- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- eAN2-418-1020/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Advokatai
- Rasa Stankauskienė, Rasa Stankauskienėsa
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal V. J. atstovės advokatės Rasos Stankauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria netenkintas V. J. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 25 d. nutarimo (toliau – nutarimas), kuriuo V. J. pripažintas kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje bei už tai nubaustas 450 eurų dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. J. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. kovo 23 d. 16.34 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas transporto priemonę, viršijo jam nustatytą leistiną 70 km/val. greitį, važiavo 160 km/val. greičiu (po paklaidos – leistiną greitį viršijo 88 km/val.), t. y., pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 134 punkto nuostatą, jog pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
2. 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino V. J. skundo ir nutarimą paliko galioti nepakeistą. V. J. neneigia padaryto pažeidimo ir neginčija jo atžvilgiu paskirtos baudos dydžio, tačiau mano, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti trumpesnis nei 1 metai. Visgi apylinkės teismas neįžvelgė pagrindo V. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir paskirti jam švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą. Teismas sutiko su policijos nuomone, jog šiuo atveju neskiriant minėtos administracinio poveikio priemonės nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai, susidarytų prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms, sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusižengimui. Apylinkės teismo įsitikinimu, šiuo atveju neįžvelgiamos jokios išimtinės sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Visos skunde nurodomos aplinkybės (močiutės liga, būtinybė vairuoti automobilį darbe, nuoširdus gailestis ir prisipažinimas padarius pažeidimą), negali būti laikomos išimtinėmis, be to į dalį jų jau buvo atsižvelgta, kai institucija paskyrė V. J. minimalaus dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Teismas pažymėjo, kad V. J. savo neigiamo elgesio pasekmes turėjo įvertinti dar prieš padarydamas pažeidimą, kurio metu vairavo automobilį neatsakingai ir žymiai viršijo leistiną greitį. Toks jo elgesys vertintinas kaip nebrandus. Taip pat vertintinas ir jo skundo teiginys, kad jo padarytas pažeidimas nesukėlė grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui – įstatymų leidėjas ne veltui nustato greičio apribojimus kelyje, o pradedantiesiems vairuotojams tokie apribojimai yra dar griežtesni, siekiant apsaugoti eisme dalyvaujančius asmenis nuo grėsmių. Dėl šių priežasčių V. J. paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina protinga ir pagrįsta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. J. atstovė advokatė Rasa Stankauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir pakeisti policijos nutarimą, panaikinant jos atstovaujamajam paskirtą administracinio poveikio priemonę arba jos taikymo terminą sutrumpinant iki 1 mėnesio. R. Stankauskienė nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, nes jos sudaro pagrindą V. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba bent jau sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą. Apeliantės įsitikinimu, ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai V. J. atžvilgiu yra pasiekti jam paskyrus baudą, kurią jis yra sumokėjęs iš pasiskolintų pinigų, kuriuos jam teks grąžinti. Baudos sumokėjimas patvirtina, kad V. J. tikrai nevengia atsakomybės, nuoširdžiai gailisi, o šie įvykiai jam padarė itin didelį poveikį ir papildomai atimti jam teisę vairuoti nėra pagrindo. Teismas padarė netinkamą išvadą, kad vien dėl to, jog V. J. skunde nurodė, kad pažeidimas nesukėlė grėsmės visuomenės saugumui, bausmė nepasiekė savo tikslų. Nutartyje yra ir prieštaravimas – teismas nurodo, kad bausmės tikslai yra nepasiekti, bet vėliau teigiama, kad tai, jog nubaustasis sumokėjo baudą, rodo, kad nuobauda pareiškėjui turi poveikį. V. J. per savo vairavimo praktiką nėra padaręs administracinių nusižengimų, nėra linkęs nusižengti, visuomet buvo drausmingas vairuotojas, o šis pažeidimas yra išimtis, todėl piniginė nuobauda yra pakankama priemonė pasiekti nuobaudos tikslus. Dar 2017 m. V. J. dirbo UAB „E“, kurios vadovai jam baigus mokyklą pažadėjo jį įdarbinti įmonėje vairuotoju-ūkvedžiu, kas būtų nuolatiniu jo pajamų šaltiniu. V. J. šioje įmonėje pradėjo dirbti ir šis pajamų šaltinis jam yra itin svarbus, nes jam gali tekti imti kreditą apmokėti už studijas. Nors jis ir pradėjo dirbti, tačiau paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jis nurodyto darbo dirbti nebegalės ir dėl to patirs didelių sunkumų, o įvertinus šalyje esančią bedarbystę, akivaizdu, kad kitų pasiūlymų baigęs mokyklą jis negaus. Todėl minėtos priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Teisės vairuoti neturėjimas pakenks ir V. J. šeimos narių interesams, nes jis negalės padėti sergančiai močiutei. Priimdamas skundžiamą sprendimą, apylinkės teismas neįvertino, jog pažeidimas buvo padarytas nesukeliant grėsmės visuomenės saugumui – leistinas greitis viršytas Vilniaus aplinkkelyje, kuriame didesnis greitis nei mieste leidžiamas atsižvelgiant į kelio ruožo ypatumus, įvertinus tai, kad važiuojant didesniu greičiu nebus sukelta grėsmė eismo saugumui. Tai svarbu, nes prie aplinkybių, suteikiančių teisę teismui taikyti pažeidėjui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas.
V. J. atstovės advokatės Rasos Stankauskienės apeliacinis skundas atmestinas.
4. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, taip pat išanalizavęs skundžiamą žemesniojo teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kaip ir 2018 m. gegužės 25 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. J. padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei dėl už tai jam paskirtos baudos dydžio, tačiau apeliantas ginčija paskirtos administracinio poveikio priemonės teisėtumą ir pagrįstumą. Visgi apygardos teismo vertinimu, bylos medžiaga sudaro pagrindą išvadai, jog ši poveikio priemonė, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų, V. J. yra būtina.
5. ANK 416 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Iš to akivaizdu, jog apylinkės teismas kaip proporcingą ir teisingą patvirtino institucijos V. J. paskirtą minimalų teisės vairuoti transporto atėmimo terminą. Taigi siekiant dar labiau trumpinti minėtą terminą turi egzistuoti išimtiniai pagrindai, kurie apibrėžiami ANK 34 straipsnio 5 dalyje.
6. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Visgi dėl žemiau nurodytų aplinkybių, apygardos teismui nekyla abejonių, jog šios nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.
7. Pirmiausia apygardos teismas pažymi, jog pats nubaustasis ir jo atstovė nepagrįstai siekia sumenkinti padaryto pažeidimo realų pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas yra numatęs konkrečius greičio ribojimus atskiruose kelio ruožuose, taip pat jie yra diferencijuojami atsižvelgiant į transporto priemonės pobūdį, o taip pat atsižvelgiant į vairuotojo turimą vairavimo stažą – pvz., šiuo atveju V. J. kaip pradedančiajam vairuotojui yra nustatyti dar griežtesni greičio ribojimai. Visiškai sutiktina ir su apylinkės teismo argumentu, jog tai yra padaryta siekiant užtikrinti kelių eismo ir jo dalyvių saugumą. Apygardos teismo vertinimu, vien tai paneigia apelianto argumentą (b. l. 50), kad jo veikos pavojingumas yra nedidelis.
8. Šioje apimtyje ypatingai būtina pabrėžti ir realią padaryto pažeidimo situaciją, kuri byloja apie itin pavojingą nubaustojo elgesį kelyje. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad minėtą žymų greičio viršijimą V. J. padarė 2018 m. kovo 23 d., penktadienį, 16.34 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad V. J. piko metu, artėjant savaitgaliui, kai vyksta intensyvus eismas Vilniaus prieigose, Vilniaus aplinkkelyje didžiuliu greičiu – 160 km/h – vairavo automobilį. Dėl to vien jau eismo sąlygos ir transporto priemonės vairavimo laikas ir vieta, aiškiai rodo, kad net ir šiame ruože, kur taikomi mažesni greičio ribojimai, nepatyrusiam vairuotojui didžiuliu greičiu vairuojant, neabejotinai buvo keliamas pavojus eismo saugumui. Šiame kontekste kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, jog dėl minėto kelio ruožo ypatumų, toks V. J. elgesys buvo mažiau pavojingas. Pažymėtina, jog šiuo atveju užfiksuotas vairavimo greitis apskritai žymiai viršijo bet kuriame Lietuvos Respublikos kelio ruože bet kuriuo metų laiku leistiną važiavimo greitį – veikos padarymo metu net automagistralėje leistinas važiavimo greitis siekė 110 km/h, o įvertinus, kad V. J. yra pradedantysis vairuotojas ir jam taikomi dar griežtesni apribojimai, akivaizdu, kad šis asmuo išties pavojingai vairavo automobilį, todėl kalbėti apie mažesnį nei įprasta veikos pavojingumą nėra jokio pagrindo. Taigi siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų, V. J. yra būtina skirti ne tik baudą (nepaisant to, kad ji sumokėta, apeliaciniu skundu siekiama pagrįsti padarytos veikos nedidelį pavojingumą), tačiau ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
9. Šių apygardos teismo išvadų nekeičia ir kiti apeliacinio skundo argumentai: kad V. J. iki šiol yra nebaustas ir yra drausmingas vairuotojas; kad teisė vairuoti jam būtina tiek darbe, tiek padedant močiutei, ir kad ją atėmus pasunkėtų jo finansinė padėtis. Skundą nagrinėjantis teismas pirmiausia pažymi, jog tai, kad V. J. iki šiol nebuvo baustas administracine tvarka ir nėra padaręs kitų KET pažeidimų, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jis yra drausmingas vairuotojas. Nubaustasis teisę vairuoti įgijo visai neseniai, jis vis dar yra laikomas pradedančiuoju vairuotoju, todėl šis laiko tarpas yra per trumpas daryti išvadai, kad toks jo itin pavojingas veikimas greičiau yra išimtis, nei taisyklė – toks pradedančiojo vairuoti asmens elgesys kelyje kaip tik byloja apie būtinybę imtis teisinių priemonių, siekiant išvengti tokio veikimo ateityje.
10. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. J. dirbti UAB „E“ pradėjo tik po jam inkriminuotos veikos padarymo, t. y. 2018 m. liepos 9 d. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl ūkvedžio-vairuotojo pareigų įmonės vadovai su nubaustuoju sutarė dar 2017 metais. Taigi akivaizdu, jog siekdamas ateityje dirbti minėtoje įmonėje, V. J. dar iki padarydamas aptariamą teisės pažeidimą, žinojo, jog tam jam reikės teisės vairuoti, tačiau savo pavojingo elgesio neatsisakė ir turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Kita vertus, apygardos teismo vertinimu, net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad dėl teisės vairuoti neturėjimo, V. J. prarastų darbą UAB „E“ – jis gyvena Vilniaus mieste, todėl galimybės rasti kitokio pobūdžio darbą yra realios ir atimant teisę vairuoti, jo teisė į darbą nėra suvaržoma. Šiuo atveju iš esmės analogiškai vertintini ir skundo argumentai, jog dėl apribojimų V. J. praras galimybę tam tikrais atvejais padėti savo šeimos nariams.
11. Taigi apygardos teismas, įvertinęs realų padarytos veikos pavojingumą bei kitas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog kartu su bauda skirta poveikio priemonė – minimalaus dydžio teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, yra ne tik pagrįsta, tačiau abiejų šių poveikių priemonių kompleksas šioje situacijoje yra būtinas siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnio paskirtį bei panašių pažeidimų prevenciją. Dėl šios priežasties ir nesant kitų išimtinių aplinkybių, pagrindo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalyje, skirti V. J. dar švelnesnę nuobaudą, nėra. Tokios pozicijos apygardos teismas laikosi net ir įvertinęs KET taisyklių pokyčius, įsigaliojusius 2018 m. lapkričio 1 d., pagal kuriuos nuo šio momento, V. J. nusižengimo padarymo vietoje galėtų vairuoti transporto priemonę 10 km/h didesniu greičiu, nei nusižengimo padarymo metu (Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 989 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintą KET 131.2 punktą), nes ir tokių reikalavimų kontekste V. J. greitį viršijo aiškiai daugiau kaip 50 km/h greičiu, t. y. 78 km/h greičiu.
12. Apibendrindamas tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 25 d. nutarimą, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį bei jam skirta 450 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Dėl šios priežasties apylinkės teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovės advokatės Rasos Stankauskienės apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį.