, kad pagal Europos profesiniu ligu saraša, ieškoves liga buvo sukelta fiziniu veiksniu, t.y. kroviniu kelimo – pernešimo. Ieškovei, kaip teritorijos valytojai buvo priskirta teritorija, kuria reikejo prižiureti. Žiemos sezono metu priskirtoje teritorijoje tekdavo valyti sniega nuo šaligatviu, važiuojamoje gatves dalyje atkasti sniega nuo lietaus kanalizacijos šulineliu ( po 2 metrus i kiekviena puse nuo groteliu), nuvalyti sniega ir leda iš groteliu tarpeliu. Jeigu gatveje prieš šulineli susidaro ledas – prakirsti griovelius vandens iš gatves važiuojamosios dalies nubegimui i šulinelius. Taip pat šaligatvius barstyti smelio – druskos mišiniu, kuris sverdavo apie 17 kg, o vienai dienai tekdavo panaudoti apie 2-3 kibirus. Jei nebudavo sniego, gatviu valytoja šluodavo gatves važiuojamaja dali 1 metro plociu, skaiciuojant nuo šaligatvio bortelio, rinkdavo šiukšles bei išvalydavo šiukšliadežes. O vasaros sezono metu tekdavo kiti darbai: pavasari sušluoti ir sukrauti ant šaligatvio i kruveles žemes, susikaupusias per žiema važiuojamoje gatves dalyje. Taip pat, esant reikalui, padeti pakrauti žemes i sunkvežimi, šluoti šaligatvius ir nustatyta gatves važiuojamaja dali. Raveti žoles iš tarpu tarp šaligatviu plyteliu, nuvalyti užželusias žoles nuo šaligatvio palei želdinius, rinkti šiukšles iš želdiniu, išvalyti šiukšliadežes, šiukšles sudeti i maišus, grebti lapus nuo žaliu veju. Nuo 1991 metu viena karta per metus (pavasari) valomu šaligatviu plotai buvo purškiami cheminemis medžiagomis Roundap, Uradan, Glitos.

Pažymetina, kad iki 1990 metu ieškovei paskirtu teritoriju plotai buvo ženkliai mažesni. Po 1990 metu priskirtu valyti teritoriju plotai išaugo net 2 – 3 kartus. Žiemos sezono metu sniega ieškovei tekdavo kasti nuo sustojimu tiek kartu, kiek kartu sniega vale transportas, t.y. 2-3 kartus per diena, o pavasari sušluotas žemes, valytoja turi apie 50 metru nunešti po 20-30 kibiru i konteinerius. Iš darbdavio gaunamos darbo priemones buvo primityvios: šluota, kibiras, mažas kastuvelis valyti smeliui bei medine su metaliniu apkaustu lopeta sniegui valyti; gramdiklis piktžolems raveti. Tas priemones ieškove nešiodavosi iš namu i darba ir atvirkšciai. Darbdaviu skirtos apsaugines priemones sudare pirštines, signaline lempute, medvilninis chalatas ir vatinukas. Darbo laikas – 6 darbo dienos, 40 valandu darbo savaite.

Nagrinejamoje byloje esantys rašytiniai irodymai pagrindžia, jog ieškovei del išsivysciusios profesines ligos atsirado neigiamos pasekmes – ji prarado didele dali, t. y. 50 procentu, darbingumo neterminuotai, todel ieškovei butu be galo sudetinga rasti kita darba. Ieškove del nustatytos profesines ligos nuolatos vartoja vaistus ir lankosi pas gydytojus, nes jaucia dideli fizini skausma – sužalotas stuburas sukelia ypatingai didelius skausmus, kurie neleidžia ieškovei normaliai judeti, bendrauti, ilsetis, t. y. gyventi pilnaverti gyvenima. Ieškoves gydymas nera baigtas. Teismas konstatuoja, jog profesinio susirgimo nulemtos pasekmes – didelis ieškoves darbingumo lygio sumažejimas ir tam itakos turintis darbines veiklos galimybiu ribotumas, fiziniu skausmu pojutis, aktyvaus gyvenimo budo galimybiu susiaurejimas ir kitos aplinkybes, menkinancios ieškoves gyvenimo kokybe, patvirtina ieškoves patirtos neturtines žalos fakta.

Pažymetina, jog tais atvejais, kai asmens sužalojimo pasekmes susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtu sužalojimu jam sukelimu, fiziniu skausmu, nerimu del sveikatos ateityje, pripažintina, kad pasekmes yra esminis neturtines žalos nustatymo kriterijus. Del susirgimo profesine liga ieškoves galimo išgijimo ar esminio sveikatos pagerejimo prognozes nekonstatuojamos (tokias prognozes paneigia neterminuoto darbingumo sumažejimo nustatymas), ieškove del susirgimo profesine liga turi nuolat lankytis gydymo bei reabilitacijos istaigose ir rupintis savo sveikatos bukle. Tai reikšmingos aplinkybes, sprendžiant del kiek imanoma teisingesnio neturtines žalos dydžio ieškovei nustatymo. Ieškovei nustatyta profesine liga, kuri nuolatos sukelia neigiama fizini poveiki, yra lydima pacios ieškoves dideliu dvasiniu išgyvenimu, kurie neigaliajai yra destruktyvus ir del to vertinami kaip darantys neturtine žala. Kadangi sveikatos sužalojimo pasekmes tesiasi iki šiol (kaip mineta, nedarbingumo lygis ieškovei yra nustatytas neterminuotai), konstatuotina, kad del to ieškovei kile išgyvenimai yra akivaizdžiai nemaži.

Taciau ivertines ieškoves darbingumo netekimo lygi, susirgimo pasekmes, asmens rupinimasi savo sveikata, itaka kasdieniame gyvenime ir sveikatos prognoze ateityje, bendravimo galimybes, bei atsižvelgdamas i visas kitas aplinkybes, turincias reikšmes, nustatant neturtines žalos dydi, teismas daro išvada, jog ieškoves prašomos priteisti žalos dydžio atlyginimas 50 procentu patenkinimas iš esmes atitiktu teisingumo, sažiningumo bei protingumo kriterijus, vertinant ieškoves patirta neturtine žala. Ši suma laikytina tinkama satisfakcija, kadangi, kaip jau nurodyta, nera objektyviu galimybiu šia žala atlyginti visiškai.

Išnagrinejus objektyviai, visapusiškai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, irodymus bei šaliu ir ju atstovu paaiškinimus, ieškinys tenkintinas iš dalies: ieškovei iš atsakoves UAB „Specialus autotransportas“ priteistina 17000 Lt, o iš atsakoves UAB „Klaipedos želdiniai“ - 2950,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Bylinejimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintu reikalavimu daliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 98 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai irodymai pagrindžia ieškoves turetas 1815,00 Lt advokato pagalbos išlaidas. Proporcingai patenkintu reikalavimu daliai ieškovei priteistina iš atsakovu advokato pagalbos išlaidu lygiomis dalimis, t.y. po 453,75 Lt (1815 Lt – 50 proc.= 907,50 Lt :2), o iš ieškoves atsakovui UAB „Klaipedos želdiniai“ – 1815,00 Lt (3630 Lt – 50 proc.)

Atsižvelgiant i tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punkta ieškove buvo atleista nuo žyminio mokescio sumokejimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakoves UAB „Specialus autotransportas“ priteistina 510,00 Lt (17000 Lt – 3 proc.), o iš UAB „Klaipedos želdiniai“ - 88,50 Lt (2950,00 Lt -3 proc.) žyminio mokescio i valstybes biudžeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškini tenkinti iš dalies:

priteisti iš uždarosios akcines bendroves „Specialus autotransportas“ 17000,00 Lt (septyniolika tukstanciu Lt ir 00 ct) ir iš uždarosios akcines bendroves “Klaipedos želdiniai“ 2950,00 Lt (du tukstanciai devyni šimtai penkiasdešimt Lt ir 00 ct) neturtines žalos atlyginimo J. N.;

priteisti iš uždarosios akcines bendroves „Specialus autotransportas“ 453,75 Lt bylinejimosi išlaidu J. N.;

priteisti iš uždarosios akcines bendroves “Klaipedos želdiniai“ 453,75 Lt bylinejimosi išlaidu J. N.;

kitoje dalyje ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškoves J. N. 1815,00 Lt bylinejimosi išlaidu atsakovei UAB “Klaipedos želdiniai“.

Priteisti iš atsakoves uždarosios akcines bendroves „Specialus autotransportas“ 510,00 Lt žyminio mokescio i valstybes biudžeta.

Priteisti iš atsakoves uždarosios akcines bendroves „Klaipedos želdiniai“ 88,50 Lt žyminio mokescio i valstybes biudžeta.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Teiseja Elena Pauliukiene