- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-13
- Bylos Nr.
- 2YT-18229-490/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01096-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- D. D., valstybės įmonei Turto bankui
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. D. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad pareiškėjo tėvui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybe priklauso ½ dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 2) kad (duomenys neskelbtini) mirus A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sūnus, pareiškėjas D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą tėvo turtą nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvai D. D. ir A. D., gyvendami santuokoje, įgijo butą (duomenys neskelbtini). Tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. D.. Po tėvo mirties pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi butas (duomenys neskelbtini), buvo registruotas motinos D. D. vardu. Minėtame bute pareiškėjas gyveno iki tėvo mirties, bute liko toliau gyventi ir po tėvo mirties. Siekdamas sutvarkyti turto nuosavybės klausimus, pareiškėjas kreipėsi į notarą, kur sužinojo, jog po tėvo mirties liko nepaveldėtas bendras sutuoktinių turtas, kurį pareiškėjo tėvas su motina buvo įsigiję santuokoje. Notarė išaiškino, kad nors nekilnojamas turtas buvo registruotas tik pareiškėjo motinos vardu, tačiau jis buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl iki tėvo mirties priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvui A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausė ½ dalis buto (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas kartu su motina, vėliau vienas, naudojo visą tėvų bendrą turtą, jį išlaikė, mokėjo visus priklausančius mokėti mokesčius, mokėjo už namo renovaciją. Tėvas kitų vaikų, išskyrus pareiškėją, neturėjo. Po jo mirties dėl turto paveldėjimo pretenzijų niekas nereiškė. Aukščiau minėtų juridinių faktų nustatymas pareiškėjui, kaip A. D. įpėdiniui pagal įstatymą, suteiktų teisę kreiptis į notarą, kas leistų jam priimti po tėvo mirties likusį palikimą, jį valdyti, naudotis, disponuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo teismo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo tėvai yra A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo D. D., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai, gyvendami santuokoje, įgijo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris registruotas D. D. vardu. Suinteresuoto asmens D. D. ir A. D. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai Jonavos rajono civilinės metrikacijos knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 166). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. D.. Po tėvo mirties pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kitų paveldėtojų nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teise nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai santuoka nutraukiama (CK 3.100 straipsnis).
Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Kaip jau minėta, pareiškėjo tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), tačiau nutraukiant santuoką nebuvo padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotas D. D. vardu. Todėl laikoma, kad šis turtas, nutraukus santuoką, tačiau jo nepadalinus, priklausė abiem pareiškėjo tėvams bendrąja daline nuosavybe, tai yra lygiomis dalimis. Vadovaujantis suformuota teismų praktika CK 3.117 straipsnio prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007).
Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įgytas suinteresuoto asmens D. D. ir mirusiojo A. D. santuokos metu bei suinteresuotam asmeniui nepaneigus galiojančios CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, darytina išvada, kad mirusiajam A. D. priklausė lygi, tai yra ½, kartu su suinteresuotu asmeniu D. D. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, tai yra teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Pareiškėjo teigimu, jis po tėvo A. D. mirties pareiškėjas kartu su motina, vėliau vienas, naudojo visą tėvų bendrą turtą, jį išlaikė, mokėjo visus priklausančius mokėti mokesčius, mokėjo už namo renovaciją (šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas D. D. po A. D. mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdamas jo turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra įrodyti aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai: 1) kad pareiškėjo tėvui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 2) kad (duomenys neskelbtini) mirus A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sūnus, pareiškėjas D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą tėvo turtą nuo palikimo atsiradimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktą, kad pareiškėjo tėvui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sūnus, pareiškėjas D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą tėvo turtą nuo palikimo atsiradimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.