Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę teisės pažeidimo bylą, kurioje D. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. spalio 18 d. 3.40 val. Plungės r. sav., Kulių mstl., Aušros gatvėje būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių vairavo A. R. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistruotą nustatyta tvarka (išregistruotą), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra svarbiausias pirminės medžiagos rinkimo stadijos dokumentas, nuo kurio surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašytas itin kruopščiai, kad tiek turinio, tiek formos požiūriais nebūtų esminių trūkumų. Reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui yra išdėstyti ATPK 260 str. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog be kitų reikalavimų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma <...> šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo <...>.

Iš administracinės teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, todėl ši jos padaryta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.

Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti. Pagal šį straipsnį transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Tačiau iš byloje esančios pažymos apie D. M. taikytas administracines nuobaudas nustatyta, jog D. M. Plungės rajono apylinkės teismo 2013-09-26 nutarimu bausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., teisė vairuoti transporto priemones jai atimta terminui nuo 2013-09-26 iki 2016-03-25, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų. Pagal šį straipsnį transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso Lietuvos Respublikos 124² str. trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 str., 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 36 str. reglamentuojamas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Vienerių metų terminas, po kurio asmuo laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų, pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai nuobauda yra visiškai įvykdoma, pvz., sumokama bauda ir (ar) praeina specialiosios teisės atėmimo terminas.

Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 316 str. įtvirtintas nutarimo skirti baudą vykdymo proceso užbaigimas. Pagal šį straipsnį nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su atžyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Iš to seka išvada, kad nutarimo skirti baudą vykdymo procesas yra užbaigiamas išieškojus visą baudą.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad 2014-10-18 D. M., būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, galimai pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, nes Plungės rajono apylinkės teismo 2013-09-26 nutarimu jai buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir šios nuobaudos vykdymo terminas nėra pasibaigęs, todėl D. M. veika atitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. požymius.

Tiek Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., tiek Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijose neblaiviems asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatytos vienodos baudos – nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų, taip pat ir vienodi administracinio arešto terminai – nuo dvidešimties iki trisdešimties parų, tik pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį skiriant baudą, transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip alternatyvi papildoma nuobauda, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį – transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. numatyta teisė nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui) pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Tačiau, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir asmens veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., vienas iš esminių Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto pažeidimo sudėties požymių yra konstatavimas protokole, kad asmuo vairavo transporto priemonę, turėdamas už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 str., 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str. numatytų pažeidimų padarymą paskirtą administracinę nuobaudą. D. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nekonstatuota, kad transporto priemonę ji vairavo, turėdama už ATPK 126 str. 4 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą. Todėl šioje konkrečioje situacijoje administracinio teisės pažeidimo protokole padaryto pažeidimo esmė nėra atskleista.

Taigi šios bylos administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų ir neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. reikalavimų, pažeidžia vieną iš pagrindinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių – teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Asmens teisę žinoti kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir jo teisę į nešališką teismą užtikrinti įpareigotas yra ne tik teismas, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolus surašančios institucijos.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas pats administracinio teisės pažeidimo protokole esančių trūkumų pašalinti negali, nustatyti protokolo trūkumai trukdo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, užkerta galimybę nagrinėjančiam teismui tinkamai įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens veiką, todėl administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

grąžinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškeltą administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nu­ta­rtis per 7 (septynias) dienas atskiruoju skundu ga­li bū­ti skun­džia­ma Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Tei­sė­ja Aušra Volskytė