Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Antanui Pliaugai, atsakovui J. Ž., jo atstovei adv. Irenai Malinauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1115-59/2010 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui J. Ž. su insitucija teikiančia išvadą byloje - Alytaus rajono savivaldybės VTAT, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų sūnui L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, 8 100 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus bei sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, jog šalys turi sūnų L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje ir sūnui išlaikymo neteikia daugiau kaip trys metai. Teismas nurodė, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Tėvams esant objektyviai pajėgiems teikti išlaikymą, jį privalu teikti tokio dydžio, kad jis leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2006-05-17 nutartis c. B. Nr. 3K-3-341 /2006). Atsakovas yra materialiai pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Jis šiuo metu uždarbiauja užsienyje. Pačios ieškovės materialinė padėtis yra sunki, jos mėnesinės pajamos apie 400 Lt. Remiantis CK 3.192 str., CK 6.641 str. 2 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, teismų praktika, jog vaikams išlaikyti reikia ne mažiau kaip po 1 minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt, teismas sprendė, jog šalių sūnaus išlaikymui atsakovas turėtų skirti ne mažiau kaip po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, be to, iš atsakovo teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už tris metus skaičiuojant po 225 Lt kas mėnesį, pagal šalių susitarimą, bei nustatė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2010-03-09 sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo bei priteistų išlaidų valstybei ir priimti naują sprendimą. Motyvuose nurodo:

1) teismas priėmė sprendimą, neturėdamas įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, remdamasis tik melagingais ieškovės paaiškinimais, kuriai buvo žinoma, jog atsakovas gyvena Norvegijoje pas seserį, niekur nedirba ir jokių pajamų neturi;

2) atsakovas teikia išlaikymą sūnui: 2008 m. kovo mėn., dėl sunkios šeimyninės padėties, išvykęs dirbti į užsienį, paliko ieškovei 700 Lt vaiko išlaikymui, gavęs pirmą atlyginimą, pervedė į jos sąskaitą dar 300 Lt, vėliau pinigus sūnaus išlaikymui perduodavo per pažįstamus asmenis;

3) 2008 m. atsakovui grįžus į Lietuvą, 2008-09-01 šalys pasirašė raštelį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti 225 Lt, o ieškovė pateikti įrodymus apie pinigų panaudojimą vaiko poreikiams, be to, papildomai atsakovas nupirko vaikui drabužių už 1 000 Lt, bei tokią pat sumą paliko ieškovei prieš išvykdamas, vėliau pinigus ieškovei perduodavo per pažįstamus asmenis arba siųsdavo perlaidomis, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, šiuos faktus ieškovė nuo teismo nuslėpė;

4) 2009 m. grįžęs į Lietuvą atsakovas vaikui nupirko sūnui televizorių ir žaidimų kompiuterį bei dviratį už daugiau kaip 1 500 Lt;

5) 2010-05-24 grįžęs į Lietuvą atsakovas aplankė sūnų, turguje ir parduotuvėje nupirko jam drabužių, avalynės, žaislų, dviratį, bendrai sumoje už 2 000 Lt, ką patvirtina prekybos centro „Maxima“ kvitai;

6) ieškovė nurodydama jog vaiko išlaikymui reikia 595 Lt per mėnesį, nepagrįstai didžiąją išlaikymo naštą - 400 Lt nori užkrauti tik atsakovui, pati prisidėdama prie vaiko išlaikymo tik minimaliai po 195 Lt;

7) šiuo metu atsakovas yra bedarbis, Lietuvoje ieško darbo, pajamų jokių neturi, turto taip pat, todėl sūnui gali teikti ne didesnį, kaip 225 Lt dydžio išlaikymą;

8) atsakovas mano, jog vaiko išlaikymui per mėnesį 450 Lt yra pakankama suma, be to, ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, dėl ko ji privalo prisidėti daugiau prie vaiko išlaikymo;

9) nepagrįstai teismas priteisė 8 100 Lt įsiskolinimą iš atsakovo, kadangi atsakovas visą laiką, pagal galimybes, teisė išlaikymą sūnui, o ieškovė pasinaudodama tuo, jog atsakovo Lietuvoje nėra nuo teismo šiuos faktus nuslėpė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2010-03-09 teismo sprendimą. Motyvuose nurodo:

1) nuo to laiko, kai ieškovė su atsakovu negyvena, jis sūnaus nelanko ir prie jo išlaikymo materialiai neprisideda, sūnumi atsakovas rūpinasi tik epizodiškai, ką patvirtina atsakovo pateiktos pinigų pervedimo kvitų kopijos ir toks išlaikymas nėra pakankamas;

2) melagingi atsakovo teiginiai, jog pinigus sūnaus išlaikymui jis perduodavo per pažįstamus, kad jis vaikui perka daiktus, drabužius, žaislus, iš apelianto pateiktų mokėjimo kvitų, matyti, jog prekės buvo įsigytos tik 2010 m. gegužės 26 d., be to, tik 2010-05-28, t. y. likus 3 d. iki apeliacinio skundo padavimo, atsakovas užsiregistravo darbo biržoje kaip bedarbis;

3) atsakovas teigdamas, jog jo materialinė padėtis blogesnė už ieškovės, pats sau prieštarauja, 2010-05-26 nupirkdamas sūnui dviratį bei 2010-05-27 į ieškovės sąskaitą pervesdamas 1 200 Lt;

4) teismas pagrįstai priteisė 8 100 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, skaičiuojant po 225 Lt kas mėnesį, pagal šalių susitarimą, kurio atsakovas nevykdė.

Teismo posėdžio metu apeliantas prašė patenkinti apeliacinį skundą – atmesti ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo (8 100 Lt), o priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 250 Lt. Ieškovės atstovas prašė atmesti apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui, gyvenant nesusituokus, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Laurynas. Šalims nusprendus gyventi atskirai (apie 2008 m. birželio mėn.), buvo susitarta (raštu – b. l. 9), kad atsakovas kiekvieną mėnesį teiks sūnui išlaikymą po 225 Lt. Atsakovas šio įsipareigojimo tinkamai nevykdė, nes išlaikymą vaikui teikė tik epizodiškai, iki ieškinio padavimo į teismą sumokėjo sūnui tik 2 410 Lt (patvirtina pateikti mokėjimo pavedimai – b. l. 70).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius mažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. numatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų <...> ieškinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nevykdo tinkamai pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų Lauryną, nes išlaikymą jam teikia tik epizodiškai ir nepakankamą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas sūnui Laurynui, a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. vasario 5 d. iki jo pilnametystės, yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį laikytina viena minimali mėnesinė alga (800 Lt), todėl priteistas iš apelianto išlaikymas (400 Lt) yra minimalus, užtikrinantis tik minimalius vaiko poreikius, todėl, tam, kad jį nustatyti mažesnį turi būti nustatyta itin bloga apelianto turtinė padėtis, ko nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Apeliantas yra jaunas, darbingas vyras, dirbęs užsienyje, daugiau išlaikytinių neturintis, kas leidžia daryti išvadą, jog priteistas išlaikymas, nėra kliūtis tenkinti jo būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius, dėl ko galėtų būti pažeistas proporcingumo principas. Ieškovės turtinė padėtis laikytina blogesne, nes ji gauna socialinę pašalpą, jai suteikta garantuojama valstybinė teisinė pagalba, ji nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, nedirbanti bei jai tenka atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis dukros auklėjimu ir vystimusi.

Lietuvos Respublikos CK 3.3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi svarbu nustatyti nuo kada apeliantas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui ir kokio dydžio priteistinas įsiskolinimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad iki 2008 m. birželio mėnesio (kada jis išvyko į užsienį uždarbiauti), jis su ieškove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, rūpinosi sūnumi, jį išlaikė, o grįžus iš užsienio 2008 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, kad ieškovė gyvena su kitu vyru, tada susitarė su ieškove gyventi atskirai ir apeliantas įsipareigojo teikti sūnui 225 Lt išlaikymą nuo 2008-09-01 (b. l. 9). Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovė (ieškinyje) ir jos atstovas (teismo posėdžio metu). Tokiu būdu darytina išvada, kad teisė į išlaikymą atsirado 2008 m. rugsėjo 1 d., t. y. pagal šalių susitarimą. Kadangi ieškovė ieškinį teismui pateikė 2010 m. vasario 5 d. (nuo kada teismas ir priteisė išlaikymą), o teisė į išlaikymą atsirado 2008 m. rugsėjo 1 d., todėl įsiskolinimas ieškovei priteistinas ne už tris metus, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o už 17 mėnesių ir 4 d., kas sudarytų 3 855 Lt (kas mėnesį po 225 Lt). Be to teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad jis teikė išlaikymą sūnui per nagrinėjamą laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismui pateikti mokėjimo pavedimai (b. l. 70) patvirtina, kad apeliantas epizodiškai teikė išlaikymą sūnui, pervesdamas ieškovei 2 410 Lt, todėl šia suma mažintina priskaičiuoto įsiskolinimo suma (3 855 Lt), įsiskolinimo sumą priteisiant 1 445 Lt dydžio. Apelianto nepilnamečio sūnaus vardu sudaryta jaunimo indėlio sutartis 500 Lt sumai, negali būti nepripažinta bei įskaityta į teikiamo išlaikymo sumą, nes šių pinigų teikimo paskirtis yra visiškai kita, neatitinkanti išlaikymo vaikui teikimo paskirties. Įrodymų, kad apeliantas kitokiu būdu teikė išlaikymą sūnui nėra pateikta (CPK 178 str.), be to pažymėtina, kad tarp šalių buvo susitarimas teikti išlaikymą pinigais (po 225 Lt kas mėnesį), kas atitinka išlaikymo instituto paskirtį ir formą (tenkinti kasdienius būtinus vaiko poreikius) (CK 3.196 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės (CK 3,200 str.) ir procesinės teisės normas (CPK 178 str., 185 str.) priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 1 445 Lt, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus teismo sprendimą, perskaičiuotinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliantui iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Atsakovo sumokėtas žyminis mokestis byloje (apeliacinėje instancijoje) yra 387 Lt, o ieškovės atmestų reikalavimų dalis yra 51,59 % (6 655 Ltx100/12900), todėl iš ieškovės apeliantui priteistina 199,66 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio. Paduodant ieškinį turėjo būti sumokėtas 387 Lt žyminis mokestis, tačiau ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista, todėl iš apelianto priteistina valstybei šio žyminio mokesčio dalis proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 187,35 Lt (48,41 %). Kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) sudaro 28,30 Lt, todėl iš apelianto valstybei šių išlaidų priteistina 13,70 Lt. Už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybės išlaidos sudaro 875,23 Lt, todėl iš apelianto priteistinos valstybei šios išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.), t. y. 423,70 Lt (48,41 %).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą nuo 8 100 Lt iki 1 445 Lt L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

1) priteisti iš ieškovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 199,66 Lt (šimtą devyniasdešimt devynis litus 66 ct) atsakovui J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų;

2) priteisti iš atsakovo J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 201,05 Lt (du šimtus vieną litą 5 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660);

3) priteisti iš atsakovo J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 423,70 Lt (keturis šimtus dvidešimt tris litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.