Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., gynėjui advokatui J. K., nukentėjusiajam M. Š., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. Š., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, darbingas visiškai, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2018 m. balandžio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 5 mėn. viešųjų darbų, 2) 2018 m. birželio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo, 3) 2018 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64, 64¹ straipsnius – 90 parų arešto (bausmę atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis R. Š. 2019 m. kovo 17 d., apie 1.50 val. bendro buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus buitinio pobūdžio ginčui dėl suvartoto be jo žinios jo maisto, tyčia tris kartus sudavė kumščiu ir spyrė koja į veidą šeimos nariui – broliui M. Š., sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis R. Š. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleistas iš sulaikymo, atsiprašęs ir patį nukentėjusįjį savo brolį, šis jam atleidęs, jie susitaikę, nuo įvykio nakties nebesipyksta. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dienos rytą, rengdamasis vakare atšvęsti gimtadienį, į bendrą su broliu butą atsinešęs pasiliko maisto produktų, o vakare į butą pasikvietė pažįstamą liudytoją J. K. ir su ja šventė gimtadienį, gėrė stiprų 7 proc. alų, jo pats išgėrė apie 4 litrus, buvo gėręs alkoholio jau iki tol, todėl buvo jau girtokas. Nukentėjusysis į namus grįžo dar girtesnis, jiedu susipyko dėl to, kad brolis be jo žinios paėmė ir suvartojo dalį jo ryte atsinešto maisto, nesusilaikęs jis sudavė broliui 2-3 kartus į veidą, mušė kumščiu, galėjo ir įspirti. Brolis po to pabėgo ir iškvietė policiją. Nukentėjusįjį brolį sumušė nebe pirmą kartą, iš esmės dėl savo girtumo – blaivus taip nebūtų pasielgęs, sutinkantis, kad jam skaudėję, lig tol jo veidas buvo sveikas.

3. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto kilimo priežastis, tiek kaltinamojo, tiek paties nukentėjusiojo girtumą, kaltinamojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį, jo vietą, smūgių skaičių, lokalizaciją ir kt. byloje yra patvirtinęs ir nukentėjusysis M. Š. (b. l. 16-17) bei tiesioginė nusikaltimo įvykio liudytoja, kaltinamojo sugėrovė J. K. (b. l. 42-43), kurių po nusikaltimo įvykio atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka.

4. 2019 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusiojo ir kaltinamojo butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Įėjimas į šį butą yra iš kiemo, laiptine pakilus į antrąjį namo aukštą. Per duris patenkama į virtuvės patalpą, joje yra kieto kuro pakura, dujinė viryklė, baldai ir kt. namų apyvokos daiktai, patalpoje nešvaru ir didelė netvarka. Iš virtuvės patalpos yra praėjimas į kambarį, jame stovi dvi sofos-lovos, tarp jų stalas, ant jo, ant grindų ir kitur labai nešvaru ir didelė netvarka (b. l. 8-12).

5. 2019 m. kovo 17 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo per bendrąjį pagalbos centrą gautą iš nukentėjusiojo M. Š. informaciją (pranešimą) apie jo sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio buitinio konflikto metu, abiem esant girtiems, brolis R. Š. (kaltinamasis) jam, M. Š., triskart sudavęs, įspyręs į veidą, dėl ko jis jautęs fizinį skausmą. Nukentėjusysis buvo rastas akivaizdžiai girtas, jam po kaire akimi veide matėsi šviežias sumušimas - kraujuojanti žaizda (b. l. 4-7).

6. 2019 m. kovo 17 d., 2 val. 20-22 min. laiku atliktomis patikromis alkotesteriu fiksuota nukentėjusiajam M. Š. sunkus 2,67 prom. girtumas, o kaltinamajam R. Š. - vidutinis 1,85 prom. girtumas (b. l. 25-27).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

7. Kaltinamojo R. Š. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius.

8. Nukentėjusiojo M. Š. ir tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos J. K. liudijimai bylos procese buvo nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys iš esmės sutampa, atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius nukentėjusiojo veide, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl girtumo ir kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jo maisto produktus savavališkai suvartojusį nukentėjusįjį brolį ir, triskart suduodamas jam kumščiu ir spirdamas koja į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą.

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. Š. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (triskart suduodamas kumščiu ir spirdamas koja į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą (sunkesnės pasekmės nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos). Trečia, trys smūgiai kumščiu, taip pat spiriant koja į veidą, sukėlę nukentėjusiajam ženklų ir kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusiojo išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio (veidas kairėje pusėje buvo šviežiai sumuštas ir kraujavo), tiek liudytojos J. K. bei paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusiojo, brolių gyvenimas kartu viename bute, bendro namų ūkio tvarkymas, nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra šeimos nariai, o nusikalstama veika įvykdyta artimoje aplinkoje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmuo, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (trys), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių (brolių) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pats nukentėjusysis, negana to, dar iki nusikaltimo įvykio pasielgęs rizikingai ir tam tikru mastu provokuojančiai, savavališkai suvartodamas dalį kaltinamojo maisto produktų.

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina patenkinamai : nors kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas trečiąjį kartą (b. l. 82-86, 92-97), per paskutiniuosius dvejus metus keturiskart buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 70-81), tačiau nusikaltimai, kad ir smurtiniai, bet nesunkūs, nuobaudos nešiurkščios (dominuoja neatsargūs kelių eismo taisyklių pažeidimai), kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir iš to pragyvena, yra motyvuotas ir toliau gyventi iš darbo bei mažinti alkoholio vartojimą.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja tai, kad : a) jis visiškai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškia gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina nukentėjusiojo atsiprašymas, viešas pasižadėjimas nebenusikalsti ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamojo elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas (persikėlimas gyventi atskirai), b) kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas ir tam tikra dalimi provokavęs paties nukentėjusio elgesys su kaltinamojo turtu (maisto produktais) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja : a) nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai nulėmė jo staigiąją tyčia nusikalsti, bei b) kad naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumai už ankstesnius tyčinius analogiškus savo pobūdžiu nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

14. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiųjų naudai ir kartu konstatavus dar iš esmės patenkinamą kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti dar arešto rūšies bausmę, tačiau savo dydžiu artimesnę baudžiamojo įstatymo sankcijos maksimaliam, kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalų ar labai artimą tokiam dydį (trukmę), kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 12 ir 13), buvo nustatyta 2 atsakomybę lengvinančios ir kitų kaltinamojo pavojingumą mažinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 10-13), arešto bausmė savo rūšimi bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos arešto bausmės trukmė nustatytina 75 paros (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį, esant recidyvistu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė pakankamai išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 50 parų arešto.

15. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 parą skiriamos arešto bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam R. Š. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-65) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 75 paromis arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę R. Š. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 50 (penkiasdešimties) parų arešto.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 (vieną) parą jam paskiriamos arešto bausmės.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.