- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1296-112/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Erika Misūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- Pagėgių savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1296-112/2014
Teisėja Raimonda Pauparienė (Proceso Nr. 2-46-3-01834-2013-7
2014 m. spalio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Erikos Misūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. T. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Pagėgių savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareiškė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo A. T. 7 263,67 Lt skolos už valstybinės žemės nuomą už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2012 m. imtinai, 2 546,74 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-04-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. T. Pagėgių savivaldybės administracijos naudai 7 263,67 Lt žemės nuomos mokesčio, 392,24 Lt delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 7 655,91 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2013 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš A. T. 230 Lt žyminį mokestį ir 34,12 Lt pašto išlaidų valstybei. Iš ieškovės Pagėgių savivaldybės administracijos priteisė atsakovo A. T. naudai 550 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad tarp šalių yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, todėl turi būti taikomas 2002-11-19 Vyriausybės nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“. Teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė, kad jis valdo tik 0,2063 ha žemės plotą, ir nurodė, kad 2 ha žemės sklypas buvo skirtas pastatams eksploatuoti dar esant ankstesnei savininkei Z. E.. Atsakovas, pirkdamas pastatus, perėmė ir tokio paties dydžio žemės sklypą, koks buvo priskirtas ankstesnei pastatų savininkei. Kadangi atsakovas nėra nuginčijęs nei šių mokesčių mokėjimo pagrindo, nei nustatyto naudojamo valstybinės žemės sklypo dydžio, už kurį yra apskaičiuotas žemės nuomos mokestis, todėl teismas sprendė, kad priskaičiuoti mokesčiai yra pagrįsti. Teismas, atsižvelgdamas į sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą delspinigiams priteisti, šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 392,24 Lt. Atitinkamai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimą pakeisti: sumažinti priteistą nuomos mokestį iki 750,43 Lt, delspinigių nepriteisti, priteistas palūkanas skaičiuoti nuo 750,43 Lt, nepriteisti iš atsakovo valstybės naudai pašto išlaidų, priteistą žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 23 Lt, priteisti 2 310 Lt atsakovo turėtų išlaidų pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nesutinka, kad atsakovas yra viso sklypo, už kurį apskaičiuotas nuomos mokestis, naudotojas. Nurodė, kad neprivalo mokėti žemės nuomos mokesčio už žemės ploto dalį, kur nugriauti pastatai ir yra asfaltuota kiemo aikštelė, nes šia dalimi nesinaudoja. Teigia, jog atsakovui negali būti automatiškai taikomos tokios pat žemės sklypo nuomos sąlygos, kurios buvo taikytos Z. E.. Kiemo aikštele, dėl kurios teismas nepasisakė, atsakovas nesinaudoja. Bylos duomenimis yra įrodyta, kad ant šio žemės sklypo yra įrengta asfaltuotos dangos kiemo aikštelė, kuri nėra įregistruota, tačiau nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei. Ji užima 20 465 kv. m (2,0465 ha). Asfaltuota aikštelė priklauso valstybei, jos nenaudojo savo reikmėms, todėl neprivalo mokėti žemės mokesčio už šį plotą. Teigia, jog ieškovė privalėjo įrodyti, kokiu plotu ieškovas naudojasi faktiškai, jei nuomos mokestis skaičiuojamas pagal faktinę nuomą. Pasak atsakovo, faktiškai naudojasi tik žemės plotu, esančiu po visais jo buvusiais statiniais, kuris sudarė 3504 kv. m, o nuo 2006 m. pradžios sudaro tik 2063 kv. m (dalis pastatų nugriauta). Už tokį plotą atsakovas sutinka mokėti žemės nuomos mokestį.
Dėl delspinigių nurodė, kad jie neturėjo būti priteisti. Mano, kad teismas neteisingai taikė ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškiniu nebuvo prašoma priteisti delspinigių už laikotarpį iki pat ieškinio padavimo dienos, todėl teismas negalėjo apskaičiuoti delspinigių už paskesnius 6 mėnesius iki ieškinio padavimo. Delspinigius buvo prašoma priteisti už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo iki 2012-12-31.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimą nepakeistą. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog jis nesinaudoja visu 2,000 ha žemės plotu. Nurodė, jog atsakovas, įsigydamas pastatus, žinojo, jog jiems eksploatuoti yra skirtas 2,3969 ha valstybinis žemės sklypas, todėl, jo neįsigijęs, turės mokėti žemės nuomos mokestį. Teigia, jog šiuo atveju aktualios yra CK 6.394 straipsnio, o ne 6.494 straipsnio bei 6.559 straipsnio nuostatos. Nurodo, jog prieš tai buvusi savininkė mokėjo žemės nuomos mokestį už 2 ha žemės. Pažymėjo, jog mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį įtvirtino ir teismas – analogiškoje byloje 2006-12-01 sprendimu iš atsakovo priteistas žemės nuomos mokestis už tokio paties dydžio žemės sklypą. Pasak ieškovės, skaičiuojant žemės nuomos mokestį pagal pastatų naudojimui suteikto sklypo dydį, reikšmės neturi tai, kad atsakovas realiai juo visu nesinaudojo. Pastatų naudojimui priskirtu sklypu atsakovas gali naudoti savo nuožiūra ir tai, kad jis dalimi nesinaudoja, nekeičia jo, kaip nuomotojo, statuso. Be to, pažymėjo, jog nuomos mokestis negali būti neskaičiuojamas už žemės sklypo dalį, kur nugriauti pastatai, nes jie nėra oficialiai išregistruoti. Tai, kad kiemas padengtas asfalto danga, taip pat nesumažina priskirto sklypo ploto dydžio. Nesutinka su apelianto teiginiais ir dėl delspinigių priteisimo. Teigia, jog reikalavimui dėl delspinigių pareikšti ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo už kiekvieną praleistą dieną atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio padavimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors reikalavimas ir pareikštas praėjus šešiems mėnesiams.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Ginčas iš esmės vyksta dėl žemės ploto, kuriuo naudojasi atsakovas ir už kurį privalo mokėti žemės nuomos mokestį.
Atsakovas teigia, jog šiuo metu naudojasi tik 2063 kv. m, nes jis nesinaudoja asfalto dangos kiemo aikštele (20 465 kv. m) bei žemės plotu, ant kurio buvę pastatai yra nugriauti – 3504 kv. m (šia dalimi nesinaudoja nuo 2006 m. po pastatų nugriovimo). Ieškovė teigia, jog atsakovas, pirkdamas pastatus, įgijo teisę naudotis ir 2 ha žemės sklypu, kuriuo naudojosi prieš tai buvusi savininkė.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2005 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5074 ir 2005 m. rugsėjo 14 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 5076 iš Z. E. įsigijo nuosavybėn pastatą – mechanines dirbtuves, kurio užstatymo plotas 745,00 kv. m, pastatą – garažą, kurio užstatymo plotas 1318,00 kv. m, pastatą – garažą, kurio užstatymo plotas 1310,00 kv. m, pastatą – sandėlį, kurio užstatymo plotas 18,00 kv. m, pastatą sandėlį, kurio užstatymo plotas 16,00 kv. m, ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 83–85). Nurodyti statiniai stovi ant žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Iš inventorinės bylos matyti, kad anksčiau paminėtiems statiniams eksploatuoti yra naudojamas 23 969 kv. m ploto žemės sklypas (b. l. 61–62). Atsakovas teigia, jog pagal CK 6.494 straipsnio 1 dalies ir 6.559 straipsnio nuostatas jam automatiškai nepereina buvusio savininko žemės nuomos sąlygos, nes nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Apeliantas, įsigydamas pastatus, žinojo, kad žemė po pastatais priklauso valstybei. Pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad naujasis pastatų savininkas turės teisę minėtą žemės sklypą pirkti arba nuomoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių susiformavo faktiniai nuomos santykiai, nuomos sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta. Taigi šiuo atveju negali būti taikomos CK 6.494 straipsnio 1 dalies bei 6.559 straipsnio nuostatos, nes žemės mokestis atsakovui apskaičiuotas kaip faktiniam nuomotojui, o ne perėmus nuomos teises iš buvusio savininko. Šiuo atveju taikytinos CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad pirkdamas nekilnojamąjį daiktą, kurio savininkas nesutampa su žemės sklypo savininku, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Nagrinėjamu atveju prieš tai buvusi pastatų savininkė naudojosi 2 ha ir, parduodama pastatus, kartu perdavė teises į žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 str. 1 d.). Kad buvusi savininkė naudojo 2 ha žemės ploto, patvirtina žemės mokesčio deklaracija (b. l. 98). Vadinasi, atsakovas perėmė 2 ha žemės sklypo dalį, skirtą statiniams naudoti.
Iš civilinės bylos Nr. 2-1908-385/2006 matyti, kad atsakovui 2006-12-01 priteistas žemės nuomos mokestis už 2005 m. žemės, nuoma apskaičiuota už 2 ha žemės ploto. Po šio teismo sprendimo atsakovas nepateikė ieškovei jokių prašymų dėl mažesnio žemės ploto nuomos, vadinasi, atsakovas naudojosi visu žemės plotu, kuris priskirtas jo nuosavybei priklausantiems pastatams. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog vien dėl to, kad atsakovas faktiškai nesinaudoja visu žemės plotu, nepasikeičia, jo, kaip žemės sklypo naudotojo, statusas. Pastatams yra priskirtas tam tikro dydžio plotas, pirkdamas pastatus perėmė ir statiniams naudoti priskirtino žemės sklypo dalį, todėl už visą statiniams priskirtą žemės klypo dalį atsakovas, susiformavus faktiniams žemės nuomos santykiams, privalo mokėti žemės nuomos mokestį.
Atsakovo teiginiai, jog neprivalo mokėti už žemės sklypo dalį, kurioje yra asfaltuota kiemo aikštelė, už dalį, kur yra nugriauti jam priklausantys pastatai, atmestini. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai įvykdęs pastato nugriovimo darbus. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pastato, inventorinėje byloje pažymėto 2G, vietoje yra statybinio laužo krūva, sklypas neišlygintas. Be to, pastatai tebėra Nekilnojamojo turto registre registruoti atsakovo, kaip pastatų naudotojo, vardu (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ („Valstybės Žinios“, 2002-06-05, Nr. 55-2203) 38 p.). Dėl asfaltuotos kelio aikštelės atsakovas nurodė, kad tai statinys, priklausantis valstybei, tačiau ji nėra registruota. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši kiemo dalis įeina į 2 ha žemės sklypo plotą, kuris priskirtas atsakovo pastatams naudoti. Vien tai, kad kiemas padengtas asfalto danga, dar nesudaro pagrindo teigti, kad už šį plotą atsakovas neprivalo mokėti.
Dėl delspinigių
Atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, nes ieškovė prašė juos priteisti už konkretų laikotarpį (iki 2012-12-31), už kurį yra suėjęs senaties terminas.
Nustatyta, kad ieškovė 2 546,74 Lt delspinigių apskaičiavo už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2012 m. imtinai. Į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo ieškovė kreipėsi 2013-10-21. Teismas iš atsakovo priteisė 392,24 Lt delspinigių už 180 dienų. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovė prašė priteisti delspinigius už konkretų laikotarpį, t. y. delspinigius, susidariusius nuo 2005 m. iki 2012 m. imtinai (2012-12-31). Ieškinys dėl šių delspinigių priteisimo pareikštas 2013-10-21, praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Nesutiktina su ieškovės argumentu, jog už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Delspinigiai ieškovės nurodytu atveju gali būti priteisti už šešis mėnesius tik tuo atveju, jeigu reikalavimas priteisti delspinigius pareikštas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo dienos iki ieškinio padavimo dienos. Nagrinėjamu atveju delspinigiai apskaičiuoti už konkretų laikotarpį, nėra prašoma juos priteisti iki ieškinio padavimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas teismo sprendimo dalį dėl priteistų delspinigių naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 218 Lt, pašto išlaidos – iki 25 Lt.
Iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai didintinos iki 650 Lt.
Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 207 Lt žyminio mokesčio ir patyrė 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 53,82 Lt žyminio mokesčio ir 390 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str.).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą, todėl sprendimas keistinas, naikintina sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 392,24 Lt delspinigių (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. T. priteista 392,24 Lt delspinigių.
Sumažinti iš atsakovo A. T. valstybės naudai priteistą žyminį mokestį iki 218 Lt (63 Eur), pašto išlaidas – iki 25 Lt (7 Eur).
Iš ieškovės Pagėgių savivaldybės administracijos atsakovo A. T. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 650 Lt (188 Eur).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovės Pagėgių savivaldybės administracijos atsakovui A. T. priteisti 53,82 Lt (16 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 390 Lt (113 Eur) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.