- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-919-413/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- AB Ūkio bankas
- Skolininkas
- L. B.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės, Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties panaikinimo hipotekos byloje Nr. 103/2010 pagal pareiškėjo AB Ūkio bankas pareiškimą skolininkei L. B. komercinei firmai, įkeistų daiktų savininkei J. B. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB Ūkio bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą ir areštuoti 2005-04-14 Hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) turto savininkės J. B. įkeistą turtą: 1. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), suteiktas Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filiale, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)paskirtis: kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti), bendras žemės sklypo plotas 0,0406 ha; 2. Pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), suteiktas Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filiale, paskirtis: gyvenamoji, bendras plotas 310,61 kv. m., tūris 1332 kub. m., adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-49).
Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2005-04-14 Kredito sutartį Nr. KR07-052/05 AB Ūkio bankas suteikė L. B. komercinei firmai 159 352,08 EUR paskolą. Šios prievolės įvykdymas užtikrintas 2005-04-14 Hipotekos lakštu, o įkeisto turto savininkė yra J. B.. 2009-10-22 Kauno apygardos teismo nutartimi L. B. komercinei firmai iškelta bankroto byla, dėl ko kredito sutartis buvo vienašališkai, nesikreipiant į teismą, įspėjus apie tai skolininką ir turto savininką, nutraukta. L. B. komercinės firmos įsiskolinimo suma bankui yra 165 198,85 EUR, tame skaičiuje negrąžinta paskola 159 352,08 EUR, palūkanos 5 218,48 EUR, delspinigiai 618,18 EUR, komisinis mokestis 10,11 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0406 ha ploto, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 310,61 kv.m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius J. B.. Įspėjo skolininkę bankrutuojančią L. B. komercinę firmą bei daikto savininkę J. B., jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui (b. l. 74-75).
Teismas nutartyje nurodė, jog skolininkui L. B. komercinei firmai 2009-10-22 Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą, atsirado įstatyminis pagrindas pradėti skolos išieškojimą prieš terminą. Todėl esant kreditoriaus prašymui ir duomenims, kad skolininkė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir jai iškelta bankroto byla, įkeisti daiktai areštuotini, įspėjant skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui, apie tai pranešant turto registrui bei visiems suinteresuotiems asmenims.
Šalies argumentai
Apeliantė J. B. atskiruoju skundu (b. l. 81-84) prašo panaikinti teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį ir bankui išaiškinti, kad jis savo teises turi ginti bankroto byloje.
Apeliantė nurodo, kad užtikrindama L. B. komercinei firmai suteikto kredito grąžinimą, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Jos prašymu šiam turtui 2006m. spalio 13 d. įregistruotas šeimos turto teisinis rėžimas. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi L. B. komercinei firmai iškėlė bankroto bylą, bankroto procedūra vykdoma neribotos atsakomybės juridiniam asmeniui – individualiai įmonei. Vadovaujantis CK 4.196 str. 1 d. Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pagal CK 4.196 str. 3 p. pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti. Hipotekos kreditoriaus teisių prioritetas įtvirtinamas LR įmonių bankroto įstatymo 34 str. 1 d., numatančioje, kad hipoteka užtikrinti reikalavimai turi pirmenybę likusių kreditorių reikalavimų atžvilgiu. ĮBĮ 14 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ įstatymo. Kadangi bankroto procese gali paaiškėti, kad pakanka įmonės lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais tame tarpe ir Ūkio bankui, bankas turėtų kreiptis į bankroto administratorių ar tiesiogiai į Kauno apygardos teismą su prašymu įtraukti banką į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir teikti teismui patvirtinti negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, delspinigius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB Ūkio bankas (b. l. 88-89) prašo palikti nutartį nepakeistą. Nurodo, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas. Kreditorius siekia išieškoti įsiskolinimą iš įkeisto turto, kuris nėra bankrutuojančios įmonės turtas. Todėl bankroto įstatymo nuostatos tokiam išieškojimui neturėtų būti taikomos. AB Ūkio bankas turi teisę pradėti skolos išieškojimą iš įkeisto turto, nepriklausomai nuo to, kokiame statuse yra pagrindinis skolininkas ir kiek ši įmonė turi turto. Akivaizdu, kad pilnai atsiskaityti su AB Ūkio banku bankrutuojanti įmonė jau finansiškai nepajėgi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.
Byloje nustatyta, kad skolininkui L. B. komercinei firmai kreditorius suteikė 159 352,08 EUR paskolą. Šios prievolės įvykdymas užtikrintas 2005 m. balandžio 14 d. įkeitimu, kur įkeisto turto savininkė yra J. B. (b.l. 33-34). Skolininkas savo prievolės neįvykdė ir jam Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Pagal CK 4.196 str. 1 d. 3 p. hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti. Minėta, kad skolininkui L. B. komercinei firmai yra iškelta bankroto byla, įkeistų daiktų savininkas yra fizinis asmuo, todėl apelianto argumentai, susiję su Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) atitinkamų nuostatų taikymu nagrinėjamai situacijai, nėra reikšmingi, kadangi kreditorius tiek vienu (CK nurodytu pagrindu), tiek kitu (ĮBĮ 34 str. pagrindu) atveju patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto prieš terminą nepraranda.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama 2010 m. vasario 26 d. teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.