Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-507-836/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-02-11
Bylos Nr.: 1-507-836/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-61572-2018-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis: D. D.
Nukentėjusysis: M. M.
Advokatai: Vytautas Polikaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-507-836/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61572-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1; 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.8.12.; 1.1.8.10.5; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant R. L., dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,kaltinamajam D. D., jo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,nedalyvaujant nukentėjusiajam M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, 2019 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. , turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodamas apgaulę - nenustatytu laiku socialiniame tinkle Facebook sukūręs netikrą paskyrą R. Z. vardu, iš šios paskyros susirašinėdamas su E. L., kuris ieškojo žmogaus, galinčio padėti jam nuvežti siuntas iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, susitarė su juo (E. L.) iš užsakovo (duomenys neskelbtini), paimti ir atvežti jam (E. L.) siuntą ir vykti kartu į (duomenys neskelbtini): 2018 m. gruodžio 19 d. apie 22.15 val., atvykęs pas nukentėjusįjį M. M. į (duomenys neskelbtini), prisistatęs E. L., vykdančio individualią veiklą – krovinių ir žmonių pervežimą iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, įgaliotu asmeniu R. Z., tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusįjį ir įgydamas jo pasitikėjimą, paėmė iš M. M. 25 eurų užmokestį už siuntos pristatymą ir siuntą - krepšį, kuriame buvo 100 eurų kupiūra, įdėta į bevertę knygą, 8 vnt. kalėdaičių bendros 5 eurų vertės, medikamentai bendros 50 eurų vertės, kepimo forma 8 eurų vertės, virtinių formelės 5 eurų vertės, įvairių rūšių saldainiai bendros 10 eurų vertės, 2 vnt. 0,5 l talpos stiklainių medaus bendros 10 eurų vertės, 10 vnt. 1 l talpos stiklainių konservuotų daržovių ir vaisių bendros 20 eurų vertės, rūkyti ir vytinti mėsos gaminiai bendros 50 eurų vertės, rūkyti sūriai bendros 10 eurų vertės, įvairių rūšių vaistažolės bendros 10 eurų vertės, ir pažadėjęs siuntą perduoti E. L., kad jis ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini), E. L. siuntos neperdavė, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam M. M. priklausantį 303 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė profilį neegzistuojančio asmens R. Z. vardu, nes taip sugalvojo, motociklo dalių pardavinėjimui. Iš šios paskyros susirašinėjo su E. L., kuris ieškojo vairuotojo vykimui iš (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad paskyra buvo panaudota suklaidinti žmones. L. skambindamas telefonu prisistatė R. Z.. Datos nepamena, bet galėjo būti 2018 m. gruodžio 19 d. E. L. jam davė M. M. duomenis, kad paimtų iš jo siuntinį. Pasiskambino, pasakė kur atvažiuoti ir siuntinį paėmė iš (duomenys neskelbtini), dar paėmė iš M. M. 25 Eur už siuntinio nuvežimą į Didžiąją Britaniją. Tą vakarą buvo su draugu atvažiavę į (duomenys neskelbtini). Po to, iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) tiesiai važiavo į (duomenys neskelbtini) grįžę nebuvo. Nors su E. L. buvo susitarę susitikti prie (duomenys neskelbtini), tačiau taip įvyko, kad to siuntinio nepadavė. Siuntinys liko pas jį ir siuntinį pasisavino. Didžią dalį daiktų išmetė, o maisto produktus parnešė namo. Krepšyje rado maisto, vaistų, o pinigų nerado. Knygos nebuvo. Krepšyje buvo kalėdaičiai, medikamentai, formelės, medus, konservuotos daržovės, rūkyti - vytinti mėsos gaminiai, rūkyti sūriai, vaistažolės. Pasiėmė visus valgomus maisto produktus, o kitus daiktus išmetė į šiukšlių konteinerį. Sutinka su A. parodymais, nes taip buvo, kaip pasakė A. Užblokavo E. L. ir M. M. tą pačią dieną, kad jie neprisiskambintų, dėl to, kad buvo pasisavinęs svetimus daiktus ir telefono SIM kortelę išmetė pro langą. Paskutiniu metu dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo 1200-1400 Eur atlyginimą. Kai kuriems žmonėms žalą atlygino, bet dar ne visiems. Turi susitaupęs pinigėlių ir žalą atlygins. Jau baigė Z. aferas. Su nukentėjusiojo 183 Eur civiliniu ieškiniu sutinka, jį pripažįsta. Labai gailisi, atsiprašo, kad taip įvyko.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusiojo pareiškimu, kuriame jis nurodė, jog 2018 m. gruodžio 19 d. dingo jo siuntinys, kurį siuntė per privatų vežėją pagal skelbimą (1 t., b. l. 1).

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog gautas M. M. pareiškimas dėl dingusio siuntinio, kurį siuntė per privatų vežėją pagal skelbimą. Siuntinį paimti iš M. M. atvyko vežėjo siųstas asmuo, kuris siuntinio vežėjui nepristatė, telefoną išjungė ir nei su vežėju nei su M. M. nesusisiekė. Padaryta žala 300 eurų (1 t., b. l. 6-7).

Nukentėjusiojo M. M. parodymais, kad 2018-12-13 internete jis rado skelbimą, jog E. L. užsiima siuntinių pervežimu iš Lietuvos į Angliją. Susisiekęs skelbime nurodytu telefonu, sutarė, kad išsiųs siuntą į (duomenys neskelbtini). 2018-12-19 jis vėl susisiekė su E. L., kuris pasakė, kad jo siuntą vakare paims jo siųstas vežėjas R. Z., kuriam perdavė jo (M. M.) telefono numerį. Tą patį vakarą, apie 21.30 val., R. Z., paskambinęs iš telefono informavo, kad paims jo siuntinį iš (duomenys neskelbtini) R. Z. turėjo siuntinį nuvežti kitam vežėjui, kuris siuntinį jau turėjo nuvežti iki (duomenys neskelbtini). 2018-12-19 22.15 val. jis perdavė siuntinį R. Z.. R. Z. dokumentų jis netikrino ir sutarčių nepasirašinėjo. R. Z. jis sumokėjo 25 eurus už tai, kad perduos siuntinį, jis sakė, kad siuntinį vežėjui perduos prie (duomenys neskelbtini). Valandos bėgyje jam (M. M.) paskambinęs E. L.pasakė, kad dar negavo siuntinio. Tiek E. L., tiek jis pats bandė skambinti R. Z., tačiau šis neatsiliepdavo, paskui juos užblokavo. Siuntinyje buvo 100 eurų grynais ir įvairių mėsos gaminių, konservuotų daržovių, grybų, uogienių, medaus, saldainių bendros 200 eurų vertės. Vežėjas E. L., su kuriuo buvo susitaręs dėl siutinio pervežimo į (duomenys neskelbtini), jam yra grąžinęs 120 eurų. Asmenį, paėmusį iš jo siuntą, galėtų atpažinti (1 t., b. l. 20-21, 23-24).

Papildomų apklausų metu nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad vaikinas, kuris 2018-12-19 paėmė krepšį, buvo atvažiavęs su Audi 80 B4 automobiliu. Apklausos metu jam buvo parodyta skelbimo nuotrauka, kur yra pardavinėjamas automobilis Audi 80 - automobilis labai panašus į tą, su kuriuo pas jį buvo atvažiavęs vaikinas paimti krepšį, automobilis yra to paties modelio. Dėl šio įvykio jam (M. M.) padaryta 303 eurų turtinė žala, kadangi krepšyje buvo įdėta: bevertė knyga, kurioje buvo įdėti 100 eurų, kalėdaičiai 8 vnt., bendros 5 eurų vertės, įvairūs medikamentai bendros 50 eurų vertės, kepimo forma (kekso) 8 eurų vertės, virtinių formelės 5 eurų vertės, saldainių už bendrą 10 eurų sumą, 2 stiklainiai po 0,5 l talpos medaus bendros 10 eurų vertės, konservuotos daržovės ir uogienės - 10 vnt. po 1 l. talpos, bendros 20 eurų vertės, įvairūs mėsos gaminiai (rūkyti, vytinti) bendros 50 eurų vertės, rūkyti sūriai bendros 10 eurų vertės, įvairios vaistažolės bendros 10 eurų vertės, už krovinio pervežimo paslaugą R. Z. padavė 25 eurus (1 t., b. l. 28-31, 32-36).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019-02-14 nukentėjusysis M. M. iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų, atpažino D. D. kaip asmenį, kuris 2018-12-19 atvyko į (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš jo siuntinį, kurį turėjo perduoti vežėjui (duomenys neskelbtini), kad šis siuntinį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-27).

2019-02-11 nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija) nustatyta, kad buvo leista gauti informaciją apie asmens, kuris naudojasi telefono numeriu, skambučius ir prisijungimą prie bazinių stočių laikotarpiu nuo 2018-12-17 iki 2019-02-11 (1 t., b. l. 77-80).

2019-02-26 tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad išanalizavus abonento įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinę, nustatyta, jog abonentas 2018-12-19 bendravo su nukentėjusiuoju M. M.. Taip pat nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2018-12-17 iki 2019-02-11 abonentas didžiąją laiko dalį jungėsi prie telekomunikacinių tinklų bokštų, (duomenys neskelbtini). Abonentas dažnai keičia telefono aparatus, kadangi išklotinėje labai daug skirtingų telefono IMEI numerių. 2018-12-19 22:13:37 val. nurodytas abonentas jungėsi prie bokšto (JON50GB), kuris yra (duomenys neskelbtini)., 22:19:18 val. jungėsi prie bokšto (JON03GB), kuris yra (duomenys neskelbtini). Nurodytas abonentas daug bendrauja su S. D., A. D., kuri naudojasi nurodytais abonentais, G. D., kuris naudojasi nurodytu abonentu (1 t., b. l. 100).

2019-05-30 tarnybiniu pranešimu dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo, kuriame užfiksuota, kad iš darbo biržos sistemos išrašo nustatyta, jog įtariamasis D. D. Užimtumo tarnyboje buvo nurodęs savo telefono numerį. SIM kortelė su tokiu pat abonentu buvo naudojama ir telefone, iš kurio krepšį paėmęs asmuo, prisistatęs R. Z., bendravo su nukentėjusiuoju M. M. ir vežėju E. L. (1 t., b. l. 102-104).

2019-02-11 nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija) nustatyta, kad buvo leista gauti informaciją apie skambučius laikotarpiu nuo 2018-11-30 iki 2018-12-31, su prisijungimais prie bazinių stočių (celių): D. D., G. D., S. D., A. D., A. V. ir E. L., kurie naudojasi abonentiniais nurodytais nutarime numeriais (1 t., b. l. 105-109).

2019-06-27 tarnybiniu pranešimu dėl telefono abonentų išklotinių analizės, kuriame užfiksuota, kad įtariamojo D. D. Užimtumo tarnyboje nurodytas abonentas su A. D. priklausančiu abonentu bendravo 2018-12-05, 2018-12-06 ir 2018-12-11. 2018-12-19 abonentas registravosi šiose celėse: (duomenys neskelbtini). Ši informacija patvirtina A. V. parodymus, kad 2018-12-19 jis kartu su įtariamuoju D. D. buvo (duomenys neskelbtini). Patikrinus A. V. abonento įeinančių/išeinančių skambučių išklotinę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 iki 31 d. pastarasis su vežėju E. L. nebendravo (1 t., b. l. 112-115).

2019-07-18 tarnybiniu pranešimu dėl papildomai išnagrinėtų duomenų, kuriame užfiksuota, kad 2018-12-19 A. V. abonentas, 20:35:18 val. ir 20:40:39 val. registravosi atitinkamai celėse (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina liudytojo A. V. parodymus, kad (duomenys neskelbtini). jis su D. D. buvo prieš važiavimą į (duomenys neskelbtini). Pagal įeinančių/išeinančių skambučių išklotines matyti, kad D. D. ir A. V. iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus papildomai įtariamojo D. D. mobilaus ryšio abonento (duomenys neskelbtini) įeinančių/išeinančių skambučių išklotines, matyti, kad 2018-12-19 17:41 val. D. D. yra (duomenys neskelbtini)1:02 val. jis registruojasi (duomenys neskelbtini), 22:14 val. registruojasi (duomenys neskelbtini), o 23:54 val. abonentas registruojasi (duomenys neskelbtini). Šie duomenys paneigia D. D. parodymus, kad jis, besiruošdamas vykti į (duomenys neskelbtini), 2018-12-19 23.30 val. buvo (duomenys neskelbtini), kur nerado vežėjo E. L. mikroautobuso vairuotojo, su kuriuo turėjo išvykti. Šis faktas patvirtina liudytojo A. V. parodymus, kad iš (duomenys neskelbtini), jis su D. D. vyko tiesiai į (duomenys neskelbtini). Iš D. D. abonento išklotinės matyti, kad D. D. 2018-12-19 bendravo su nukentėjusiuoju M. M. ir E. L. (1 t., b. l. 116-120).

Liudytojo E. L. parodymais, kad jis vykdo individualią veiklą, užsiima siuntų ir keleivių pervežimu iš (duomenys neskelbtini). Veiklą vykdo vienas, kitų darbuotojų neturi - jis pats surenka siuntas ar žmones ir juos veža į (duomenys neskelbtini). Su M. M. susipažino tada, kai šis asmuo paskambinęs paklausė, ar jis galėtų nuvežti jo siuntinį iš (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2018 m. gruodį, tiksliai datos neprisimena. Jis sutiko ir paprašė atsiųsti sms pranešimą iš kur paimti siuntinį. Jis užregistravo minėtą siuntą, t. y. įrašė ją į sąrašą. 2018 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, jis (E. L.) ieškojo žmogaus, kuris padėtų važiuoti į (duomenys neskelbtini) - pavairuoti automobilį. Vairuotojo ieškojo internetu, per socialinį tinklapį "Facebook", įdėdamas skelbimus į įvairias grupes. Jam parašė vaikinas, kuris nurodė, kad jis turi B kategoriją, jam (duomenys neskelbtini) metai ir jis gali važiuoti. Jie bendravo internetu, kol minėtas vaikinas jam atsiuntė savo telefono numerį per "Facebook" "Messenger" programą. Toliau bendravimą tęsė telefonu. Jis vaikino klausė, ar šis galėtų paimti siuntą iš M. M.. Vaikinas sutiko. Vaikinas dar parašė sms pranešimą "tašė paimta". Maždaug už pusvalandžio jis skambino vaikinui - iš pradžių telefono signalas buvo geras, bet vėliau telefono signalas dingo, kaip suprato, vaikinas užblokavo jo telefono numerį. Šis vaikinas socialiniame tinkle "Facebook" pasivadinęs R. Z.. Jis su tuo vaikinu nebuvo susitikęs, bendravo tik per "Facebook" ir telefonu. Pokalbio metu vaikinas bendravo mandagiai, nekėlė jokių įtarimų. Kai vaikinas neatsiliepė, jis paskambino M. M.. M. M. atsakė, kad siunta paimta ir už siuntą jis sumokėjo ar 25, ar 30 eurų. Jis paprašė M. M., kad šis paskambintų iš savo telefono vaikinui, paėmusiam siuntinį. Po to paskambinęs jam (E. L.) M. M.pasakė, kad vaikinas neatsiliepia. Tuomet suprato, kad siuntinys dingo. Kitą dieną bendraudamas telefonu su M. M., nusprendė, kad jis atlygins padarytą žalą. M. M. suskaičiavo, kad iš viso buvo padaryta 300 eurų turtinė žala. Į M. M. nurodytą sąskaitą jis pervedė dalį pinigų - 120 eurų, likusią pinigų sumą žadėjo grąžinti vėliau. Su R. Z. paskutinį kartą bendravo tada, kai dingo siunta. Prieš tai jis su R. Z. telefonu buvo susitaręs, kad šis siuntinį jam perduos (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7-11).

Liudytojo A. V. parodymais, kad 2018 m. gruodžio 19 d. apie 18 val. pas jį į (duomenys neskelbtini) atvažiavo tuometinis draugas D. D.. Jis atvažiavo automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Neturėdami kuo užsiimti sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Apie 20-21 val. jie buvo (duomenys neskelbtini). Pavalgę kavinėje susiruošė važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini), bet D. pasakė, kad reikia prasukti pro (duomenys neskelbtini). Jie iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiavo pirmą kartą, buvo tamsu, todėl kelio neprisimena. D. pasakė, kad reikės paimti kažkokį siuntinį. Pakeliui D. kažkam skambino, sakė, kad greitai bus. Jie privažiavo prie kažkokio pastato, D. pastatė automobilį taip, kad tas pastatas jam buvo iš dešinės ir nuėjo link pastato. Ar iš pastato buvo kažkas išėjęs, nepastebėjo. Dabar jau neprisimena, ar D. atneštą krepšį padėjo ant galinės automobilio sėdynės, ar įdėjo į bagažinę. Paskui jie iškart nuvažiavo pro (duomenys neskelbtini), atgal į (duomenys neskelbtini) grįžę nebuvo. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), pavažiavus apie 10-15 min. link (duomenys neskelbtini), D. pradėjo skambėti telefonas. D. į skambutį neatsiliepė, tiesiog išjungė garsą. Tas pats numeris skambino dar kelis kartus. Po dviejų-trijų skambučių D. paėmė telefoną, atidarė jį ir išmetė iš telefono SIM kortelę pro langą. Kurioje vietoje tai buvo, nežino, buvo tamsu. Jis paklausė D. kame reikalas. D. paaiškino, kad jis per netikrą R. Z. vardu sukurtą profilį socialiniame tinklapyje "Facebook" susirašė su kažkokiu vežėju, paėmė krovinį - krepšį ir turėjo jį kažkam nuvežti, bet tą krepšį D. pasiliko sau. Jis (A. V.) suprato, kad tą krepšį D. turėjo nuvežti kažkam (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad D. 2018-12-19 turi išvykti į (duomenys neskelbtini) kartu su mikroautobuso vairuotoju, nebuvo net kalbos, D. apie tai nieko nesakė. Nematė, kad automobilyje būtų koks kelioninis krepšys su D. daiktais. D. dar paaiškino, kad tokiu būdu galima prasimanyti gerų daiktų ir pasiūlė nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti, kas bus krepšyje, ir jei bus gerų daiktų, juos pasidalinti. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje jie iškraustė krepšį, jokių vertingų daiktų nebuvo. Ten buvo vien stiklainiai. Kai iškraustė krepšį, D. jį čia pat, su visu turiniu, išmetė į šiukšlių konteinerį. Po to D. nuvežė jį namo ir jie išsiskirstė (2 t., b. l. 57-60).

Liudytojos A. D. parodymais, kad kaltinamasis yra jos sūnus, kuris gyvena su ja ir tėvu. 2018 m. lapkričio mėnesį sūnus grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur dirbo. Maždaug nuo 2018 m. gruodžio vidurio prasidėjo sūnaus problemos su policija. (duomenys neskelbtini) sūnaus atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, jis buvo įtariamas tuo, kad per jų IP adresą buvo prisijungta prie nukentėjusiojo sąskaitos ir į kito asmens sąskaitą buvo pervesti pinigai. D. prisipažino padaręs nusikaltimą, atlygino žalą ir sumokėjo baudą. Nuo to laiko, kai D. buvo pakviestas pas tyrėją, jie su tėvu jo niekur vieno neleisdavo, jis išvykdavo iš namų arba su broliu G., tėvu ar su ja. Savo automobilio D. neturi, o šeimos nariai jam automobilio tuo metu nebūtų skolinę. Nemano, kad jis galėjo 2018 m. gruodžio 19 d. apie 23 val. būti (duomenys neskelbtini). Ji savo nuosavybėje turi Audi A4 automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sūnus G. turi Seat Toledo, vyras turi Seat Alhambra. Savo automobilį Audi A4 ji įsigijo 2019-02-14, prieš tai turėjo Citroen C5 automobilį mėlynos spalvos. D. turėjo draugą A. V., žino, kad tas vaikinas yra iš (duomenys neskelbtini), panašaus amžiaus kaip ir D.. A. lankydavosi jų namuose, bendraudavo su jos sūnumis, bet sūnus G. yra minėjęs, kad A. lošėjas, turi problemų. Per A. D. buvo įtrauktas į ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas (duomenys neskelbtini), bet vėliau tyrimas nutrauktas. Po šio ikiteisminio tyrimo D. nutraukė ryšius su A. ir šiuo metu nebendrauja (2 t., b. l. 20-23).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. L. į tyrėjos tarnybinį elektroninį paštą atsiuntė dvi fotonuotraukas, vienoje iš jų yra užfiksuotas asmuo, kuris socialiniame tinklapyje "Facebook" yra pasivadinęs R. Z., kitoje - ant popieriaus lapo užrašytas telefono numeris (2 t., b. l. 12-17).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. V. per elektroninį tyrėjos paštą pateikė susirašinėjimo per "Massanger" nuotrauką, kur užfiksuotas jo siunčiamas tyrėjai mobilaus ryšio telefono numeris ir socialiniame tinkle "Facebook" buvusio skelbimo dėl parduodamo automobilio Audi 80 nuotrauką (2 t., b. l. 44-51).

Kelių transporto priemonės registracijos žurnalu, iš kurio matyti, kad nuo 2018-12-20 iki 2019-03-13 automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke-valdytoja registruota A. D. (transporto priemonės įsigijimo data - 2018-12-14) (2 t., b. l. 52-54).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka atlikti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas; apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

D. D. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta. Jo kaltę įrodo nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų analizė. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, esanti byloje bei aukščiau paminėta. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. D., panaudodamas apgaulę, suklaidindamas nukentėjusįjį ir įgydamas jo pasitikėjimą, paėmė iš M. M. užmokestį už siuntos pristatymą ir siuntą, pažadėjo siuntą perduoti E. L., kad jis ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini), tačiau E. L. siuntos neperdavė, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam M. M. priklausantį 303 eurų vertės turtą. Pagal šias aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), kaltės formą ir rūšį - padaryta tyčinė nusikalstama veika, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 106-107, 109-111), ne kartą baustas (tame tarpe už sukčiavimą) administracine tvarka (2 t., b. l. 112-119), Psichikos ir Priklausomybių sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje nėra (2 t., b. l. 122), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 122). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jau baigiamas ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje jam pareikštas įtarimas dėl sukčiavimo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, tačiau jam paskirta laisvės apribojimo bausmė nebuvo efektyvi, todėl laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę. Pastarasis ilgą laiką slėpėsi nuo teismo, nuo bausmės, šioje byloje jam buvo paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į žalos dydį. Įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, atsiprašė, už nusikaltimo padarymą tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui. Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. D. šią nusikalstamą veiką įvykdė dar iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo (Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. baudžiamojo įsakymo), todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta (2019 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę) bausme. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, gailisi, atsiprašė, kritiškai įvertino savo elgesį, prie griežčiausios bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėti švelnesnės 2019 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir 2019 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeistos 90 parų arešto bausmės dalį.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiamas antrą kartą, todėl bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis M. M. pareiškė patikslintą 183 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 46-47).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nors byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių ieškinio pagrįstumą, pažymėtina, jog nurodyta ieškinio suma yra protinga savo apimtimi, laikant jog tokia turtinė žala padaryta nukentėjusiajam, kadangi kaltinamasis paėmė iš M. M. 25 eurų užmokestį už siuntos pristatymą ir siuntą - krepšį, kuriame buvo 100 eurų kupiūra, 8 vnt. kalėdaičių bendros 5 eurų vertės, medikamentai bendros 50 eurų vertės, kepimo forma 8 eurų vertės, virtinių formelės 5 eurų vertės, įvairių rūšių saldainiai bendros 10 eurų vertės, 2 vnt. 0,5 l talpos stiklainių medaus bendros 10 eurų vertės, 10 vnt. 1 l talpos stiklainių konservuotų daržovių ir vaisių bendros 20 eurų vertės, rūkyti ir vytinti mėsos gaminiai bendros 50 eurų vertės, rūkyti sūriai bendros 10 eurų vertės, įvairių rūšių vaistažolės bendros 10 eurų vertės. Kaltinamasis apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam M. M. priklausantį 303 eurų vertės turtą. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko visiškai, jo dydžio neginčijo. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Kadangi dalis žalos atlyginta, todėl tenkinamas nukentėjusiojo patikslintas civilinis ieškinys ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 183 eurai turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 71-72), kuri 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo nutartimi pakeista į suėmimą (3 t., b. l. 22-24).

2020 m. sausio 29 d. teismo nutartimi D. D. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 29 d. (3 tomas, b. l. 81-83). Kardomąją priemonę - suėmimą kaltinamajam D. D. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. D. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (3 tomas, b. l. 81-83).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, į tai, jog nedirba, neturi pajamų, jam skiriam reali laisvės atėmimo bausmė, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri 2019 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį arešto bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. vasario 11 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į D. D. paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. vasario 11 d.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. baudžiamąjį įsakymą ir 2019 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį su visais juose nurodytais įskaitymais.

Kardomąją priemonę D. D. – suėmimą, palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti M. M. iš nuteistojo D. D. 183,00 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt trys eurus) turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė