- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- AN2-40-491/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00026-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. G., UAB "Meksas"
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu J. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracine nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda, už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, turėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teises.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. prašo už administracinį nusižengimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį paskirti jam įspėjimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:
2.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus – VMI pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Kita vertus, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino kitų reikšmingų bylos aplinkybių. Per nurodytą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė tik su tais kreditoriais, nuo kurių priklausė pačios bendrovės veiklos vykdymas (elektros ir dujų tiekėjais, veiklai reikalingą įrangą tiekiančiomis bendrovėmis ir t. t.). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjo dėl Covid-19 pandemijos, o po to – energetinės krizės. Taigi, J. G. veikoje nėra nustatytas siekis pažeisti VMI interesų, išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų įsipareigojimų VMI.
2.2. Šiuo atveju J. G. padarė tik formalų CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą, todėl jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Įvertinus visas prieš tai nurodytas aplinkybes, lėmusias šį pažeidimą, J. G. turėjo būti paskirtas įspėjimas, kuris atitiktų proporcingumo ir teisingumo principus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI atstovė D. Š. prašo šio skundo netenkinti. Atsiliepime nesutinka su apeliantu, kad jo padarytas pažeidimas yra formalus. J. G. atsiskaitymus su kitais kreditoriais vykdė ilgą laiką, didelėmis sumomis atsiskaitė su daugeliu kreditorių, o su VMI – atsiskaitė labai maža suma. Be to, buvo nevykdomos mokestinės paskolos sutartys pagal grafikus, todėl šios sutartys buvo nutrauktos. Taigi, apelianto tyčią patvirtina atlikti atsiskaitymai su kitais kreditoriais didėjant mokestinės nepriemokos skolai VMI (nuo 12256,92 Eur (2022 m. birželio 2 d.) iki 108413,24 Eur (2022 m. lapkričio 18 d.). Per patikrinimo laikotarpį mokestinė nepriemokos skola išaugo beveik 9 kartus. Todėl byloje nėra pagrindo dar labiau mažinti J. G. paskirtą baudą ar jam skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad J. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, piktybiškai nesiekė pažeisti VMI teisių – jis ketino išlaikyti jo vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą. Apelianto teigimu, tai šalina jo administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra pagrindas J. G., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti švelniausią administracinę nuobaudą – įspėjimą.
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Skundžiamu nutarimu J. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.
7. Byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka VMI siekė 88850,89 Eur. VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pateikimo apylinkės teismui metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turima mokestinė nepriemoka VMI sudarė jau 198565,67 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki tų pačių metų gruodžio 31 d. bei nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“, todėl bendrovei buvo taikytas mokesčių mokėjimo atidėjimas, delspinigiai nebuvo skaičiuojami ir mokestinės nepriemokos išieškojimas nebuvo vykdomas. Šios pagalbos priemonės dėl Covid-19 baigėsi 2021 m. spalio 31 d. Per šį laikotarpį VMI su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė dvi mokestinės paskolos sutartis: 1) 2021 m. vasario 25 d. mokestinės paskolos sutartį dėl 7623,15 Eur; 2) 2021 m. gegužės 3 d. mokestinės paskolos sutartį dėl 71319,33 Eur. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, nemokėjo įmokų pagal grafikus, todėl 2022 m. gruodžio 25 d. šios sutartys buvo nutrauktos. Pagal šias mokestinių paskolų sutartis nesumokėtas likutis 2022 m. gruodžio 12 d. buvo 27387,35 Eur, iš jo pradelsta suma – 23474,82 Eur. Nuo 2022 m. gegužės 31 d. vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų banko sąskaitose. Nuo 2022 m. spalio 12 d. mokestinės priemokos išieškojimas vykdomas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Taip pat byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitiems kreditoriams (esantiems penktoje eilėje) pervedė iš viso virš 250000 Eur sumą, o VMI sumokėjo iš viso 18870,30 Eur. Tokias bylos aplinkybes patvirtina VMI pareiškimas, operatyvaus patikrinimo pažyma bei kiti bylos įrodymai. Šios bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, jų proceso dalyviai iš esmės neginčija, todėl jos laikomos nustatytomis ir išsamiau nebeaptarinėjamos.
8. Viso proceso metu administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. G. iš esmės neneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką, atsiskaitė su paskesnės eilės kreditoriais – tiekėjais ir kitas paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Tai iš esmės neginčijama ir apeliaciniame skunde. Kita vertus, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad J. G. negali atsakyti už administracinį nusižengimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes tokiais veiksmais jis siekė išlaikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tęstinumą. Apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, yra suprantamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo siekis tęsti veiklą tokiomis verslo sąlygomis, kurios minimu laikotarpiu tam tikra apimtimi priklausė nuo Covid-19 ligos sukeltos pandemijos bei kitų reiškinių, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nešalina jo administracinės atsakomybės už šį administracinį nusižengimą. CK 6.390¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Šios normos tikslas – nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito, visų pirma, su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
9. Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 grupes, dėl ko mokestinės nepriemokos išieškojimas iš jos nebuvo vykdomas, nebuvo skaičiuojami delspinigiai, taikytas mokesčių mokėjimo atidėjimas. Tačiau tai nesudarė pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėti mokesčių VMI, tuo labiau, kai šiai bendrovei buvo sudarytos geros sąlygos tai padaryti. Dar 2021 m. vasario ir gegužės mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ su VMI sudarė dvi mokestinės paskolos sutartis dėl iš viso 78942,48 Eur dydžio mokestinės nepriemokos išdėstymo. Tačiau per beveik 2 metų laikotarpį (mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos 2022 m. gruodžio 25 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsė sumokėti 23474,82 Eur, nesumokėtas likutis – 27387,35 Eur. Dėl šių priežasčių šios mokestinės paskolos sutartis VMI nutraukė bei inicijavo priverstinį išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir lėšų bankų sąskaitose.
10. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad J. G. bendradarbiavo su VMI ir ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių pastangų mažinti arba išvis panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 11 d. periodiškai buvo siunčiami įspėjimai dėl mokėjimų pagal mokestinės paskolos sutartis pradelsimo, taip pat 2022 m. spalio 19 d. išsiųstas priminimas sumokėti mokestinę nepriemoką. Tačiau J. G. į tokius VMI raginimus nereagavo, nors apylinkės teismo posėdyje pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo padengti didesnę mokestinės nepriemokos sumą. Beje, iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti ir tai, kad šio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo 23000,90 Eur grynųjų pinigų, kuriuos pasiūlyta pervesti į vieną iš VMI biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų mokestinės nepriemokos daliniam padengimui. Tačiau, kaip matyti iš VMI atstovės paaiškinimų apylinkės teismo posėdyje, tai nebuvo padaryta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka VMI stipriai išaugo.
11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ stengiasi mažinti mokestinę nepriemoką VMI, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka tik didėjo ir 2023 m. vasario 15 d. sudarė 198565,67 Eur. Toks pasyvus šios bendrovės vadovo J. G. elgesys neatsiskaitant su VMI (to nepadarius iki šiol) bei atsiskaitymas su paskesnės eilės kreditoriais (tiekėjais, paslaugų teikėjais, kreditoriais pagal sandorius) rodo ne tik VMI teisių pažeidimą, ką pagrįstai nustatė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, bet ir finansinės drausmės stoką, kas gali sąlygoti bendrovės nemokumą (pavyzdžiui, jos įsipareigojimams tiek VMI, tiek kitiems kreditoriams viršijus turtimo turto vertę). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinei nepriemokai VMI vis augant, šios bendrovės vadovui J. G. nesiekiant atsiskaityti su VMI, nevykdžius mokestinės paskolos sutarčių, atsiskaitymus darius su paskesnės eilės, negu VMI, kreditoriais, tokia jo veika tapo pavojinga ir užtraukiančia jam administracinę atsakomybę. Todėl, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jis pagrįstai buvo patraukas atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
12. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti skundžiamu nutarimu J. G. paskirtą baudą ar jam skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Tačiau tam pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį, J. G. už administracinį nusižengimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį paskyrė mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, baudą – 1000 Eur. Skirdamas tokio dydžio baudą, apylinkės teismas atsižvelgė į tokias apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad J. G. (pagal jo žodžius) dar kartą kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, kad J. G. mėgino atsiskaityti su tiekėjais, nuo kurių iš esmės priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kad buvo susiklosčiusi situacija, kurioje verslas anksčiau nebuvo, kad J. G. charakterizuojamas iš esmės teigiamai (jis neteistas, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių). Todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir dar labiau mažinti J. G. paskirtą baudą arba skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą (įspėjimą) apygardos teismas neturi pagrindo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos suma yra pakankamai didelė (aktualiu bylai laikotarpiu ji siekė 88850,89 Eur) bei vis augo, darytina išvada, kad J. G. paskirta 1000 Eur dydžio bauda atitinka jo asmenybės bei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir nėra aiškiai per didelė.
13. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.