Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Asociacijos LATGA ieškinį atsakovei UAB „Bonata“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovės priteista 357,60 Eur autorinio atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,72 Eur. bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė reikalauti autorinio atlyginimo gali tik už E. A. atliktus kūrinius (kompozitoriui, dainos autoriui, atlikėjai), t.y. - už keturis (iš 21) renginyje atliktus kūrinius (19,04 proc. nuo atliktų kūrinių skaičiaus), kas sudaro 357,36 Eur. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas, nes muzikos ir dainų autoriai bei atlikėjai A. R. ir S. V. atlikę šešiolika savo kūrinių, kaip autoriai atsisakę nuo autorinio atlyginimo, disponuoja savo kūryba kaip asmeninių neturtinių teisių turėtojai (ATGTĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalys, 52 ir 53 straipsniai). Pagal ATGTĮ 4 ir 6 straipsnius, kitų asmenų teisės disponuoti, valdyti, naudotis autorių turtinėmis teisėmis yra išvestinės, jų pobūdis ir ribos apibrėžtos sudarytomis sutartimis su autoriais ar nurodytų teisių turėtojais. Tai liečia ir kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijas – jų teisės yra išvestinės, siejamos su autorių išreikšta valia kokia forma, apimtimi leidžiama administravimo organizacijai panaudoti deleguotas autoriaus teises. Teismas padarė išvadą, kad nei Asociacija LATGA, veikianti sutarties su RAO pagrindu, nei kitas fizinis ar juridinis asmuo negali turėti daugiau teisių į kūrinį nei šiuo nagrinėjamu atveju už muzikos ir dainų autorius, atlikėjus A. R. ir S. V., kurie turimomis teisėmis disponuoja savo nuožiūra, o ginčo atveju,- autorinio atlyginimo už koncertus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neprašo, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti autorinio atlyginimo muzikos ir dainų autoriams, atlikėjams A. R. ir S. V..

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės Asociacijos LATGA ieškinys atmestas, panaikino ir bylą dalyje dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės autorinio atlyginimo muzikos ir dainų autoriams bei atlikėjams A. R. ir S. V., nes jie nuo autorinio atlyginimo atsisakė, perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo įsitikinti ar muzikos ir dainų autoriams bei atlikėjams A. R. ir S. V. buvo sumokėtas autorinis atlyginimas, o nustatęs, kad nurodyti autoriai nuo autorinio atlyginimo atsisakė, išsiaiškinti priežastis kodėl jie tai padarė, ar egzistuoja muzikos ir dainų autorių bei atlikėjų A. R. ir S. V., kaip RAO narių ir pačios RAO, aiškiai išreikštas susitarimas dėl individualaus teisių įgyvendinimo būdo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Vilija Viešūnaitė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė tenkinti ieškinį dalyje, kurioje byla buvo grąžintas iš apeliacinės instancijos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Jonas Leikauskas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė aukštesnio teismo grąžintoje nagrinėti bylos dalyje, ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys, dalyje dėl A. R. ir S. V. tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 20 d. šalys sudarė licencinę sutartį Nr. KK-2744 dėl teisės viešai atlikti muzikos kūrinius renginyje „(duomenys neskelbtini)“, kuri įvyko (duomenys neskelbtini), koncertų salėje "Compensa". Sutarties 5 dalimi, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei autorinį atlyginimą su PVM. 2018 m. gegužės 15 d. Galutinėje renginio ataskaitoje nurodyta, kad už parduotus bilietus bendra suma yra 31288,756 Eur ir, kad atlikėjai A. R. ir S. V. atliko šešiolika savo kūrinių. Koncerto metu gyvai buvo atlikti muzikos kūriniai, kurių autorinių teisių turėtojas yra Rusijos kolektyvinio administravimo asociacija (RAO), su kuria ieškovė yra sudariusi sutartį. Renginyje buvo atliktas dvidešimt vienas kūrinys, iš kurių devynių kūrinių muzikos, teksto autorius ir atlikėjas yra A. R., o septynių kūrinių - S. V.. 2021 m. kovo 2 d. sąskaitos išraše nurodyta, kad 2019 m. spalio 18 d. ieškovė pervedė RAO 51125,98 Eur sumą, į kurią įeina visi mokėjimai už 2018 metus. Į bylą atsakovė pateikė A. R. (2018-04-10) ir S. V. (2018-04-25) raštus iš kurių turinio maytit, kad jie, kaip autoriai, atsisakė nuo autorinio atlyginimo. Iš 2019 m. vasario 26 d. raštų, adresuotų ieškovei, matyti, kad už ginčo renginį iš OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas piniginis atlygis už pasirodymą.

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimą už viešą kūrinių naudojimą, aiškinimo ir taikymo tais atvejais, kai kūrinio autoriai ar dalis jų savo autoriaus teises įgyvendina individualiai, nors šių teisių administravimą yra perdavę kolektyvinio administravimo asociacijai (konkrečiu atveju S. V. ir A. R.).

Įstatymas numato, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete) (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktai). Pagal To paties straipsnio 3 dalį, autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Nurodyto įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis.

ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais pasirašytas sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo sutartys), kuriose kolektyviai administruojamų teisių turėtojai suteikia pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinis administravimas apima šias kolektyvinio administravimo organizacijų atliekamas funkcijas: kolektyviai administruojamo repertuaro licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimą (1 punktas); kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo stebėjimą, siekiant nustatyti, ar jų naudojimo būdai ir sąlygos atitinka licencinėse sutartyse numatytas sąlygas, taip pat atskleisti neteisėtus kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo atvejus (2 punktas); kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą ir išieškojimą (3 punktas); kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą (4 punktas); kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimą teisme pagal kolektyvinio administravimo organizacijų savarankišką ieškinio teisę ir kitose institucijose be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo (5 punktas); kitų su kolektyviniu administravimu susijusių funkcijų atlikimą vadovaujantis kolektyvinio administravimo sutartimis ir kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartimis.

Kasacinis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus, sumokant nustatyto dydžio autoriaus atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. <...> Jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus sumokant nustatyto dydžio autorinį atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad autoriaus sudaryta sutartis su kolektyvinio administravimo asociacija, kaip ir bet kuri civilinė sutartis, saisto abi jos šalis, taigi ir autorių, manytina, kad autoriaus teisių įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją. (2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012).

Nagrinėjamos bylos dalies kontekste yra aktualu tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartyje nurodė, jog ieškovė turi įrodyti, kad konkretūs autoriai yra perdavę savo teises administruoti konkrečioms užsienio autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms ir, kad ji (ieškovė) yra su jomis pasirašiusi sutartis, kurių pagrindu turi teisę įgyvendinti nurodytų autorių teises Lietuvoje. Tuo tarpu atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra sudariusi autorines sutartis su kiekvienu iš autorių ir jomis susitarusi dėl autorinio atlyginimo bei jį sumokėjusi.

Konkrečiu atveju, atsakovė, įrodinėdama, kad muzikos ir dainų autoriams bei atlikėjams A. R. ir S. V. buvo sumokėtas autorinis atlyginimas, pateikė 2018 m. sausio 15 d. renginio organizavimo sutartį Nr. RU-2018/04, sudarytą tarp atsakovės ir OOO „(duomenys neskelbtini)”, kuria atsakovė įsipareigojo organizuoti renginį “ (duomenys neskelbtini)” "Compesa" koncertų salėje, (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1.1. punktas); užtikrinti transportą, gyvenimo sąlygas (Sutarties 1.1.3 punktas) bei sumokėti autorinį atlyginimą autoriams už jų muzikos ir teksto atlikimą (Sutarties 1.1.4 punktas). Taip pat pateikė muzikos ir dainų autoriaus bei atlikėjo S. V. 2018 m. balandžio 25 d. raštą, kuriuo ieškovei pranešama, kad jis, kaip kūrinių autorius ir atlikėjas, leido koncertų organizatorei UAB “Bonata” organizuoti koncertus, kuriuose skambės jo dainos ir, kad sutinka, jog iš atsakovės nebūtų reikalaujamas atlyginimas už jo dainų atlikimą, bei muzikos ir dainų autoriaus. Atsakovė taip pateikė analogiško turinio atlikėjo A. R. 2018 m. balandžio 10 d. raštą. Atsakovė taippat pateikė vaizdo įrašą, kuriame asmuo, prisistatantis A. V., paaiškino, jog su juo yra visiškai atsiskaityta ir UAB „Bonata“ jis neturi pretenzijų.

Teismo nagrinėjamos bylos dalies kontekste aktualu pažymėti, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis), Taigi, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, šias teises gali įgyvendinti individualiai (ne per kolektyvinio administravimo asociaciją) tik tuo atveju, jeigu egzistuoja aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl aptariamo (individualaus) teisių įgyvendinimo būdo. Tokio susitarimo nesant, autorius savo teisių, perduotų kolektyviai administruoti, individualiai įgyvendinti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-17/2012; Nr. 3K-3-45-969/2018).

Konkrečiu atveju, atsakovei nepateikus įrodymų, kad egzistuoja muzikos ir dainų autorių bei atlikėjų A. R. ir S. V., kaip RAO narių ir pačios RAO, aiškiai išreikštas susitarimas dėl individualaus teisių įgyvendinimo būdo - rašytinis susitarimas ar pareiškimas, patvirtintas notaro ar kito, turinčio teisę tvirtinti asmens, yra pagrindas išvadai, kad tokio susitarimo nebuvo ir autorius (konkrečiu atveju tai S. V. ir A. R.) savo teisių, perduotų kolektyviai administruoti, individualiai įgyvendinti negali ir atsakovės pateikti autorių rašytiniai pareiškimai dėl atlyginimo atsisakymo nėra atsakovės teiginius patvirtinantys įrodymai, nes jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad S. V. ir A. R. yra perdavę savo teises administruoti konkrečioms užsienio autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms ir, kad ieškovė yra su jomis pasirašiusi sutartis, kurių pagrindu turi teisę įgyvendinti nurodytų autorių teises Lietuvoje, - koncerte gyvai buvo atlikti muzikos kūriniai, kurių autorinių teisių turėtojas yra RAO, su kuria ieškovė yra sudariusi sutartį.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl aturoinio atlyginimo, dalyje dėl S. V. ir A. R., yra pagrįstas, nes renginyje buvo atliktas dvidešimt vienas kūrinys, iš kurių devynių kūrinių muzikos, teksto autorius, atlikėjas yra A. R., o septynių - S. V., todėl ieškovei, proporcingai S. V. ir A. R. atliktų kūrinių skaičiui (61,90 proc.) priteisiama 1406,10 Eur autorinio atlyginimo.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 3369,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais bei, įvertinus ginčo pobūdį ir dalyką, parengtų procesinių dokumentų kiekį, laikytinas atitinkančiu pagrįstumo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 77,63 proc.), todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, patenkintų reikalavimų daliai (2615,39 Eur) priteistinos iš atsakovės.

Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 5,00 Eur dydžio sumą ir sudaro 6,70 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr.1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 186, 197, 250, 259, 263, 268, 270 ir 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį dalyje dėl A. R. ir S. V. autorinio atlyginimo ir priteisti iš atsakovės UAB „Bonata“, į.k. 30455844397, ieškovės Asociacijos LATGA, į.k. 110061038, naudai 1406,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešis eurus 10 ct) autorinį atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1406,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2615,39 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiolika eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Bonata“, į.k. 30455844397, valstybės naudai 6,70 Eur (šešis eurus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.