Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-185-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-06-03Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-03
Bylos Nr.
1A-384-185-2014
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00474-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Eligijus Gladutis
Nuteistasis
K. A., ir A
Civilinis ieškovas
S. N.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1A-384-185/2014
Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00474-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 3 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant:prokurorui Evaldui Šidlauskui,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 178 str. 1 d. vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 214 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 182 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 215 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, taikant apėmimą ir dalinį sudėjimą, bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį ir K. A. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendį bei laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-07-22 iki 2013-12-11 išbūtas laikas. Iš K. A. ir A. A. priteista nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. N. naudai po 225 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. nuteistas už tai, kad 2013-07-18 apie 19.30 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., S. N. namuose, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. A., K. A. pagrobiant televizorių „Samsung“ su nuotolinio valdymo pulteliu, telefoną „Nokia 205 RM-862“ su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, DNB banko mokėjimo kortelę, lapą su PIN kodu, A. A. saugant išėjimo iš S. N. kambario duris, vedančias į namo verandą, kad pašaliniai asmenys neužkluptų vykdant nusikaltimą, o nusikaltimo liudytojas S. T. nepasišalintų iš nukentėjusiojo namų ir nepraneštų apie daromą nusikaltimą policijai, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, S. N. priklausantį turtą už 1200 Lt: televizorių „Samsung“ su nuotolinio valdymo pulteliu (1000 Lt vertės), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 205 RM-862“ su „TELE-2 Pildyk“ SIM kortele (200 Lt vertės), o taip pat pagrobė, t. y. neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę - DNB banko mokėjimo kortelę bei lapą su jame atspausdintu prisijungimo prie mokėjimo kortelės sąskaitos PIN kodu.

Be to, K. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos mėn. 19 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. A., 01:06:29 val., 01:08:09 val., 01:09:09 val., 01:11:38 val. ir 01:14:05 val., Panevėžio r. Krekenavos mstl., Birutės al. 1, iš SWEDBANK bankui priklausančio bankomato, neteisėtai panaudodami svetimą, iš S. N. pagrobtą mokėjimo instrumentą bei tikrus identifikavimo duomenis - DNB banko mokėjimo kortelę ir PIN kodą, t. y. nusikaltimo bendrininkui K. A. padavus A. A. iš nukentėjusiojo pagrobtą minėtą mokėjimo kortelę ir diktuojant lape atspausdintus PIN kodo skaitmenis, o A. A. įdėjus paduotą mokėjimo kortelę į kortelės įdėjimo vietą bankomate bei surenkant PIN kodą, tokiu būdu pateikiant save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias finansines operacijas, neteisėtai atliko finansines operacijas S. N. banko mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei per 5 kartus iš nukentėjusiojo S. N. banko sąskaitos paėmė 450 litų, taip savo naudai apgaule įgijo svetimą S. N. priklausantį turtą - 450 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo jį išteisinti arba bylą grąžinti ikiteisminio tyrimo tyrėjui, kad nebūtų šis nuosprendis pagrįstas abejonėmis ir kad niekas nebūtų nepagrįstai nuteistas. Nurodo, kad su nuosprendžiu kategoriškai nesutinka. Teismas nepagrįstai, be jokios priežasties atmetė jo raštišką prašymą surengti akistatą su broliu A. A., taip pat atmetė teisiamojo posėdžio metu jo užduotus klausimus broliui, ir remdamasis melagingais, pirminiais tiek jo brolio A. A., tiek ir liudytojo S. T. parodymais, jį nekaltą nuteisė. Teismo posėdžio metu jo brolis A. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, bet teismas juo netikėjo, o patikėjo jo pirminiais melagingais parodymais. Prašo remtis jo brolio teisme duotais parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu brolis jį apšmeižė, kadangi jie buvo susipykę dėl panelės. Taip pat prašo remtis S. T. ne pirminiais, o akistatos metu duotais parodymais, nes jis šio nusikaltimo neįvykdė, o jeigu būtų bent kiek kaltas, tai savo kaltę pripažintų. Prašo pakartotinai apklausti jo brolį A. A. ir liudytoją S. T..

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo K. A. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. neigia dalyvavęs padarant jam inkriminuotus nusikaltimus ir iš esmės ginčija įrodymų vertinimą bei tam tikrų duomenų pripažinimą įrodymais ir vadovavimąsi jais priimant skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį.

Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.). BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pažeisti. Apylinkės teismo padarytos išvados dėl nuteistojo K. A. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pagrįstos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą, o jo proceso metu keltos įvairios gynybinės versijos motyvuotai atmestos. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus ir kitą byloje esančią rašytinę medžiagą vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tuo tarpu nuteistasis K. A. apeliaciniame skunde vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vienpusiškai ir atskirai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis. Kaip jau aptarta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Taigi ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo K. A. lūkesčių, savaime nereiškia, jog apeliantas yra nuteistas nepagrįstai.

Nuteistasis K. A. nesutinka su tuo, kad apylinkės teismas jo nuteisimą grindė pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais jo bendrininko A. A. parodymais, kurie, pasak apelianto, yra melagingi, bei vadovavosi liudytojo S. T. apklausų, o ne jo akistatos metu duotais parodymais. Tačiau kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai išnagrinėjo visus nuteistojo A. A. ir liudytojo S. T. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu pirminėse bei vėlesnėse apklausose, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat liudytojo S. T. parodymus, duotus akistatos su apeliantu K. A. metu, ir sugretinęs juos tarpusavyje bei su kitais byloje surinktais įrodymais, pagrįstai vadovavosi nuteistojo A. A. (apelianto brolio) pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje bei liudytojo S. T. apklausų metu duotais parodymais ir jais grindė apelianto kaltę. Sprendžiant nuteistojo K. A. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę, tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje nustatyta, kad aptariamo įvykio metu nuteistieji K. A. ir A. A., liudytojas S. T. ir nukentėjusysis S. N. girtavo pas nukentėjusįjį namuose. Nors nuteistasis A. A. vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje bei pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė vienas, t. y. teigė, kad nukentėjusiojo S. N. namuose likus jam vienam su miegančiu nukentėjusiuoju (tuo metu jo brolis K. A. ir liudytojas S. T. buvo išėję į lauką), jis pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, televizorių „Samsung“ su valdymo pulteliu ir banko kortelę bei lapelį su PIN kodu, kuriuos vėliau panaudojo nuimant nuo nukentėjusiojo sąskaitos pinigus, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, tokie nuteistojo A. A. parodymai skiriasi nuo jo pirminės apklausos metu duotų parodymų, kur jis tvirtino, kad užmigus nukentėjusiajam S. N., jis norėjo pasiimti jo televizorių, o S. T. ir K. A. sakė, kad „paimtų, jeigu jam jo reikia“, ir tuo metu, kai jis ėmė televizorių bei jo valdymo pultelį, S. T. ir K. A. „knisosi po nukentėjusiojo spintą“, o po to kažkuris vienas iš jų jam padavė nukentėjusiojo banko kortelę ir lapelį su PIN kodu, kuriuos vėliau panaudojo nuimant nuo nukentėjusiojo sąskaitos pinigus, apie mobiliojo ryšio telefoną nieko nežino ir nematė, kad kas nors būtų jį paėmęs, t. y. nuteistasis A. A. pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje nurodė K. A. kaip asmenį, veikusį bendrai darant nusikaltimus. Netikėti šiais pirminiais nuteistojo A. A. parodymais kolegija neturi pagrindo, nes byloje nėra duomenų, tokių duomenų nenurodė ir pats nuteistasis A. A., kad šiuos parodymus jis būtų davęs prieš savo valią, be to, nuteistasis A. A. po šios apklausos savo parašu patvirtino, kad jo parodymai surašyti teisingai. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. A. teigia, kad pirminės apklausos metu jo brolis A. A. jį apkalbėjo, nes jie buvo susipykę dėl panelės (A. M.). Tačiau šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nei apklausiant ir pačią liudytoją A. M. tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. Taigi esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo K. A. skundo argumentas, kad pirminiai A. A. parodymai yra melagingi, atmetamas kaip nepagrįstas. Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas grindžiamas ir tokiais motyvais, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo daroma akistata su jo broliu A. A.. Tačiau kolegija šiuo atveju pažymi, kad BPK 164 str. įtvirtinta nuostata, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektams, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, jog tam tikrą veiksmą atlikti yra būtina. Taigi, kokius atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo stadijoje būtina ir tikslinga nusprendžia tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apelianto prašymas ikiteisminio tyrimo stadijoje surengti tarp jo ir brolio A. A. akistatą motyvuotu prokuroro nutarimu buvo atmestas. Kolegijos nuomone, apie apelianto dalyvavimą jam inkriminuojamose nusikaltimuose liudija ne tik pirmiau paminėti A. A. pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje duoti parodymai, bet ir liudytojo S. T. duoti parodymai, kuriuos, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir motyvuotai įvertino. Kaip liudytojas apklaustas S. T., tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus policijos pareigūnams bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad užmigus nukentėjusiajam S. N., K. A. nukentėjusiojo namuose pradėjo kraustyti spintą ir ieškoti pinigų, o A. A. jo neišleido išeiti, kad apeliantas, spintoje suradęs banko kortelę bei lapelį su PIN kodu, juos paėmė, taip pat nuo staliuko kambaryje paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, nuo kito staliuko paėmė televizorių su valdymo pulteliu, juos vežusiems vyriškiams K. A. pasakė, jog nusipirko televizorių, naudojosi pagrobtu nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonu, kvietė taksi ir buvo iniciatoriumi nuvažiuoti ir paimti pinigus iš bankomato. Duomenų, kad liudytojas S. T. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti apeliantą, byloje nėra, tokių duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme ar apeliaciniame skunde nenurodė ir pats nuteistasis K. A., todėl kolegija neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo S. T. parodymais. Be to, minėto liudytojo apklausų metu nurodytos įvykio aplinkybės sutampa ir su kitais bylos duomenimis. Kaip liudytojas apklaustas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su draugu pavežė S. T. ir brolius A. iki Šventupio kaimo. Jiems įsėdus į automobilį pamatė, kad jie su savimi turi televizorių, kurį sakė nusipirkę už 400 Lt, dėl ko, pažiūrėjęs į televizorių, pagalvojo, jog už jį labai daug sumokėjo. Kratos protokole nurodyta, kad pas A.namuose, krosnyje buvo rastas nukentėjusiajam S. N. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, į kurį, kaip nustatyta byloje, buvo įdėta SIM kortelė, priklausanti apeliantui K. A.. Vaizduose iš banko užfiksuota, kad K. A., priešingai nei jis pats nurodė savo apklausų metų, visą laiką buvo kartu su broliu A. A. prie bankomato ir dalyvavo nuimant pinigus nuo nukentėjusiojo S. N. sąskaitos, kai šalia jų nebuvo liudytojo S. T.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistųjų parodymai proceso metu buvo ne tik nenuoseklūs, ką skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, bet ir skyrėsi tarpusavyje, o būtent, K. A. teisme tvirtino, kad pamatęs, kaip jo brolis A. A. iš nukentėjusiojo namų neša televizorių, jo paklausė, ką jis daro ir liepė nešti bei padėti televizorių atgal, į ką jis atsakė, kad jam televizorių pats nukentėjusysis atidavė, tuo tarpu A. A. teigė, kad jo niekas neklausė, iš kur jis gavo televizorių ir jis apie tai nieko broliui K. A. nesakė. Be to, nuteistasis A. A. tvirtino, kad sugrįžęs į namus pavogtą nukentėjusiojo telefoną padėjo į pečių ir nebuvo jo išėmęs, negalėjo paaiškinti, kas į telefoną įdėjo SIM kortelę, tuo tarpu K. A. teigė, kad brolis jam buvo davęs naudotis telefonu, kol jis įsigys savo, nežinojo, kad telefonas vogtas, todėl įsidėjo jam priklausančią SIM kortelę ir juo naudojosi. A. A. parodė, kad važiuodamas iš A. M. į namus automobilyje sulaužė ir pro langą išmetė nukentėjusiajam priklausančią banko kortelę, tuo tarpu K. A. teigė, kad šią kortelę A. A. sulankstė ir ją numetė virtuvėje ant grindų būdamas pas A. M. namuose. Kolegijos nuomone, šie aptarti tarp nuteistųjų parodymų esantys prieštaravimai bei jų parodymų nenuoseklumas, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, leidžia teigti, kad buvo siekiama apeliantui padėti išvengti atsakomybės, ką pagrindžia ir liudytojų R. M. bei D. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jiems atvykus pas A. į namus, broliai suprato, kodėl pas juos atvyko policijos pareigūnai, pradėjo ginčytis tarpusavyje norėdami, kad kuris nors vienas iš jų prisiimtų kaltę. Šiais liudytojų parodymais taip pat nėra pagrindo netikėti, nes tolesnė ikiteisminio tyrimo eiga patvirtino jų teiginius, o būtent, vienas iš nuteistųjų – A. A. visą kaltę bandė prisiimti sau, nors nustatytos faktinės bylos aplinkybės neginčytinai įrodo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos apeliantui ir A. A. veikiant bendrai. Dėl to kolegija daro išvadą, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad apeliantas K. A. kartu su savo broliu A. A. pagrobė svetimą turtą bei įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos prisijungimo duomenis, disponavo šiais duomenimis ir neturėdami nukentėjusiojo leidimo, juos panaudojo inicijuodami finansines operacijas, tokiu būdu apgaule užvaldė svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. Tuo tarpu lyginant byloje esančius ir pirmiau aptartus įrodymus, nėra pagrindo tikėti nuteistojo deklaratyviais teiginiais, kad jis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Tokius nuteistojo K. A. teiginius kolegija laiko tik siekimu išvengti atsakomybės.

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliantą išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Pranas ŠimkusTeisėjai Jolanta RaščiuvienėEligijus Gladutis