Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00052-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.2; 3.2.6.5

2020 m. spalio 28 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal H. B. ieškinį R. B. dėl įpareigojimo išregistruoti neegzistuojantį statinį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas H. B. ieškiniu prašo įpareigoti R. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro R. B. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, buvusį (duomenys neskelbtini) . (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ir daiktines teises į jį, o atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, tokią teisę suteikti jam (ieškovui).

Ieškovas H. B. paaiškino, kad antstolės A. Mikulėnienės paskelbtų varžytinių metu įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , tačiau šiuo žemės sklypu negali naudotis, nes jame įregistruotas neegzistuojantis statinys. Kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pastato išregistravimo, tačiau gavo atsakymą, kad dėl pastato išregistravimo gali kreiptis turto savininkas, įgaliotas asmuo arba kitais atvejais – teismo sprendimu įpareigotas asmuo. Jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatas buvo nugriaustas 2009 m., teritorija sutvarkyta. Dėl pastato išregistravimo anksčiau bandė kalbėti su atsakovu, tačiau susitarti nepavyko.

Atsakovas R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkinamas.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančių duomenų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 44/627451) adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas žemės sklypas su statiniais – 0,8500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), nuosavybės teise priklausantis ieškovui H. B., ir 51,49 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), priklausantis atsakovui

R. B..

Ieškovas H. B. prašo įpareigoti atsakovą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro atsakovo nuosavybės teise įregistruotą gyvenamąjį namą tuo pagrindu, kad pastatas sunaikintas, o pastato registracija trukdo jam naudotis žemės sklypu. LR CK 4.254 str. 9 p. nustatyta, kad viešame registre, be kita ko, turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 9 p., nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, tame tarpe, buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – NTRN) 69 p. nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai, be kita ko, išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.

Statybos įstatymo 2 str. 51 d., LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 7 p. įtvirtinta, kad viena iš statinio statybos rūšių – statinio griovimas. Pagal minėto reglamento 8.5 p., statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tik nustačius statinio visiško sugriovimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, laikytina, kad statinys išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. vasario 20 d. rašte Nr. VILIN (12.5.13.)-737 nurodomus ir teismui pateiktus gyvenamojo namo (unikalus Nr. 8694-0165-4007, registro įrašo Nr. 44/627451), buvusio Švenčionių r. sav. Kazimieriškės k., kadastro duomenis, minėtas gyvenamasis namas sunaikintas.

NTRN 71 p. nustatyta nekilnojamojo daikto išregistravimo tvarka, kuri skiriasi priklausomai nuo to, ar daikto griovimui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ar nereikalingas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir Namų valdos techninės apskaitos kortelėje esančių duomenų nustatyta, kad gyvenamasis namas (adresas (duomenys neskelbtini) ), į kurį įregistruotos atsakovo R. B. nuosavybės teisės, priskiriamas prie nesudėtingų statinių, kadangi jo konstrukcijos požymiai ir techniniai parametrai – vieno aukšto pastatas, kurio bendras plotas 51,49 kv. m, 147 kub. m, aukštis 2,30 m – atitinka Statybos įstatymo 2 str. 30 p. apibrėžtą nesudėtingą statinį. Minėtame NTRN 71 p. nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti nereikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas jo nugriovimo ar žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas.

Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvęs ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamais namas sunaikintas – sunaikinimo faktas užfiksuotas kadastro ir registro dokumentuose, atsakovas buvusio statinio iš Nekilnojamojo turto registro neišregistruoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, visiškai sunaikinto statinio teisinė registracija negali suteikti papildomų teisių jo savininku viešame registre nurodytam asmeniui, tokio statinio registracijos panaikinimas savaime negali pažeisti tokio statinio savininku įregistruoto asmens nuosavybės teisių, tik užtikrina, kad viešame registre nebūtų tikrovės neatitinkančių duomenų (LAT 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Atsižvelgiant į į tai, kad neegzistuojančio statinio teisinė registracija ne tik neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidžia ieškovo teises, atsakovas įpareigojamas per nustatytą terminą išregistruoti sunaikintą statinį iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovas ilgą laiką nevykdo savo prievolės išregistruoti sunaikintą gyvenamąjį namą, todėl, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, teisė išregistruoti gyvenamąjį namą iš Nekilnojamojo turto registro suteikiama ieškovui (LR (273 str. 1 d., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 p.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Vadovaudamasis LR CK 4.254 str. 9 p., CPK 268, 269, 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), įregistruotą adresu (duomenys neskelbtini) , ir daiktines teises į šį gyvenamąjį namą.

Atsakovui R. B. per vieną mėnesį neįvykdžius sprendimo, suteikti H. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), įregistruotą adresu (duomenys neskelbtini) , ir R. B. nuosavybės teisę į šį gyvenamąjį namą.

Išieškoti iš R. B. 75 (septyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų H. B..

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.