- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-387-193-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00289-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- I. E.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-193/2012
Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00289-2010-9
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (dujų panaudojimas prieš I. E.) ir jam paskirta 16 MGL 2080 Lt bauda, bei pagal BK 284 str. 1 d. (smurtas D. Š. atžvilgiu) jam paskirta 16 MGL 2080 Lt bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., šios bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 32 MGL (4160 Lt) dydžio bauda. Be to, šiuo nusprendžiu iš A. L. priteista nukentėjusiajai I. E. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 154,20 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
- 2010 m. birželio 25 d., 22 val. 45 min., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, Parko gatvėje, prie pastato Nr. 33A, Panevėžio mieste, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra, jam pasiūlius kartu praleisti laiką iki tol nepažįstamai bei atsitiktinai prie Parko g. 33A pastato sutiktai nukentėjusiajai I. E. bei šiai atsisakius, jis viešai I. E. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu – papurškė dujomis nukentėjusiajai I. E. į akis, tuo padarydamas cheminį pirmojo laipsnio abiejų akių junginių nudegimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą;
- 2010 m. birželio 25 d., 23 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, Panevėžio miesto parke, esančiame Parko gatvėje, Panevėžio mieste, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra nukentėjusiajam D. Š., atėjusiam į parką aiškintis I. E. sužalojimo aplinkybių, viešai D. Š. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei sudavė jam ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendį ir priimti naują – jį iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti konstatavus, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, bei I. E. civilinį ieškinį atmesti. Teigia, kad šis nuosprendis nepagrįstas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms, be to, byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pažymi, kad teismas iš esmės rėmėsi nukentėjusiojo D. Š. ir nukentėjusiosios I. E. bei liudytojų T. P., G. M., A. P., P. R., R. Š. parodymais. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas nemano, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški ir teisingi, kuriais būtų galima remtis nuosprendyje, be to, nuosprendyje nurodo, kad šie parodymai yra dalyje aiškiai melagingi, tačiau vis vien remiasi nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų parodymais nuosprendyje grįsdamas jo kaltę. Nuteistojo teigimu, teismas jo bei jo gynėjo pateiktų argumentų nevertino visiškai, nepasisakė, kokie parodymai juos paneigia, o į liudytojų S. Š., J. B., D. Ž. parodymus visiškai nekreipė dėmesio, nors jie, patvirtina jo-A. L. parodymus. Akivaizdu, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nepagrįsta ir negali būti laikoma teisėta. Pats teismas nurodė, kad tiek nukentėjusiųjų I. E. ir D. Š., tiek liudytojų R. Š., T. P., G. M., P. R. parodymų negalima laikyti patikimais, nuosekliais vienas kitą papildančiais įrodymais, nes nustatyta, kad liudytojai dėl kažkurių bylos faktinių aplinkybių melavo, jie yra nepatikimi visoje savo apimtyje ir jais negalima remtis grindžiant jo kaltę. Be teismo nurodytų nesutapimų liudytojų parodymuose, byloje yra eilė ir kitų nesutapimų, kurie nurodo, kad liudytojai duoda melagingus parodymus. Apklausiami liudytojai ne tik negalėjo vienodai nurodyti, ar I. E. buvo atėjusi į parką bei iš kokio atstumo parodė į A. L., tačiau nė vienas iš liudytojų (nei R. Š., nei T. P., nei G. M.) negalėjo apibūdinti nukentėjusiosios I. E. išvaizdos. Dėl šios aplinkybės darytina išvada, kad jie nukentėjusiosios niekada nėra matę. Pagrįstų abejonių kyla dėl nukentėjusiosios I. E. parodymų teisingumo. Apeliantas pastebi, jog teismui nekilo abejonių kaip nukentėjusioji, būdama trumparegė, patamsyje, ašarojančiomis nuo papurkštų dujų akimis, iš 70 metrų atstumo, be kontaktinių lęšių ar akinių galėjo nurodyti ir atpažinti A. L.. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji I. E. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ne tą vietą, kur įvyko konfliktas tarp A. L. ir D. Š., tačiau teismui tai nesukliudė patikėti jos parodymų teisingumu. Taip pat atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į nukentėjusios I. E. parodymų pagarsinimo aplinkybes. Teismas, net neišklausęs jos parodymų, pažeisdamas BPK reikalavimus, iš karto pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paklausė, ar ši juos tvirtina. Tokiu būdų teismas negalėjo įsitikinti nukentėjusiosios parodymų teisingumu. Apeliantas nurodo, kad iš specialisto išvados apie I. E. padarytus sužalojimas matyti, kad teismo medicinos specialistas nustatė, kad jai sužalojimas padarytas dėl cheminio akių nudegimo. Kad sužalojimas padarytas dujų poveikyje specialistas nusprendė vadovaudamasis nukentėjusiosios I. E. parodymais. Nuteistojo teigimu, neatmestina galimybė, kad akių sužalojimas padarytas ne dujų poveikyje, ne toje vietoje ir ne tuo laiku, kai nurodo I. E.. Nuteistasis nesutinka su nuosprendžiu priteista 5000 Lt suma neturtinei I. E. patirtai žalai atlyginti. Mano, kad net jei būtų padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nors jos ir nepadarė, priteista neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė. I. E. sveikata sutrikdyta trumpam laikui, be to, ji nepateikė teismui jokių medicininių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad dujų papurškimo pasėkoje ji iki šiol jaučia neigiamas pasekmes savo sveikatai – regėjimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes priteistos neturtinės žalos dydis ženkliai mažintinas. Tačiau jei teismas priimtų išteisinamąjį nuosprendį, prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą turėtų būti atmestas.
Skunde taip pat teigiama, kad teismas nekreipė dėmesio ir nepašalino duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymuose esančių prieštaravimų, nes I. E. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus tris kartus ir visose trijose apklausose davė skirtingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Apeliantas taip pat teigia, kad D. Š. parodymai yra prieštaringi. Pažymi, kad D. Š., priešingai nei I. E., nurodė, kad į parką I. E. nėjo, o pasiliko su drauge prie parko. Teismui nesukėlė abejonių D. Š. parodymai, kad jis su savimi turėjo pasiėmęs du ginklus, ir šaudė iš abiejų. Nuteistasis teigia, kad D. Š. parodymų apie jo patirtus sužalojimus nepatvirtina specialisto išvada, be to, ant jo kūno nėra šautinių sužalojimų, taip pat nėra nė vieno sužalojimo ant veido, nors jis aiškino, kad A. L. jam smogė į veidą, o grumtynių metu į jį šovė. Sužalojimų, būdingų atsirandantiems muštynių metu, t.y. viršutinėje kūno dalyje ir veide, pas D. Š. nenustatyta. Skunde be kita ko pažymima, kad T. P., P. R., I. E., D. Š. davė nesutampančius parodymus apie merginų skaičių, dujų papurškimą vienai iš jų ir pan. Liudytojas G. M. apie konfliktą parke paaiškino, kad D. Š. į parką atėjo su mergina, kuri parodė į A. L.. Tokie liudytojo parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų bei kaltinamojo parodymams. Merginos išvaizdos apibūdinti negalėjo, nurodė, kad tikriausiai buvo šviesi. Iš šių parodymų matyti, kad liudytojas aplinkybes išsigalvoja, kadangi nukentėjusioji I. E. yra tamsių plaukų, o šviesi yra P. R., kurios liudytojas matyti negalėjo. Kyla pagrįstas klausimas, ar liudytojas nederino savo parodymų su I. E. ir P. R. bei susipainiojo, kuri iš jų yra nukentėjusioji. Nuteistojo teigimu, liudytojo R. Š. parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams ir specialisto išvadai dėl D. Š. padarytų sužalojimų, kadangi tokie nenustatyti. Taip pat teigia, kad liudytojos P. R. parodymai prieštarauja tiek nukentėjusiųjų, tiek kitų liudytojų parodymams. Liudytoja niekaip negalėjo teismo posėdyje paaiškinti, iš kur žino kaltinamojo vardą ir pavardę, galiausiai nurodė, kad šiuos duomenis ji sužinojo iš tyrėjos J. B., kuri rodė jai nuotraukas. Tokie parodymai prieštarauja byloje esantiems dokumentams, kadangi tokio kaltinamojo A. L. atpažinimo iš nuotraukų byloje nėra. Tyrėja J. B. taip pat nurodė, kad tokio tyrimo veiksmo neatliko.
Skunde teigiama, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio ir neanalizavo nuosprendyje liudytojo S. Š. parodymų, kuris paaiškino, kad D. Š. yra siejamas su organizuotu nusikalstamumu. Nurodė, kad po įvykio bendravo su A. L., kuris jam aiškino, kad D. Š. siūlė pinigus A. L. už tai, kad šis nesikreiptų į policiją. Šie parodymai patvirtina kaltinamojo A. L. parodymus apie tai, kad D. Š. bandė sumokėti jam už tai, kad nesikreiptų į policiją. Tačiau ši aplinkybė nesukėlė teismui abejonių, kodėl D. Š. reikėjo siūlyti A. L. pinigus, kad šis nesikreiptų į policiją, jei D. Š. nukentėjo. Be to, liudytojas nurodė svarbią aplinkybę, kad D. Š. ir I. E. pareiškimai policijoje atsirado po to, kai šį pareiškimą parašė A. L., kas patvirtina A. L. parodymus apie tai, kad kuomet jis atsisakė iš D. Š. paimti pinigus, nepakluso R. Š. atkalbinėjimams nesikreipti į policiją ir parašė pareiškimą, tik tuomet į policiją su pareiškimu kreipėsi ir I. E. apie neva patirtą smurtą prieš ją.
Taip pat nuteistasis pažymi, kad jo, A. L., parodymai yra visiškai patvirtinti teismo medicinos specialisto išvados. Be to, A. L. nurodė, kad R. Š. po įvykio atkalbinėjo rašyti pareiškimą policijai, nurodė, kad jei A. L. kreiptųsi į policiją, niekas jo naudai neliudys. D. Š., susitikęs su A. L. R. Š. padedamas siūlė pinigus. Visos šios aplinkybės paaiškina, kodėl liudytojai šioje byloje meluoja ir duoda parodymus, palankius D. Š., nes yra paveikti D. Š. ir R. Š.. A. L. parodymus apie tokį susitikimą patvirtino R. Š.. Nuteistasis pažymi, kad D. Š. parodymų melagingumą patvirtina ir pastarojo melagingi parodymai apie eismo įvykį iš kart po A. L. sumušimo. Apie D. Š. melavimą liudija ir liudytojo D. Ž. parodymai, kuriuose jis detaliai nurodė, kad D. Š. atsitrenkė į jo automobilį. Š. nurodytos aplinkybės apie jo užpuolimą Parko g. po konflikto su A. L. patvirtina, kad D. Š. turėjo daugiau konfliktų su kitais nenustatytais asmenimis, todėl užpuldamas A. L. dėl I. E. sužalojimo galėjo apsirikti, o vėliau, kuomet šis kreipėsi į policiją, įkalbėjo liudytojus meluoti tam, kad išvengtų atsakomybės.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. L. padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu dėl dviejų viešosios tvarkos pažeidimų padarymo pagal BK 284 str. 1 d., paskyrė teisingas bausmes už juos bei galutinę subendrintą, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apeliantas neneigia tarp jo ir D. Š. buvus konfliktui, tačiau nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už viešosios tvarkos pažeidimą. Tvirtina, jog teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, be to, byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Apeliantas skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje bei akistatų protokolų duomenimis, specialistų išvadomis, kurių pagrindu konstatavo A. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo pagal BK 284 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti A. L. iš jų nėra jokio pagrindo.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje nustatyta, kad A. L. 2010-06-25 22.45 val. pasiūlius kartu praleisti laiką iki tol nepažįstamai bei atsitiktinai prie Parko g. 33A pastato sutiktai nukentėjusiajai I. E. bei šiai atsisakius, jis viešai I. E. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei papurškė dujomis nukentėjusiajai I. E. į akis; po to praėjus tam tikram laiko tarpui jis 2010-06-25 23 val. D. Š. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei sudavė jam ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas. Visus šiuos veiksmus nuteistasis padarė viešoje vietoje – Panevėžio mieste, atitinkamai Parko gatvėje prie pastato Nr. 33A bei Parko gatvėje esančiame parke, ir jie atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus elgesys“. Minėtu elgesiu A. L. ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, atskirais veiksmais bei atskirai susiformavusia tyčia du kartus sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes visus minėtus veiksmus padarė matant pašaliniams, dėl jo veiksmų nukentėjusieji bei įvykį matę liudytojai buvo šokiruoti, išsigandę. Šios aplinkybės patvirtintos nukentėjusiųjų I. E. ir D. Š., liudytojų T. P., P. R., R. Š., G. M. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje bei akistatų protokolų duomenimis, specialistų išvadomis bei kitais byloje esančiais duomenimis.
Visą įvykį I. E. atžvilgiu mačiusi liudytoja P. R., priešingai apelianto teiginiams, davė esminėse detalėse su nukentėjusiosios parodymais sutampančius parodymus apie įvykio aplinkybes A. L. I. E. atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius bei papurškiant jai dujomis į akis. Taip pat nukentėjusiosios I. E. parodymus tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina ir liudytojų T. P., G. M., R. Š., nukentėjusiojo D. Š. parodymai, specialisto išvada bei specialisto paaiškinimas teisme. Visų minėtų įrodymų visumos analizė nepalieka jokių abejonių dėl A. L. kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarius viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjo I. E..
Apeliaciniu skundu ginčijamas bei savaip interpretuojamas ir kitas nuteistajam A. L. inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimo epizodas, kuriame nukentėjo D. Š., tačiau ir dėl šio viešosios tvarkos pažeidimo, priešingai apelianto teiginiams, įrodymų, pagrindžiančių apelianto A. L. kaltę, byloje pakanka. Nepriklausomai nuo byloje esančių ir apelianto skunde minimų tam tikrų neatitikimų tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų dėl I. E. priėjimo prie A. L. jį atpažįstant atstumo ir kt., jų parodymai viešosios tvarkos pažeidimo sudėties būtinųjų įrodinėtinų elementų kontekste esminėse detalėse sutampa ir sudaro pakankamą visumą A. L. kaltei pagrįsti. Tiek nukentėjusieji I. E. ir D. Š., tiek liudytojai T. P. ir G. M. parodė, kad A. L. pirmas ėmėsi neteisėtų veiksmų D. Š. atžvilgiu – vartojo necenzūrinius žodžius, pradėjo muštynes. Minėtų liudytojų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo D. Š. parodymai yra gana nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys, be to, minėtieji liudytojai neturėjo jokio pagrindo apkalbėti A. L., todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo D. Š. parodymais. Nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio metu jam A. L. suduotų smūgių patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodytos įvykio eigos versijos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai – byloje esantys duomenys, o taip pat ir paties apelianto parodymų prieštaringumas teismo konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, tik patvirtina pastarojo atliktus nusikalstamus veiksmus. Apeliantas skunde teigia apie jam D. Š. siūlytus pinigus už nesikreipimą į policiją bei jo įtakotus liudytojų parodymus, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.
Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai apeliantą A. L. nuteisė dėl dviejų padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl išteisinti jį iš pastarųjų nėra jokio pagrindo. Apelianto skunde dėstomos versijos dėl galimo nukentėjusiųjų ir liudytojų susikalbėjimo prieš jį ir pan. yra prielaidos, jos nepaneigia A. L. kaltės ir nepašalina jo atsakomybės už jam inkriminuotus viešosios tvarkos pažeidimus.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. L. nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmes už jas bei galutinę bausmę. Skirdamas bausmes apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Apeliantas A. L. būdamas neteistas, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, padarė du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai parinko ir paskyrė A. L. bausmės rūšį – baudą, nustatydamas jos dydžius, mažesnius už šių nusikalstamų veikų padarymą numatytą leistinos baudos vidurkį. Tokias bausmes, o taip pat ir subendrintą galutinę bausmę, kuri nesiekia už nesunkų nusikaltimą numatyto leistino baudos vidurkio, pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis, nėra pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam A. L. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.
Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstu civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimu, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti apelianto skundą ir šioje dalyje. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, tinkamai įvertino visas CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Teismas rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Nukentėjusioji I. E. nurodė, jog dėl A. L. veiksmų nukentėjo jos akys, pablogėjo jos regėjimas, ji patyrė stresą, pažeminimą, baimę, ką patvirtino ir kitas nukentėjusysis D. Š., liudytojai, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimas. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas I. E. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra, todėl mažinti neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo.
Apeliantas skunde iš esmės deklaratyviai teigia apie tam tikrus baudžiamojo proceso pažeidimus, tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo A. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.