- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- 2S-2197-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22155-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z.
- Pareiškėjas
- UAB „4finance“
- Skolininkas
- A. Z., J. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-28844-779/2016 pagal pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas A. Z., J. Z., antstolis D. Š., kuria pareiškėjo prašymas patenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „4finance“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko A. Z. dalį jo ir sutuoktinės – suinteresuoto asmens J. Z. – bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės J. Z. darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino – nustatė, kad skolininkui A. Z. nuosavybės teisėmis priklauso ½ sutuoktinės J. Z. darbo užmokesčiui prilygintų išmokų.
Teismas nustatė, kad antstolis D. Š. vykdo Kauno miesto 17-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RJ8561 dėl 320,16 Eur pagrindinės skolos ir kitų mokėjimų bei Kauno miesto 16-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. RK-331 dėl 124,97 Eur skolos ir kitų mokėjimų išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojo UAB „4finance“ naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas A. Z. yra vedęs ir skolininko sutuoktinė J. Z. gauna darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, 2016 m. balandžio 21 d. antstolis turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčiui prilygintas pinigines išmokas, gaunamas iš VSDFV Vilniaus sk. 3 poskyrio, bei išieškotojui 2016 m. balandžio 21 d. siūlymu pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Šia teise išieškotojas pasinaudojo ir pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo išieškotojas padavė teismui per antstolio nustatytą terminą.
CK 3.81 str. nustato, kad sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymą arba pagal sutartį. Jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.
CPK 666 str. 1 d. nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Byloje nėra duomenų, kad A. Z. ir J. Z. būtų sudarę vedybinę ar povedybinę sutartis, ar būtų išsituokę. Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad skolininko turto (pajamų) neužtenka, kad būtų patenkinti kreditoriaus reikalavimai.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys A. Z. ir J. Z.. Dėl to spręstina, kad suinteresuoto asmens J. Z. gaunamos išmokos, prilygintos darbo užmokesčiui, abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo A. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį. Nurodo, kad tuo metu, kai paėmė paskolą iš UAB „4finance“, dar nebuvo vedęs J. Z., ir ji negali būti atsakinga už apelianto skolas, įgytas iki vedybų. 2013 m. liepos mėnesį, kad apeliantas paėmė paskolą, jam nepriklausė ½ J. Z. darbo užmokesčiui prilygintų išmokų. Apeliantas vedė 2013 m. rugpjūčio 20 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. Z. atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „4finance“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad remiantis CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš apeliantui priklausančios turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje yra galimas. Apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas išieškotojo prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 str.).
Apeliantas teigia, kad tuo metu, kai sudarė paskolos sutartį, dar nebuvo vedęs, todėl jo sutuoktinė negali būti atsakinga už apelianto skolas, atsiradusias iki santuokos sudarymo.
Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta būtent apelianto (skolininko) turto, bendro su jo sutuoktine, dalis, t. y. inicijuotas išieškojimo nukreipimas ne į apelianto sutuoktinei, bet apeliantui pagal įstatymą priklausantį turtą. Ginčo dėl to, kad apelianto sutuoktinės gaunamos pajamos yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taigi dalis jų priklauso apeliantui, nagrinėjamu atveju nėra.
Antra, Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai, kaip nagrinėjamu atveju, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas teigė, kad apeliantas praleido terminą atskirajam skundui pateikti. Teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. liepos 26 d. apeliantas atskirąjį skundą pateikė šalindamas prieš tai teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus, o pradinį atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties pateikė 2016 m. liepos 14 d., t. y. nepraleidęs nutarties apskundimo termino. Remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Pirmosios instancijos teismas apelianto 2016 m. liepos 26 d. pateiktą atskirąjį skundą priėmė, t. y. sprendė, kad apeliantas atskirojo skundo trūkumus pašalino, todėl teigti, kad apeliantas praleido nutarties apskundimo terminą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.