- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- e1-312-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40907-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40907-22 ir baudžiamąją bylą, kurioje:
R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,
E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. B. ir E. R. veikdami kartu tyčia sugadino svetimą turtą, būtent: 2022 m. spalio 12 d., apie 13.00 val., būdami buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), balkone, tyčia metė per balkoną į lauką baldus, o krisdami baldai kliudė žemiau esančio buto balkono langą bei jį sugadino, tokiu būdu sugadino svetimą – nukentėjusiajai Z. U. priklausantį turtą adresu (duomenys neskelbtini) – suskaldė balkono lango stiklą, lango rėmą ir sugadino mechanizmą, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajai Z. U. 675,18 Eur turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamųjų R. B. ir E. R. kaltė įrodoma jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. nurodė, kad 2022 m. spalio 12 d., prieš pietus, galėjo būti apie 10 val. kartu su draugu E. R. nuėjo pas pažįstamą R. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi ji prašė padėti jai sutvarkyti viską, t. y. iš buto išmesti baldus, kadangi atvažiuos mašina ir viską išveš. Ji buvo nusprendusi remontuoti butą, todėl buvo jau ne pirma diena, kai jie iš jos buto nešė baldus, metė per balkoną, o paskui ji susirasdavo mašiną, kad išvežtų su priekaba. Tą dieną, t. y. 2022 m. spalio 12 d. jie išsiardė spintą, išėmė duris ir metė per balkoną viską, kad nereikėtų laipioti aukštyn, žemyn. Mesdami duris negirdėjo, kad kas nors būtų dužę ar kur būtų kliuvę. R. K. balkonas neįstiklintas, todėl kliūčių mesti nebuvo, jie tiesiog paimdavo metamas duris – vienas už vieno galo, kitas už kito ir mesdavo jas tolyn nuo balkono. Kad metamos durys ar koks kitas baldas pataikys kaimynams į langus net nepagalvojo, bet turbūt buvo vėjas ir galėjo būti pasipriešinimas, nes jie tikrai viską metė naudodami jėgą. Kad išdužo langas, sužinojo kai atvyko pareigūnai ir pasakė, kad „prisidirbo“. Tuo metu jie jau buvo pradėję vartoti alkoholį, tai darė R. K. virtuvėje, ji buvo trumpam išėjusi į parduotuvę. Ji tą dieną tikrai nebuvo gėrusi alkoholio, nes vartoja kažkokius vaistus. Viską, ką jie darė, darė jos prašymu, nes norėjo jai padėti. Ji jiems duodavo valgyti, parūkyti, už tai, kad jai padeda. Tikrai negalvojo, kad išdauš tą langą, mesdami nepagalvojo, kad taip gali nutikti, nes prieš tai metė tuos baldus ir nieko nenutiko, o kodėl tądien taip gavosi, sunku pasakyti. Jam sakė, kad už langą reikia sumokėti apie 800 eurų, tačiau nelabai supranta, iš kur tokie pinigai gali būti. Kadangi nedirba, neturi tiek pinigų žalai atlyginti. Nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų, sukelti žalos kitiems žmonėms tikrai nenorėjo.
4. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. R. nurodė, kad su R. B. tą dieną, kaip parašyta įtarime, t. y. 2022 m. spalio 12 d., galėjo būti apie 10 val., nuėjo pas pažįstamą R. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), jos buto numerio nepamena, ketvirtas aukštas, butas kairėje. Ji darėsi bute remontą ir prašė pagalbos, todėl jie kelias dienas iš eilės ėjo pas ją padėti sutvarkyti viską. Jie padėjo iš buto išnešti ir išmesti baldus, kadangi atvažiuodavo mašina ir viską išveždavo. Kad nereikėtų jiems laipioti aukštyn, žemyn į ketvirtą aukštą, metė viską per balkoną, o paskui ji susirasdavo mašiną, kad viską išvežtų su priekaba. Tą dieną, kai išdužo kaimynų langas, jie su R. B. išsiardė spintą, išėmė duris ir metė viską per balkoną. Mesdami duris negirdėjo, kad kas nors būtų dužę ar kur būtų kliuvę, ar dar kas būtų nutikę. Metamus daiktus jiedu tiesiog paimdavo vienas – už vieno galo, kitas – už kito ir mesdavo tolyn nuo balkono. R. K. balkonas neįstiklintas, tad užsimodavo ir mesdavo tolyn. Kad metamas daiktas pataikys kaimynams į langus, net nepagalvojo, gal tą dieną koks vėjas buvo ar kas, kad taip nutiko, nes prieš tai kiek metė, nieko nebuvo panašaus, niekam nieko neišdaužė, nesugadino. Kad išdužo langas sužinojo, kai atvyko pareigūnai ir pasakė, kad „prisidirbo“. Tuo metu jie jau buvo pradėję vartoti alkoholį, tai darė R. K. virtuvėje. Kai jie metė tuos baldus, ji buvo vienu metu išėjusi į parduotuvę ir grįžo prieš atvykstant pareigūnams. Ji tą dieną negėrė su jais, nes geria kažkokius vaistus. Viską darė jos prašymu, nes norėjo jai padėti susitvarkyti butą. Už pagalbą ji jiems duodavo valgyti, parūkyti. Tikrai nepagalvojo, kad išdauš tą langą, nepagalvojo, kad taip gali nutikti, nes prieš tai metė ir nieko nenutiko. Tikrai ne iš blogos valios taip nutiko, ne specialiai. Jam sakė, kad už langą reikia sumokėti apie 800 eurų, tačiau nelabai supranta, iš kur tokie pinigai gali būti. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė ir nepagalvoję metė tas duris.
5. Nukentėjusioji Z. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. spalio 12 d., apie 13 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos sugyventinis R. V.. Įėjęs į kambarį, kuriame yra balkonas, jis pastebėjo, kad balkono langas yra atviras, nors išeidami ryte tikrai langus uždarė, bei priėjęs arčiau pamatė, kad yra išdaužtas balkono lango stiklo paketas. Tai pamatęs paskambino jai ir pasakė, kas nutiko. Už 5-10 minučių ji grįžo į namus, nes butas priklauso jai. Tik įėjusią į laiptinę, ją pasikvietė kaimynė iš pirmo aukšto, jei gerai prisimena, iš (duomenys neskelbtini) buto, jos vardo ir pavardės nežino. Ši paaiškino, kad balkono lango stiklą išdaužė kažkas, kas iš R. K. buto, esančio ketvirtame aukšte, mėtė daiktus per balkoną, nes už namo pilna baldų ir stiklų. Tai buvo ne pirmas kartas, kai kaimynė iš ketvirto aukšto elgiasi šitaip, t. y. mėto daiktus, baldus ir pan., jau ne kartą su ja buvo kalbėta dėl to. Pamatęs, kas įvyko, sugyventinis R. V. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nufotografavo įvykio vietą, langą, išmėtytus daiktus už namo ant žolyno, bei nuėjo pas kaimynę į ketvirtą aukštą. Jai būnant lauke su policijos pareigūnais, prie jų priėjusi R. K. paaiškino, kad buvo išėjusi į parduotuvę, o bute likę asmenys mėtė per balkoną įvairius daiktus ir išgirdo stiklo dužimo garsą. Ji tvirtino sakiusi nemėtyti baldų, bet, neva, jie tingėjo vaikščioti aukštyn ir žemyn, todėl mėtė juos. Po to būtų surinkę, nors kaip jau sakė, tai ne pirmas kartas ir baldų, kurie būdavo išmetami, niekas nesurinkdavo kurį laiką, jie mėtydavosi savaitę ar dvi. Tą pačią dieną dar kalbėjosi su ja apie įvykį ir ji siūlė atlyginti padarytą žalą, tačiau kuomet pasakė, kad žala gali būti keli šimtai eurų, ši nebuvo nei atėjusi, nei siūlė žalą atlyginti. Jos buto balkonas buvo įstiklintas 2018 m., visus stiklinimo darbus atlikto įmonė (duomenys neskelbtini), todėl po šio įvykio kreipėsi į tą pačią įmonę dėl darbų atlikimo, t. y. stiklo paketo pakeitimo. 2022 m. spalio 16 d. į namus atvyko minėtos įmonės darbuotojai, kurie viską apsižiūrėjo ir išsimatavo. Jie pasakė, kad apie viską informuos vėliau bei nurodys kainą. 2022 m. spalio 19 d. sulaukė įmonės darbuotojo skambučio, kad visa darbų suma bus apie 816 Eur. Tokią žalą įmonė paskaičiavo todėl, kad bus keičiamas visas stiklo paketas, be to, kai metamas daiktas kliudė langą, jį atidarė „jėga“, dėl ko buvo sugadintas mechanizmas bei suskaldytas lango rėmas, todėl tokia darbų kaina ir ji niekaip negali būti mažesnė, nes neįmanoma sutvarkyti tik vienos dalies, turi būti keičiama viskas. Iš pradžių ir draudimo bendrovė nesutiko atlyginti tokios žalos, reikalavo, kad būtų keičiamas tik vieno lango stiklo paketas, tačiau įmonė draudimui pateikė informaciją, kodėl padaryta turtinė žala yra tokia ir dėl ko turi būti keičiama viskas ir negali būti kitaip. Jos žiniomis, draudimo bendrovė atlygins visą padarytą turtinę žalą, bent jau taip nurodė šią dieną. 2022 m. spalio 26 d. gavo minėtos įmonės darbų sąmatą, kurioje nurodoma, kad visų darbų suma būtų 817,96 Eur, kurią pateiks prie tyrimo medžiagos. Balkoną įsistiklino prieš 4 metus, balkono langui taupė 5-erius metus, kadangi yra dirbanti, tačiau jos darbo užmokestis nedidelis – gauna minimalų atlyginimą, iš kurio reikia sumokėti mokesčius, išgyventi ir pan., todėl realiai tokios sumos, kokią suskaičiavo už keičiamą langą, ji sumokėti negalėtų nei iškart, nei per kelis mėnesius, tam turėtų taupyti, kiekvieną mėnesį atsidėdama po tam tikrą sumą pinigų, gal metus ar netgi daugiau. Dėl to jai padaryta žala, t. y. 817,96 Eur, yra didelė ir jei jos neatlygintų draudimo bendrovė, būtų blogai. Kadangi kaimynė ir toliau elgiasi taip pat, t. y. iš jos buto ir toliau yra mėtomi baldai per balkoną, nežino, kada vėl nutiks toks pat įvykis, jei tai nutiks ne jai, tai gal kažkam kitam. Jos supratimu, kaimynė dėl šito nepasimokė ir nesuprato, kad tokiais veiksmais gali bet kada padaryti žalą kaimynams, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti tuos asmenis, kurie mėtė baldus tą dieną ir taip sugadino jai priklausantį turtą, įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, ją suprato, ieškinio nereikš, nes jei padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė.?
5.1. Papildomai apklausta nukentėjusioji Z. U. nurodė, kad jos būstas, adresu (duomenys neskelbtini), yra draustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl padarytą žalą jai atlygino draudimo bendrovė. 2022 m. gruodžio 12 d. jai buvo išmokėti 776,00 Eur. Kadangi žala yra atlyginta, byloje civilinio ieškinio nereikš. Tik nori, kad asmenys, kurie sugadino jos balkoną, būtų nubausti įstatymų numatyta tvarka.
2. Liudytoja R. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. spalio 12 d. iš pat ryto buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai apie 12 val. į namus atėjo pažįstami E. R. ir R. B.. Prisimena, kad jie buvo „šilti“, t. y. matėsi, kad yra truputį vartoję alkoholio. Kadangi bute darėsi remontus, todėl namuose keitė baldus ir buvo išardžiusi seną spintą, taip pat išėmusi senas virtuvės ir svetainės duris, o be jų buvo ir kitų nereikalingų baldų dalių, kurias reikėjo išnešti prie konteinerio. Gyvena viena, todėl nėra, kas jai padeda, o išnešti pačiai minėtus baldus jai būtų per sunku, ypač iš ketvirto aukšto, todėl tą kartą pagalbos paprašė jų ir šie sutiko. Pažadėjo, kad už pagalbą jiems iš parduotuvės parneš alaus. Pamena, kad jai išeinant iš buto jiedu baldus nešė pro laiptinę, todėl nieko blogo neįtarė. Praėjus gal 15-20 minučių ji grįžo į namus ir abu rado sėdinčius virtuvėje. Jai pasakė, kad dalį baldų išmetė pro balkoną, tiesiai ant žolyno, o po to eis viską surinkti ir padės prie konteinerio. Tai išgirdusi paklausė, kokias nesąmones jie sugalvojo daryti be jos ir tuo metu pro virtuvės langą pamatė, kad į daugiabučio namo kiemą atvyko policijos pareigūnų automobilis. Pamena, kad pokalbio metu kažkuris iš jų pasakė, jog tikriausiai mesdami daiktus išdaužė apačioje esančio buto balkono lango stiklą, nes girdėjo stiklo dūžį. Jai nepatikėjo, nes pagalvojo, kad kaimynai jau būtų atėję pas juos aiškintis situacijos. Tai išgirdusi pati išėjo į lauką pasikalbėti su pareigūnais ir paaiškinti, kas nutiko. Iš karto po įvykio kalbėjo su apačioje gyvenančia kaimyne Z. U., kurios atsiprašė ir pasakė, kad galės atlyginti padarytą žalą, nes atsitiko nelaimingas atsitikimas, niekas to specialiai padaryti nenorėjo. Galvojo, kad žala bus apie 100 Eur, tačiau vėliau sužinojo, kad žala gali būti keli šimtai eurų, o tokių pinigų ji neturi, tuo labiau, kad langą išdaužė ne ji, o kažkuris iš vyrų. Žino, kad jiedu kaimynei žalos neatlygino.
3. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40907-22 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pradėtas 2022 m. spalio 21 d. pagal Z. U. protokolą-pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2022 m. spalio 12 d., apie 13 val. jos sugyventinis R. V. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjęs į butą pastebėjo, kad yra išdaužtas balkono lango stiklo paketas. Tai pastebėjęs paskambino jai, pasakė, kas nutiko ir ji pati už 5-10 min. jau buvo namuose. Pamena, kad įėjusią į laiptinę, ją pasikvietė kaimynė iš pirmo aukšto, kuri paaiškino, kad balkono lango stiklą išdaužė kažkas iš R. K. buto, esančio ketvirtame aukšte. Tik pastebėjęs išdaužtą balkono lango stiklą jos sugyventinis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nusifotografavo įvykio vietą, langą, išmėtytus daiktus už namo ant žolyno. Jos supratimu, balkono lango stiklas buvo išdaužtas dėl to, kad iš kaimynės buto buvo mėtomi įvairūs namų apyvokos daiktai, kurie galimai kliudė lango stiklą ir jį išdaužė. Prisimena, kad būnant lauke su policijos pareigūnais, prie jų priėjo kaimynė ir paaiškino, kad buvo išėjusi į parduotuvę, o bute likę asmenys mėtė pro jos balkoną įvairius daiktus bei išgirdo stiklo dužimo garsą. Tą pačią dieną dar kalbėjosi su ta kaimyne apie įvykį ir ši siūlė padarytą žalą atlyginti. Tačiau išgirdusi, kad žala gali būti keli šimtai eurų, suprato, kad tokios žalos neturės kaip atlyginti. Jos buto balkonas buvo įstiklintas 2018 m., o visus darbus atlikto įmonė (duomenys neskelbtini), todėl ji ir kreipėsi į tą pačią įmonę dėl darbų atlikimo. 2022 m. spalio 16 d. į namus atvyko minėtos įmonės darbuotojai, kurie, viską apsižiūrėję ir išsimatavę langą, nurodė, kad apie tolimesnius darbus ir visą darbų kainą informuos papildomai. 2022 m. spalio 19 d. ji sulaukė įmonės darbuotojo skambučio, kad visa darbų suma bus apie 816 Eur. Tokią žalą paskaičiavo įmonė todėl, kad bus keičiamas visas stiklo paketas. Turtas draustas „Lietuvos draudime“. Šiuo metu neturi darbų sąmatos, todėl ją pateiks tyrimo eigoje, tuomet ir bus aiški visa jai padaryta turtinė žala.
4. 2022 m. spalio 24 d. apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, jog buto balkone yra atidarytas (galimai išplėštas) plastikinis balkono langas, jo stiklas išdaužtas, apgadintas lango rėmas. Pro balkoną langą matyti ant žolyno išmėtytos galimai medinių baldų dalys.
5. Iš AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. gruodžio 29 d. pranešimo matyti, kad dėl 2022 m. spalio 12 d. dėl padarytos žalos Z U., adresu (duomenys neskelbtini), atlyginta 776,00 Eur žala.
10. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.
11. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 187 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir R. B., E. R. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. B. ir E. R. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, kiti rašytiniai įrodymai. R. B. ir E. R. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi jie kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia metė per balkoną į lauką baldus, kurie krisdami kliudė ir sugadino žemiau esančio, nukentėjusiajai Z. U. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono lango stiklą, rėmą ir mechanizmą, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajai Z. U. 675,18 Eur. Kaltinamieji nenumatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
12. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. R. B. ir E. R. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.
13. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.
14. Prokurorė prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. B. kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; E. R. pripažinti kaltu ir skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
15. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
16. R. B. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Anksčiau dukart teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka per pastaruosius 1 metus baustas už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar gydytas. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
17. E. R. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Anksčiau dukart teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka per pastaruosius 1 metus baustas kartą, administracinė nuobauda galioja, nedirba. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar gydytas. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
18. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji neginčijo, nustatytą kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes – tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek jas padariusius asmenis apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė kaltinamiesiems mažintina vienu trečdaliu.
19. R. B. ir E. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. B. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. R. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamiesiems R. B. ir E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti R. B. ir E. R., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamuosius, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.