- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- e1-172-1112/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44039-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44039-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: paskutinį kartą Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį galutine aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. smurtaudamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020 m. lapkričio 1 d. apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu kilus konfliktui, sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veidą A. R. ir tris kartus spyrė jam į galvą, padarydamas kaktos odos nubrozdinimą, kas sukėlė nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
S. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad save laiko sveiku, psichikos sveikatos centre nesiregistruoja. 2020 m. lapkričio 1 d. dieną jis grįžo namo iš (duomenys neskelbtini), jam paskambino A. R. ir pasakė, kad turi vieną litrą degtinės, kvietė ateiti pas jį į namus išgerti. Jis nuėjo pas A., jis buvo su savo drauge vardu Ž., kuri pas jį atvyko. Jis tos moters duomenų nežino, žino, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini). Taip jie trise ir gėrė degtinę, paskui jis dar parėjo namo atsinešė likerio butelį, kurį turėjo namuose. Iki tol kol jie gėrė ir jis išėjo parsinešti likerio, tarp jo ir A. jokių konfliktų nebuvo, ramiai gėrė, kalbėjo. Paskui jam grįžus ir begeriant tą likerį A. jam sakė duoti savo ranką. Jis nieko blogo nepagalvojęs davė jam savo dešinę ranką. A. paėmė jam už rankos ir pradėjo ją sukti į išorę. Viskas vyko virtuvėje, mano, kad Ž. irgi viską matė, nes kartu su jais sėdėjo. Jis pradėjo A. sakyti, kad paleistų jo ranką, bet jis jos nepaleido ir dar labiau pradėjo sukti. Tada jis kažkaip ištraukė savo ranką iš jo rankos ir trenkė jam su savo ta pačia ranka, du kartus kumščiu į veidą. Iškart pamatė kaip jam pradėjo bėgti kraujas. Daugiau jis jam smūgių nesudavė, dar truputį pasėdėjo pas jį, išgėrė po stikliuką ir jis išėjo namo. Kol dar gėrė Ž. A. sakė, kad gavo ne be reikalo, kad nereikėjo jam laužti rankos ir nebūtų gavęs į veidą. Jis A. pataikė kažkur ties dešine akimi į kaktą, nes matė, kad yra įdrėskimas, iš kurio bėgo kraujas. Paskui išėjo namo, pakartotinai pas A. tą vakarą jis negrįžo. Jie tą vakarą buvo tik trise, kitų asmenų nebuvo, niekas jų neskyrė, tik kaip sakė Ž., jam papriekaištavo, kad ne be reikalo gavo smūgį ir jis išėjo iš A. namų. Jam tikrai nespyrė su koja. Su A. po šito įvykio jis nebuvo susitikęs. Tik vakar A. buvo atėjęs pas jį, jis jo atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė, jis jam pretenzijų nereiškė. Išgėrė alaus ir taip susitaikė. Dėl savo tokio elgesio gailisi, bet taip pasielgė iš skausmo ir dėl to, kad A. jam laužė ranką. Dėl to, kad A. jam suko ranką, jis pretenzijų jam neturi ir pareiškimo nerašys (b. l. 91-94). Papildomos apklausos metu S. K. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltu prisipažįsta, laikosi anksčiau duotų parodymų, jų nekeičia. Nori pasakyti, kad labai gailisi dėl to, kad sudavė A. į veidą bei kad jam spyrė. Jis jo atsiprašė, atlygino jam žalą, jis pretenzijų nebeturi ir jie susitaikė (b. l. 102-104).
Motyvuojamoji dalis
Be S. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2020 m. lapkričio 1 d. apie 15.00 val. į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas S. K. Kartu vartojo alkoholį jo namo virtuvėje ir susiginčijo, tačiau dėl ko nepamena dėl girtumo, nes buvo stipriai išgėręs. Po susiginčijimo 2020 m. lapkričio 1 d. apie 00.00 val. jam sėdint prie stalo S. K. apie tris keturis kartus dešinės rankos kumščio trenkė jam į veidą ir kelis kartus iš dešinės kojos jam spyrė į galvą. Po spyrių jis nukrito ant žemės, tai matė draugė Ž. Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri išbėgo iš namo pas kaimyną A. D., kuris atbėgo ir atitraukė nuo jo S. K. ir išvarė iš jo namų. Po visko Ž. Z. iškvietė policiją. Nori pasakyti, kad S. K. veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą bei praskėlė kaktą kairėje pusėje bei padarė kraujosruvą po kaire akimi. Taip pat nori pasakyti, kad po to, kai išvyko policijos pareigūnai į kiemą sugrįžo S. K., kuris norėjo patekti į namą, tačiau jis jo neįsileido ir, kiek jam yra žinoma, dėl šio atvejo jo draugė Ž. Z. skambino į policiją (b. l. 35-38). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. R. papildomai parodė, kad dėl patirto sužalojimo jis įvykio dieną su medikais kartu atsisakė vykti į ligoninę, papildomai po įvykio į medikus taip pat nesikreipė. Įvykio dieną jį apžiūrėję medikai suleido vaistų, aptvarstė žaizdą ir išvyko. Dėl girtumo jis nelabai aiškiai įvykio aplinkybes atsimena, daugiau jam apie įvykį pasakojo jo draugė Ž. Po įvykio jis buvo sutikęs S. K., jis sakė, kad jis jam laužė ranką ir dėl to jis jį sumušė, bet jis to neatsimena. Pamena, kad jis jam spaudė ranką paėmęs jo plaštaką, o ne laužė ranką. Kiek pamena, jis jam sudavė su kumščiu 3-4 smūgius į galvą, paskui jam aptemo akys, jis prarado sąmonę ir neatsimena, kiek jis iš viso sudavė jam tų smūgių. Kas dėl spyrių, tai gali pasakyti Ž., ji jam pasakojo, kad S. K. užsilipo ant virtuvinio kampo ir kojos keliu spyrė jam į galvą, bet dėl smūgių kiekio reikėtų klausti Ž., jis pats neatsimena spyrių su koja. Įvykio dieną jie trise, t. y. jis, Ž. ir S., gėrė alkoholį. Kol jį S. K. mušė, jis mano, kad Ž. iškvietė kaimyną, kuris atėjo ir išvarė lauk iš jo namų S. Ž. iškvietė pareigūnus, tačiau kai jie atvyko S. K. pas jį nebebuvo. Paskui nežino, kiek laiko praėjo, tą pačią naktį pas jį prie namų atėjo S., jis prašėsi į vidų, tačiau nei jis, nei Ž. jo neįsileido. Tada S. K. sakė, kad padegs jo namą ir dėl to Ž. dar kartą iškvietė pareigūnus. Tačiau ir antrą kartą atvykus pareigūnams S. K. prie jo namų nebuvo. Jis dėl patirto sumušimo juto skausmą, gėrė vaistų nuo skausmo, jam medikai sakė, kad gal reikės siūti praskeltą kairį antakį, bet jis nevažiavo ir žaizda užgijo. Dabar yra likęs randas toje vietoje, kur buvo žaizda. Jis ieškinį byloje teiks. Jis S. K. sakė, kad jam padaryta 500 eurų žala, jis jam 150 eurų jau sumokėjo, sakė likusią sumą mokės dalimis, bet jis galvoja, kad jis gali ir neišmokėti, todėl ir teiks ieškinį byloje. S. K. po įvykio jo atsiprašė (b. l. 45-48). Liudytojas A. R. papildomai parodė, kad dėl patirto sužalojimo jo S. K. atsiprašė, jis jam atlygino visą žalą ir jis jam daugiau pretenzijų neturi, ieškinio byloje nebeteiks (b. l. 52-54);
– liudytoja Ž. Z. parodė, kad ji Lietuvoje gyvena apie 30 metų, kalbą supranta, papasakos kas įvyko 2020 m. lapkričio 1 d. Su A. R. jie yra draugai, ji kartais pas jį atvažiuoja į namus. Įvykio dieną ji, A. ir jo kaimynas S. K. vartojo alkoholį. Išgertuvių metu ji nesuprato, kas tarp vyrų įvyko, vienu metu jie spaudė vienas kitam rankas, A. atsistojo ir pasakė jam pasisveikinam stipriai, o paskui pamatė, kad S. tai nepatiko ir jis pradėjo mušti A. Jie abu atsistojo, A. paleido S. ranką ir S. su kumščiu A. sudavė 3 smūgius į galvą, o paskui dar spyrė iš kojos kelio A. į galvą. Jis buvo užsilipęs ant suoliuko, kad A. pataikytų į galvą. A. dėl suduotų smūgių ir spyrių niekur nenukrito, kaip stovėjo, taip ir paliko stovėti. A. nieko nesakė S., tiesiog stovėjo. A. buvo labai girtas, ji mano, kad jis net nesuprato, dėl ko jį S. muša. Ji tik pamatė tris spyrius su keliu į galvą ir tada greitai išbėgo pas kaimynus prašyti pagalbos. Atbėgo kaimynas, bet jo nei vardo, nei pavardės ji nežino. Kaimynas išstūmė lauk S. iš A. namų. Tada kaimynas ir S. išėjo, jiedu su A. liko dviese. Ji iškvietė pareigūnus ir medikus. Atvykę medikai apžiūrėjo A., sakė važiuoti su jais, bet jis atsisakė. Ji jam irgi sakė važiuoti į ligoninę, bet A. jai atsakė, kad viskas savaime užgis. Įvykio dieną po suduotų smūgių ir spyrių A. labai bėgo kraujas iš galvos srities, o sekančią dieną jo akys buvo pamėlusios. Vėliau tą patį vakarą po kurio laiko į namus pasibeldė S., jis norėjo, kad ji pakviestų A., ji atsakė, kad nekvies jo. Tada S. sakė, jei jis neateis prie durų, jis apipils namus benzinu ir padegs. Ji išsigando ir iškvietė pareigūnus. S. stovėjo prie lango, matė ir girdėjo kaip ji kviečia policiją, tada jis išsigando ir pabėgo. S. su savimi nieko neturėjo nei benzino, nei degtukų, ji mano, kad jis pasakė, kad padegs namą, siekdamas juos įbauginti ir norėdamas, kad ateitų su juo pasikalbėti A. Atvyko pareigūnai antrą kartą, pabendravo ir nei ji, nei A. jokio pareiškimo dėl grasinimų nerašė, mano kad jis girtas tiesiog prikalbėjo nesąmonių arba norėjo juos tik pagąsdinti. Ji taip ir nesuprato, kas yra kaltas dėl įvykio, ar A. dėl to, kad stipriai ranką spaudė S., ar S., kuris labai stipriai sumušė A., abu buvo labai girti ir negalėjo suprasti dėl ko kas čia įvyko. Ji irgi vartojo alkoholį įvykio dieną, bet viską aiškiai atsimena (b. l. 66-69);
– 2020 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota įvykio vieta, nukentėjusiojo sužalojimai (b. l. 19-23);
– 2021 m. sausio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. nustatytas sužalojimas – kaktos odos nubrozdinimas, kuris A. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 63).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2020 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu kilus konfliktui, sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veidą A. R. ir tris kartus spyrė jam, padarydamas kaktos odos nubrozdinimą, kas sukėlė nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir S. K. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, S. K. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. S. K. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis smurtaudamas neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti S. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 360 valandų, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.
S. K. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 105-107, 109).
Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 110).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
S. K. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. S. K. paskutinį kartą teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams (b. l. 74-78), per pastaruosius tris metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 83), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 85). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurio dydis nustatytinas didesnis už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Teismo nuomone būtent tokio dydžio ir rūšies bausmė bus pakankamai efektyvi siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 95-96).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti S. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti S. K. 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti S. K., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Išaiškinti S. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.