- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1757-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Pakeisti Kauno, Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- B. S., V. S.
- Ieškovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- M. S.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-178-540/2011 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams B. S., V. S. su trečiuoju asmeniu M. S. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. S. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakoves B. S. ir V. S. netrukdyti atlikti gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.
Ieškovė S. S. teismui pateikė prašymą, kad ji vadovaujantis CPK 293 str. 4 d. atsisako ieškinio reikalavimų ir bylą prašo nutraukti, nes atsakovės ieškovės ieškinio reikalavimus įvykdė bei iš atsakovių priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 4653 Lt, t. y. advokatės paslaugos 2420 Lt, žyminis mokestis - 133 Lt, apmokėjimas VĮ Registrų centro Kauno filialui už kadastrinių duomenų sutikslinimą - 2100 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi bylą nutraukė, priteisė iš atsakovių B. S. ir V. S. ieškovės S. S. naudai po 926,67 Lt išlaidų už kadastrinių duomenų sutikslinimą, po 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 16,50 Lt žyminio mokesčio ir valstybei po 28,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, grąžino ieškovei S. S. 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (99 Lt), sumokėto 2010-04-26 ir 2010-06-09 mokėjimo kvitais, likusioje dalyje ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, jog atsisakius ieškinio dėl to, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus, ieškovui priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įvertinęs visus byloje surinktus ir išdėstytus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovės V. S. ir B. S., žinodamos dėl ko vyksta ginčas, nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos, kad kadastro duomenų tikslinimo darbai būtų atlikti per 2010-10-08 sutarties bei 2010-10-21 papildomo susitarimo Nr. 1 numatytus terminus, ko pasėkoje buvo sudarytas 2010-12-06 papildomas susitarimas Nr. 2 ir išaugo minėtų darbų atlikimo kaina. Kadangi šalys yra gyvenamojo namo su jam priklausančiais kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės ir atlikti darbai yra reikalingi visoms bendrasavininkėms, todėl jos visos trys privalo lygiomis dalimis padengti kadastro duomenų tikslinimo darbų kainą, kuri buvo nustatyta 2010-10-08 sutartimi, t. y. 740 Lt. Teismui padarius išvadą, kad atsakovės V. S. ir B. S. nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos, kad kadastro duomenų tikslinimo darbai būtų atlikti per 2010-10-08 sutarties bei 2010-10-21 papildomo susitarimo Nr. 1 numatytus terminus, dėl ko išaugo minėtų darbų atlikimo kaina, todėl teismas sprendė, kad jos lygiomis dalimis privalo atlyginti likusius 1360 Lt. dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teismas atsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga teisės taikymo aspektu, į tai, kad byla buvo baigta be teismo sprendimo dėl bylos esmės, o ieškovei atsisakius nuo ieškinio byla buvo nutraukta, be to, ieškovę atstovaujančiai advokatei nereikėjo išvykti į kitą vietovę, nes kontora yra Kauno mieste, į advokato darbo ir laiko sąnaudas (paruoštas ieškinys teismui, byloje vyko penki parengiamieji teismo posėdžiai ir vienas teismo posėdis, teismo posėdis truko 1 val. 20 min.), į tai, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra išskirtinio pobūdžio ar pasižymintys naujumu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais bei vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais bei šiame teisės akte nurodytais kriterijais bei sutinkamai su CPK 98 str. 2 d. kad ne visa advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje ieškovės sumokėta suma pripažįstama pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis ir atlygintinos, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažintos 1 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, ir ši suma lygiomis dalimis priteista iš atsakovių. Ieškovei atsisakius pareikšto ieškinio, jai grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (99 Lt), negrąžinta žyminio mokesčio dalis ieškovei priteista iš atsakovių lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
Atsakovės B. S. ir V. S. atskiruoju skundu (b. l. 109-112) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį iš dalies, ieškovės prašymą dėl išlaidų už kadastrinių duomenų sutikslinimą, išlaidų, turėtų už advokato pagalbą apmokėti, žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteisimo iš atsakovių atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino šalių elgesį:
1. Dėl išlaidų už kadastrinių duomenų sutikslinimą. Teismas priteisė po 926,67 Lt išlaidų už kadastrinių duomenų sutikslinimą, prilygindamas šias sumas bylinėjimosi išlaidoms. CPK 79 str. nustato, jog bylinėjimo išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 str. pagrindu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos skyrimu; 8) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Svarbiausi bylinėjimosi išlaidų požymiai yra šie: išlaidos išreiškiamos pinigais; išlaidas apmoka asmenys, materialiuoju teisiniu požiūriu suinteresuoti bylos baigtimi; bylinėjimosi išlaidomis padengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos; šios išlaidos tiesiogiai yra susijusios su nagrinėjama byla; tai yra ir valstybės išlaidos, kuriomis padengiamos kai kurios bylos teisminio nagrinėjimo išlaidos, nes valstybė tam tikrais atvejais priima pareigą jas apmokėti. Ieškovės turėtų išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus jokiais požymiais negalima susieti su bylinėjimosi išlaidomis. Šios išlaidos nebuvo susijusios su ginčo objektu dėl pažeistų teisių - priešingai, byla buvo iškelta tuo tikslu, kad ieškovė galėtų jos pačios užsakymu šiuos kadastrinius matavimus atlikti. Bylos eigoje ieškovė su VĮ Registrų centru sudarė sutartį dėl kadastro duomenų nustatymo. Šie kadastriniai matavimai buvo reikalingi pačios ieškovės reikmėms ir interesais. Taigi, visiškai akivaizdu, kad šiomis išlaidomis nei buvo dengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos, nei jos yra susijusios su ieškovės ieškiniu dėl pažeistų teisių. Šios išlaidos nebuvo priemone ieškovei siekti teigiamo jai procesinio sprendimo byloje; priešingai - jei teismo sprendimas būtų buvęs teigiamas, ieškovė būtų įgijusi pagrindą šias išlaidas sumokėti kadastro tvarkytojui. Todėl šios piniginės sumos negalėjo būti prilygintos išlaidoms, numatytoms CPK 79 str. ir tokiu būdu apskirtai negalėjo būti sprendžiamas jų kaip bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nutraukiant bylą. Ieškovės reikalavimas yra atskiro civilinio ginčo objektu CK 4.83 str. 2 d. l p. ar 4 d. taikymo požiūriu. Reikšdama tokį reikalavimą, ieškovė jį privalėtų apmokėti žyminiu mokesčiu, nes tai būtų turtinis ginčas.
2. Dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo. Ieškovė iki kreipdamasi į teismą neišnaudojo galimybių suderinti valią dėl bendro daikto, ji apskirtai į nesikreipė į atsakoves dėl kadastrinių matavimų, o tiesiogiai kreipėsi į teismą. Teismas, vertindamas aplinkybes ir nuspręsdamas, kad atsakovės žinojo apie planuojamus atlikti ginčo statinių kadastrinius matavimus bei apie jų sutikimo reikalingumą, netinkamai vertino byloje surinktą rašytinę medžiagą, nes atsakovėms nebuvo išsiųstas joks pranešimas ar pasiūlymas. Nors teismas nutartyje nurodė, kad VĮ Registrų centras siuntė atsakovėms pranešimus, vieną kurių V. S. turėjusi gauti ir apie tai pranešti B. S., byloje nėra duomenų, kad minimi pranešimai būtų buvę atsakovėms įteikti, be to B. S., negyvendama namų valdoje (duomenys neskelbtini), apskritai neturėjo jokios galimybės gauti bet kokių siunčiamų laiškų tuo adresu. Svarbu tai, kad 2002-12-30 ŽŪM ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 p. numato, kad kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojų, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (užsakovų) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (vykdytojo) susitarimas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog iki iškeliant bylą teisme, ji tokio susitarimo su VĮ Registrų centru nebuvo sudariusi. Toks susitarimas buvo sudarytas tik 2010-10-08 (b. l. 64), t. y. jau iškėlus bylą teisme. Todėl aplinkybė, kad ieškovė iki iškeliant bylą teisme mėgino atlikti kadastrinius matavimus, paneigta byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Užvedus teisminį procesą ir atsakovėms sužinojus ieškovės reikalavimus, atsakovės iškart nurodė, jog tokiems veiksmams neprieštarauja. Teismo išvada, kad atsakovės nesutiko pateikti duomenis apie priestato statybos metus, neteisinga, nes teisme ginčas buvo iškeltas dėl įpareigojimo duoti sutikimą kadastrinių matavimų atlikimu, o šie matavimai buvo atlikti 2010-11-17, tačiau iškilo naujos kliūtys - trūko dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti gyvenamojo namo 1 Al/p priestato statybos metus (b. l. 59). Taigi, akivaizdu, jog iškilo visiškai kita, nauja teisinė situacija, nesusijusi su šios bylos ginčo dalyku. Atsakovės dokumentais, patvirtinančiais priestato statybos metus, nedisponavo, jų neturėjo, todėl negalėjo pateikti ieškovei. Pati ieškovė nurodė, kad šie statiniai buvo pastatyti ne atsakovių, o kito savininko (b. l. 60). Būtent dėl to 2010-12-03 bendru sutikimu (b. l. 69), kreiptasi į VĮ Registrų centrą su nauju prašymu. Pati ieškovė savo sutartinių santykių atžvilgiu elgėsi nerūpestingai, užvilkino sutartinių santykių įvykdymą, tuo padidindama jos ir VĮ Registrų centro sutartimi aptartas išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė S. S. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą (b. l. 118-121). Ieškovė nurodo, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu yra priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str.). Ieškovė su atsakovėmis yra bendraturtės ir kadastrinių matavimų patikslinimas reikalingas visoms. Patikslinus kadastrinius matavimus, jie registruojami viešajame registre ir jais naudojasi visi bendraturčiai. Teismas nutartyje teisingai nurodė, kad 2009 m. ieškovė norėjo pasidaryti naujus namo kadastrinius matavimus, nes 1996 metais atlikti neatitiko faktinės padėties ir apie tai buvo informuotos atsakovės. Atvykus Registrų centro darbuotojams, atsakovės jų neįsileido, todėl darbai nebuvo atlikti. Pranešimai dėl 2009-11-30 užsakytų kadastrinių matavimų bendraturtėms B. S. ir V. S. buvo išsiųsti VĮ Registrų centro Kauno filialo paštu 2009-12-18 (1 t. b. l. 47-49), tačiau atsakovės į šiuos raštus taip pat nereagavo. Kadangi nebuvo sudarytos sąlygos patekti į pastato patalpas, todėl 2010-01-14 raštu Nr. (3.8.9) S-K-16 ieškovė buvo informuota, kad abiems atsakovėms 2009-12-18 raštu pranešta ir prašoma jų sutikimo patikslinti kadastro duomenis, tačiau atsakymas per 2 mėn. negautas (b. l. 22 -23). Tik po to ieškovė kreipėsi į teismą. Dėl atsakovių kaltės kadastrinių matavimų sutartis buvo pratęsta ir darbų atlikimo kaina padidėjo nuo 740 Lt iki 2100 Lt. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovių po 750 Lt atstovavimo išlaidų vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovei atsisakius ieškinio (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą iš dalies dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustačius, kad atsakovės įvykdė ieškinio reikalavimus – davė sutikimą kadastriniams matavimams atlikti. Sutikimas duotas po bylos teisme iškėlimo.
Dėl atstovavimo išlaidų, žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteisimo
Bylinėjimosi išlaidas sudaro dvi savarankiškos išlaidų grupės (rūšys): žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Skirtinga bylinėjimosi išlaidų prigimtis ir funkcijos lemia atitinkamus, tarp jų – šių išlaidų paskirstymo (atlyginimo) – teisinio reglamentavimo skirtumus. Principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, neteisiajai, taigi kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Tokia taisyklė numatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos nutraukimo ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principus, šalių procesinį elgesį, konkrečios bylos išsprendimo materialiuosius teisinius padarinius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad atsakovės ieškovės reikalavimus įvykdė jau po bylos iškėlimo teisme. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, būtina įvertinti visus ieškinio pareiškimo ir atsiėmimo motyvus bei atsakovių veiksmus, ką pagrįstai atliko pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinio atsiėmimą lėmė ne ieškovės subjektyvūs norai ar užgaidos, o objektyvi priežastis - atsakovės įvykdė ieškinyje pareikštą reikalavimą duoti sutikimą kadastriniams matavimas atlikti, ir byloje neliko ginčo dalyko.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė S. S. už advokatės paslaugas sumokėjo 2420 Lt (b. l. 41). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaidų už atstovavimą priteisimo klausimą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgė į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir pagrįstai priteisė advokato atstovavimo išlaidas jas sumažindamas iki 1 500 Lt, taip pat priteisė sumokėto žyminio mokesčio dalį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kaip tą numato civilinio proceso nuostatos. Dėl nurodytų priežasčių šioje dalyje naikinti Kauno rajono apylinkės teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl kadastrinių matavimų išlaidų priteisimo
CPK 88 straipsnyje nurodytas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Kitos būtinos ir pagrįstos gali būti įvairios išlaidos, nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Pagal teismų praktiką tiek rengimosi bylai metu, tiek ją nagrinėjant šalys gali turėti įvairių išlaidų, kurių neįmanoma numatyti įstatyme. Esminiai šių išlaidų požymiai yra jų būtinumas ir racionalumas, be to, jos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovių po 926,67 Lt išlaidų už kadastrinių duomenų sutikslinimą, prilygindamas šias sumas bylinėjimosi išlaidoms. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad ieškovės turėtų išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus jokiais požymiais negalima susieti su bylinėjimosi išlaidomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos nebuvo susijusios su ginčo objektu dėl pažeistų teisių, šiomis išlaidomis nedengtos procesinių veiksmų byloje atlikimo išlaidos, t. y. jos nebuvo priemone ieškovei siekti teigiamo jai procesinio sprendimo byloje. Dėl nurodytų priežasčių teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovės prašymas priteisti išlaidas dėl kadastrinių matavimų atlikimo, atmestinas.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaidų už kadastrinių duomenų sutikslinimą priteisimo naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl išlaidų už kadastrinių duomenų sutikslinimą atlyginimo atmestinas, kita nutarties dalis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria iš atsakovių B. S. ir V. S. ieškovės S. S. naudai priteista po 926,67 Lt (devyni šimtai dvidešimt šeši litai, 67 ct) išlaidų už kadastrinių duomenų sutikslinimą ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės: ieškovės S. S. prašymą dėl išlaidų už kadastrinių duomenų sutikslinimą priteisimo atmesti.
Kitos nutarties dalies nekeisti.