Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjoms: Aidai Krukonienei, Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros, nuteistųjų G. J. , E. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 187 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė G. J. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. J. išteisintas dėl veikos, numatytos BK 24 str. 3 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 9 p. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 187 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. J. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. J. išteisintas dėl veikos, numatytos BK 24 str. 3 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 9 p. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Iš G. J. ir E. J. solidariai priteista 4143,68 Lt civiliam ieškovui UAB „Ergo Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2002 m. spalio 7 d., apie 21 val., Lenkijos Respublikoje, Krasnosielc – Pšašnyš, Makovo srityje, Mazovijos vaivadijoje, kelyje Nova Veis kryptimi link Krasnosielc, G. J. ir E. J. , būdamas neblaivus, veikdami bendrininkų grupėje, važiuodami automobiliu „BMW 525“ blokavo kelią automobiliui „Toyota avensis“, kuriuo važiavo N. L. ir V. G. , bei netrukus persekiojo tyčia šaunamuoju 9 mm ginklu šaudami ne mažiau devynis kartus į automobilį „Toyota avensis“ tikslu sustabdyti ir apiplėšti, pagrobti didelės vertės svetimą turtą – D. M. priklausantį automobilį „Toyota avensis“ 14 337 Lt vertės bei N. L. turėtus 22 000 eurų, V. G. 2610 eurų, 100 JAV dolerių, 10 Lenkijos zlotų, bendros 85 331,98 Lt užsienio valiutos vertės, persekiojant šaunamuoju ginklu šaudami kulka padarė V. G. aklą šautinę krūtinės sienos kairės pusės žaizdą ir tuo nesunkiai sutrikdė sveikatą, tačiau plėšimo neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo sulaikyti Lenkijos policijos pareigūnų.

Taip pat nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, G. J. ir E. J. , neturėdami leidimo, įgijo ir laikė nenustatytos markės 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą ir 9 mm kalibro ne mažiau 9 šaudmenis, kuriuos panaudojo 2002 m. spalio 7 d. apie 21 val. Lenkijos Respublikoje, Krasnosielc – Pšašnyš, Makovo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje, kelyje Nova Veis kryptimi link Krasnosielc, pasikėsinimo įvykdyti plėšimą metu, šaudami ne mažiau kaip devynis šūvius į priekyje važiuojantį D. M. priklausantį automobilį „Toyota avensis“, tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir padarė 4143,68 Lt turtinę žalą.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtų bausmių. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 180 str. 3 d., nebaigtas ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bei į ilgą kardomojo kalinimo laikotarpį, ir skyrė per švelnias bausmes. Prokuroras nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. 1p., 3 p., 5 p. numatytus reikalavimus, t.y., neįvertino padarytos veikos pavojingumo laipsnio (pasikėsinimas apiplėšti buvo padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą ir sužalojant nukentėjusįjį visuotinai pavojingu būdu, nusikalstama veika padaryta turint tikslą apiplėšti), nuteistųjų asmenybių (abu yra eilę kartų teisti už smurtinius nusikaltimus) ir to, kad byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta: nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, be to, E. J. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat prokuroras pažymi, kad skirdamas bausmes teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, kaltais neprisipažino ir dėl savo padarytų nusikaltimų nesigaili. Vadovaujantis BK 61 str., tokiu atveju nuteistiesiems turėjo būti paskirtos ne mažesnės nei įstatyme numatytų bausmių vidurkis bausmės motyvuojant, kad BK 180 str. 3 d. numatytas nusikaltimas yra nebaigtas ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje, be to, atsižvelgiant į ilgą kardomąjį kalinimą suėmimą.

Taip pat prokuroras teigia, kad teismas neteisingai įvertino nuteistųjų padarytų nusikaltimų sutaptį ir nepagrįstai pritaikė BK 63 str. 5 d. numatytą bausmių apėmimo būdą. Nusikaltimai, numatyti BK 180 str. 3 d. ir 278 str. 2 d., padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai ir jiems turėjo būti taikomas bausmių apėmimas pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. Skiriant galutinę bausmę turėjo būti taikomas BK 63 str. 4 d. numatytas bausmių sudėjimo būdas ir prie bausmių apėmimo būdu nustatytos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d. Remdamasis aukščiau išdėstytu, prokuroras prašo nuosprendį pakeisti ir skirti nuteistiesiems tokias bausmes:

G. J. : už veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. – septynerius metus, BK 253 str. 1 d. – ketverius metus, BK 187 str. 2 d. – trejus metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., subendrinti apėmimo būdu bausmes pagal BK 22 str. 180 str. 3 d., 187 str. 2 d. ir prie šios bausmės iš dalies pridėti bausmę už veiką, numatytą BK 253 str. 1 d. ir galutinę bausmę paskirti aštuonerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. J. : už veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. – septynerius metus, BK 253 str. 1 d. – ketverius metus, BK 187 str. 2 d. – trejus metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., subendrinti apėmimo būdu bausmes pagal BK 22 str. 180 str. 3 d., 187 str. 2 d. ir prie šios bausmės iš dalies pridėti bausmę už veiką, numatytą BK 253 str. 1 d., ir galutinę bausmę paskirti aštuonerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis G. J. prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo N. L. parodymais, kuriais remiantis jį ir V. G. aplenkė tamsios spalvos automobilis BMW, kurio kėbule nukentėjusysis įsidėmėjo ženklą „525 tds“, ertmę po galiniu buferiu, lipduką „LT“ ir Lietuvos Respublikos valstybinį numerį, kuriame buvo raidės „KH“. Nukentėjusysis parodė, kad nematė, kiek asmenų važiavo minėtu automobiliu, aplenkus automobilį pasigirdo šūviai. N. L. policijos poste nurodė į automobilį BMW kaip į panašų automobilį, kurio keleiviai surengė užpuolimą, tačiau nenurodė G. J. kaip asmens, kuris padarė nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis atpažino automobilį BMW kaip juos persekiojusį automobilį pagal modelio kėbulo formą, grafito spalvą, lipduką „LT“, būdingą įdubimą užpakaliniame buferyje, netipines posūkio lempas ir raides „KH“ valstybiniame numeryje. Automobilio parodymas atpažinti buvo atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, kadangi atpažintinas automobilis buvo pateiktas tarp žymiai mažesnių, be to, kitos markės, automobilių, kurie savo dydžiu bei forma neprilygo automobiliui BMW. Nukentėjusysis apie atpažintą automobilį tepasakė „panašus“.

Taip pat apeliantas teigia, kad jo kaltę teismas nepagrįstai grindė eksperto išvada, kurioje nurodoma, kad apelianto dešiniajame ir kairiajame delnuose yra keletas indikatyvinių dalelių, likusių po šūvio iš šaunamojo ginklo (GSR). Eksperto išvada nėra įrodymas, kadangi baudžiamojo proceso įstatymai apibrėžia sąvoką „ekspertizės aktas“. Be to, minėta eksperto išvada yra neinformatyvi – neaišku, kiek dalelių sudaro „keletą“, ar jų pakanka išvadai duoti, kokios tai dalelės (liepsnos, suodžių, parako, kt.), ką reiškia sutrumpinimas GSR, kaip vyko tyrimas, kaip vyko pėdsakų ir kontrolinių mėginių paėmimas. G. J. nurodo, kad automobilio BMW salone ir kėbulo išorėje šūvio pėdsakų nebuvo ieškoma. Ekspertas nurodo, kad indikatyvinių dalelių rasta tiek ant G. J. , tiek ant nuteistojo E. J. abiejų rankų, tačiau teismas nustatė, kad apeliantas vairavo automobilį, todėl šūvių pėdsakai ant abiejų apeliantų delnų negali būti vienodi, kadangi remiantis nuosprendžiu, vienas asmuo vairavo, o kitas šaudė. Apeliantas pažymi, kad kiti teismo nurodomi jo kaltės įrodymai – E. J. parodymai, A.Rasimo parodymai, kratos protokolai, objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada bei pranešimai - jo kaltės neįrodo.

Nuteistasis E. J. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir jį išteisinti, kadangi byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas rėmėsi tik spėjimais ir įrodymais, kurie nebuvo patikrinti bei išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo N. L. parodymais, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis nematė, kiek ir kokie žmonės važiavo jo matytame automobilyje, kokiu ginklu, kiek kartų ir per kurį langą buvo šaudoma. N. L. nepatvirtino, kad buvo šaudoma būtent iš to automobilio, kuriame apeliantas buvo sulaikytas, be to, nukentėjusysis gerai neįsidėmėjo persekiojusio automobilio, todėl teismas negalėjo pripažinti apelianto kaltę patvirtinančiu įrodymu automobilio atpažinimo protokolo. Atpažinimo metu N. L. tarp kitų mažalitražinių Lenkijos gamybos automobilių atpažinimui buvo pateiktas vienintelis automobilis BMW su Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais, todėl šis procesinis veiksmas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų.

Apeliantas teigia, jog jo kaltės neįrodo ir įvykio vietos protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiųjų persekiojimo kelio atkarpoje nieko nerasta, nors apžiūrėta tuoj po įvykio. Kratos ir automobilio apžiūros metu ginklas nebuvo rastas, tai įrodo apelianto nekaltumą. Byloje esanti eksperto išvada patvirtina, kad Lenkijos gilzių ir kulkų archyvuose nėra tapataus vamzdžio kulkų, Lietuvos KTC neatskleistų nusikaltimų kulkų ir tūtelių kolekcijoje atitinkančių 5 apžiūrėtas kulkas taip pat nėra. Remiantis BPK reikalavimais, nuosprendis gali būti grindžiamas tik įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie laikomi įrodymais baudžiamajame procese, jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios, teismas savo išvadas turi grįsti tik patikimais įrodymais. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Lenkijos Respublikoje vadovaujantis Lenkijos Respublikos įstatymais, Lietuvoje jokie įrodymai nebuvo renkami ar tiriami, todėl teismas privalėjo ypatingai kruopščiai ištirti ir patikrinti, ar galima šiuos duomenis pripažinti įrodymais ir jais remtis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal BPK 20 str. 4 d., teismas turi nustatyti, ar užsienio valstybėje surinkti įrodymai buvo gauti nepažeidžiant visuotinai pripažintų žmogaus teisių apsaugos standartų. E. J. nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus iškviesti ir apklausti teismo posėdyje Lenkijos specialistus ir kitus liudytojus. Lenkijos Respublikoje atlikti proceso veiksmai apeliantui buvo nesuprantami, nes vyko lenkų kalba, o tai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. a) punktą. Be to, teismas netyrė apelianto nuoseklių parodymų, o minėti baudžiamojo proceso pažeidimai atėmė iš apelianto teisę gintis nuo pateikto kaltinimo.

Taip pat E. J. prašo teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas pažeidė BK 54 str. reikalavimus ir neatsižvelgė į tai, kad apeliantas vienas išlaiko mažametę dukrą, kurios motina yra nežinia kur dingusi. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, dukra liks be pragyvenimo lėšų ir priežiūros. Skirdamas pačią griežčiausią bausmę teismas pažeidė teisingos bausmės principą, kadangi neatsižvelgė į galimybę skirti kitą bausmės rūšį, į jo šeimyninę padėtį, į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad įstatymo numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai.

Bylos nagrinėjime dalyvaujanti prokurorė prašo prokuroro apeliacinį skundą iš dalies patenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji G. J. ir E. J. bei jų gynėjos prašo nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro atmesti.

Nuteistųjų G. J. ir E. J. apeliaciniai skundai atmestini, o prokuroro tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas pagrįstai G. J. ir E. J. pripažino kaltais pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., 253 str. 1 d. bei 187 str. 2 d. Teismas teisingai nustatė tikrąsias bylos aplinkybes, joje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų.

Nuteistieji G. J. ir E. J. nesutikdami su apygardos teismo nuosprendžiu savo apeliaciniuose skunduose vienodai teigia, kad teismas nustatydamas jų kaltę nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo N. L. parodymais bei protokolu, kuriame užfiksuota automobilio BMW atpažinimo procedūra. Tačiau nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo N. L. parodymų patikimumu. Šio nukentėjusiojo parodymai visose apklausose buvo vienodi ir kategoriški. Jie visiškai patvirtinami kitais byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. N. L. parodė, kad Lenkijoje jo vairuojamą automobilį ,,Tojota avensis" užpuolė automobiliu BMW važiavę asmenys. Iš pradžių N. L. vairuojamą automobilį buvo bandoma sustabdyti manevruojant automobiliu BMW, o vėliau šiuo automobiliu važiavę asmenys ėmė šaudyti į ,,Tojota avensis". Užpuolimo metu buvo peršautas kartu su N. L. važiavęs V. G. . Be to, N. L. paaiškino, kad gerai įsidėmėjo BMW automobilio kėbulo tipą, spalvą, lietuviškų numerių raides ,,KH", lipduką su raidėmis ,,LT", baltos spalvos posūkių lemputes, ertmę užpakaliniame automobilio bamperyje. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad po įvykio automobilis BMW ir juo važiavę apeliantai buvo sulaikyti, automobilis apžiūrėtas. Iš jo apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad sulaikytojo automobilio BMW bendrieji bei individualūs požymiai visiškai sutapo su tais, kuriuos užpuolimo metu įsidėmėjo ir savo parodymuose nurodė nukentėjusysis N. L. . Be to N. L. parodymai, kad iš automobilio BMW buvo šaudoma, patvirtinami automobilio ,,Tojota avensis" apžiūros protokolo bei nukentėjusiojo V. G. teismo medicinos specialisto išvados Nr. 317-1034/03 (t. 1 b.l. 47-49, 55-57, 69-73, t. 2 b.l. 65-66) duomenimis. Jais nustatyta, kad nukentėjusiųjų automobilyje užfiksuotos devynios kulkų įėjimo angos, jame rastos keturios kulkos. Užpuolimo metu V. G. buvo sužalotas šaunant šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka, vieno šūvio pasekoje.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, jog nukentėjusieji nematė automobilyje BMW važiavusių juos užpuolusių bei iš jo šaudžiusių asmenų. Tačiau tai nereiškia, kad byloje nėra pakankamai surinkta kitokių apeliantų kaltę patvirtinančių įrodymų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji buvo persekiojami iki Pšašnyš miestelio Lenkijoje. Atvykę į šį miestelį jie iš karto kreipėsi į miestelio gatvėse budėjusius policijos pareigūnus - paaiškino, kad buvo užpulti, nurodė užpuolikų automobilio požymius. Dar besikalbant su policijos pareigūnais, N. L. pamatė pravažiuojantį BMW automobilį, jį atpažino ir nurodė policininkams. Juo važiavę nuteistieji G. J. ir E. J. ir buvo sulaikyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš sulaikymą, t.y. įvykio metu šiuo nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiojo atpažintu, automobiliu būtų važiavę kiti asmenys, o apeliantai į jį įlipę vėliau, jau po šio automobilio panaudojimo užpuolimo metu. Tokios aplinkybės nenurodo ir patys apeliantai. Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus, atkreipia dėmesį ir į tas aplinkybes, kad nukentėjusysis įsidėmėjo ir policijos pareigūnams nurodė ne vien tik bendro pobūdžio automobilio požymius, bet ir visiškai individualius. Nuo užpuolimo iki automobilio ir juo važiavusių asmenų sulaikymo praėjo trumpas laiko tarpas - apie penkiolika minučių.

Iš apeliantų paimto automobilio BMW atpažinimo procedūra kaip ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikta Lenkijos Respublikoje, todėl, suprantama, pagal tos šalies procesinius įstatymus. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistųjų automobilis nukentėjusiesiems būtų buvęs parodytas atpažinti pažeidžiant šį procesinį veiksmą reglamentuojančius Lenkijos Respublikos įstatymus. Kita vertus, nukentėjusysis N. L. užpuolikų automobilį BMW atpažino tuoj pat po užpuolimo, kuomet pamatė jį Pšašnyšo miestelyje ir nurodė policijos pareigūnams. Taigi, tokioje situacijoje oficialus atpažinimas buvo daugiau formalus procesinis veiksmas, tačiau ir jo rezultatai patvirtino reikšmingas bylai aplinkybes.

Nustatydamas G. J. ir E. J. kaltę nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino šūvio pėdsakų tyrimo ekspertizės išvadą. Ja nustatyta, kad ant E. J. dešinio ir kairio delno, striukės bei kelnių, o G. J. dešinio ir kairio delno yra keletas indikatyvinių (nurodančiųjų) dalelių, likusių po šūvių iš šaunamojo ginklo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas paaiškino, kad šios dalelės aplinkoje pasklinda po šūvio iš šaunamojo ginklo. Dalelių sudėtis unikali, todėl net minimalaus jų kiekio suradimas duoda pagrindą absoliučiai kategoriškai išvadai, jog buvo surasti šūvio pėdsakai. Ekspertas taip pat paaiškino, kad šūvio dalelės (GSR) dėl savo fizinių savybių pasklinda po šūvio tolygiai į visas puses. Šaudant, iškišus ranką su ginklu iš važiuojančio automobilio, dėl oro srautų turbulencijos, šūvio dalelės neišvengiamai turėjo patekti ir į automobilio vidų, o tuo pačiu ir ant automobilio vairuotojo rankų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minimos ekspertizėse išvados teisingumu. Ši išvada neabejotinai patvirtina faktą, jog G. J. ir E. J. persekiodami nukentėjusiųjų automobilį panaudojo šaunamąjį ginklą. Kuris iš jų užpuolimo metu paleido šūvius byloje nenustatyta. Tačiau jų nusikalstamos veikos kvalifikavimui tai ir nėra būtina. Abu jie veikė vieninga tyčia turėdami bendrą tikslą užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, vienas kito veiksmus matė, suprato ir vienas kitam padėjo siekiant bendro rezultato.

Nepagrįstai nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad jo nekaltumas įrodytas įvykio vietos apžiūros bei kratos ir automobilio apžiūros protokolų duomenimis, nes juose užfiksuota, kad nebuvo surasti ginklai bei gilzės. Tačiau nuteistųjų automobilis ir jie patys nebuvo sulaikyti įvykio vietoje nusikaltimo darymo metu. Iš bylos įrodymų matyti, kad nukentėjusiuosius persekiojęs nuteistųjų automobilis BMW prieš Pšašnyšo miestelį atsiliko ir į jį įvažiavo praėjus po įvykio apie 15 minučių laiko tarpui. Šio laiko visiškai pakako imtis reikiamų priemonių ginklui bei šovinių tūtelėms, jei jos liko automobilyje, paslėpti. Tuščios šovinių tūtelės galėjo būti ir nesurastos dėl didelio paieškos ploto, ar nepakankamai kruopščiai atliktos paieškos. Tai, kad iš automobilio ,,Tojota avensis" išimtas kulkas nepavyko identifikuoti lyginant jas su Lenkijos bei Lietuvos archyvuose saugomais kulkų bei tūtelių pavyzdžių duomenimis, patvirtina tik tą faktą, jog sukauptose archyvų kolekcijose nėra duomenų, kad tas pats ginklas būtų buvęs panaudotas darant kitus nusikaltimus.

Iš G. J. bei E. J. apklausos protokolų matyti, kad jų apklausose dalyvavo vertėjas, mokantis lenkų bei rusų kalbas. Abu apeliantai apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog rusų kalbą jie moka pakankamai gerai, kad galėtų suvokti su jais atliekamų veiksmų prasmę. Nuteistųjų teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo garantuojama teisė dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose per vertėją. Taigi, priešingai nei teigiama E. J. apeliaciniame skunde visuotinai pripažinti žmogaus teisių apsaugos standartai pažeisti nebuvo.

Visiškai nemotyvuotas teiginys E. J. apeliaciniame skunde, jog buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už veiksmus, kurie jam pareikštame kaltinime nurodyti nepakankamai konkrečiai. Jo apklausos protokolų turinys neduoda pagrindo tokiam teigimui. Iš E. J. parodymų matyti, kad jis visiškai suprato kuo yra kaltinamas ir naudodamasis savo procesinėmis teisėmis nuo pareikštų kaltinimų gynėsi.

E. J. paskirtoji bausmė savo dydžiu nėra akivaizdžiai per griežta kaip tai nurodoma jo apeliaciniame skunde. E. J. pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, o jos vidurkis šešeri metai. Byloje nenustatyta E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo nusikalstami veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Esant paminėtoms aplinkybėms E. J. paskirtoji ketverių metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai per griežta ir todėl neteisinga nelaikytina. Tuo pačiu teisėjų kolegija atsakydama į nuteistojo .Jakučio apeliacinio skundo argumentus, remiantis kuriais prašoma sušvelninti jam paskirtąją bausmę, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino savanoriškas nusikaltimo paskatas bei girtumą ir į jas atsižvelgė paskirdamas bausmę. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos dėl motyvų, kurie detaliau aptarti žemiau pateikiant motyvuotas išvadas dėl prokuroro paduoto apeliacinio skundo. Net ir jų pašalinimas savaime neduoda pakankamo pagrindo sušvelninti apeliantams paskirtąsias bausmes, nes kaltininkui skirtinos bausmės griežtumą nulemia ne vien atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, bet jų visuma numatyta BK 54 str. bei kituose BK VIII skyriaus straipsniuose.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Jame pagrįstai teigiama, jog nuosprendį priėmęs teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas bausmes paskirtas G. J. ir E. J. . Nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. ir pagal BK 187 str. 2 d. padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p. jos teisingai subendrintos apėmimo būdu.

Tačiau nusikalstama veika numatyta BK 253 str. 1 d. padaryta nesant idealiosios sutapties požymių, o pagal savo pavojingumą labai nesiskiria nuo pavojingumo veikos, numatytos BK 180 str. 3 d. : vienos priskiriamos prie sunkių, o kitos prie apysunkių nusikaltimų. Todėl teismas bendrindamas bausmę, paskirtą pagal BK 253 str. 1 d., su kitomis bausmėmis privalėjo taikyti BK 63 str. 4 ir 6 dalyse numatytas taisykles, numatančias bausmių subendrinimą dalinio ar visiško sudėjimo būdu.

Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su apygardos teismo išvadomis dėl byloje numatytų nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir jomis grindžiamais prokuratūros apeliacinio skundo motyvais prašant sugriežtinti nuteistiesiems paskirtąsias bausmes.

Turtinio pobūdžio nusikaltimuose, kai svetimas turtas neteisėtai užvaldomas turint tikslą juo pasinaudoti, visuomet veikiama iš savanaudiškų paskatų. Todėl, šiuo atveju savanaudiškos paskatos, būdamos vienu iš plėšimo subjektyviosios pusės elementų, nepagrįstai išskirtos iš plėšimo požymių visumos, pripažįstant jas dar ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Pagal BK 60 str. 1 d. 9 p. apsvaigimas nuo alkoholio kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tuomet kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. G. J. ir E. J. įvykdytų nusikaltimų pobūdis, byloje nustatytos jų įvykdymo aplinkybės rodo, kad nukentėjusiųjų užpuolimas siekiant juos apiplėšti buvo iš anksto suplanuotas. Nusikalstamas sumanymas nekilo staiga ir nebuvo staiga realizuotas dėl girtumo nesugebant tinkamai kontroliuoti savo veiksmų. Todėl girtumas nuteistajam E. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su prokuroro argumentais apeliaciniame skunde, jog nuteistiems griežtesnės bausmės skirtinos dėl to, kad šie tardymo metu parodymų nedavė, teisme kaltais neprisipažino, klaidino teismą, dėl padarytų nusikaltimų nesigaili. Šios aplinkybės negali būti pripažintos, vertinant kaltininkų elgesį, bloginančiomis jų padėtį, nes teisė į gynybą kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. bei Baudžiamojo proceso kodekso 10 str., gali būti naudojama bet kokioje formoje patogiausioje kaltininkui, taip pat ir tomis formomis, kuriomis buvo naudojamasi šioje byloje.

Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad apygardos teismas paskirdamas bausmę nuteistiesiems G. J. ir E. J. pagal 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. nepakankamai atsižvelgė į padarytojo nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe. Minimas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Abu kaltininkai anksčiau buvo teisiami už padarytas nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė vertintina, kaip juos neigiamai charakterizuojanti.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir tai, kad nusikalstama veika numatyta BPK 180 str. 3 d. nutrūko pasikėsinimo stadijoje, G. J. ir E. J. skirtina bausmė artima pritaikyto baudžiamojo įstatymo vidurkiui, tačiau jo neviršijanti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti:

G. J. pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmę, paskirtą pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 187 str. 2 d. ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Remiantis BK 63 str. 4 d. paskirtąją bausmę, iš dalies sudedant, subendrinti su bausme paskirta pagal BK 253 str. 1 d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

E. J. pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmę, paskirtą pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 187 str. 2 d. ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Remiantis BK 63 str. 4 d. paskirtąją bausmę, iš dalies sudedant, subendrinti su bausme paskirta pagal BK 253 str. 1 d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų G. J. ir E. J. apeliacinius skundus atmesti.